Kaip susidoroti su liūdesiu ir depresiniais jausmais
Kuo skiriasi liūdesys ir depresija?
Liūdesiui būdinga prasta nuotaika ar jausmas, dažnai reaguojant į tai, kas nuvylė ar atgraso, arba sukėlė kitus neigiamus jausmus. Liūdesys gali atsirasti savaime, bet paprastai jį palengvėja bėgantis laikas, rūpinimasis savimi arba veikla, kuri jums patinka, kad nudžiugintų save.
Kita vertus, depresijai būdinga neįprastai slogi nuotaika, kartais be jokios tikros priežasties ar sukėlėjo dvi ar daugiau savaičių. Depresiją taip pat gali lydėti pykčio ar dirglumo priepuoliai, nuovargis/letargija ir nesidomėjimas veikla, kuri jums paprastai patinka. Depresija nėra lengvai išgydoma ir gali pasireikšti nuo lengvų simptomų iki kliniškai sunkių simptomų, kuriuos turi stebėti gydytojas (pvz., mintys apie savižudybę). Nors iš pradžių ji gali būti susieta su konkrečiu trigeriu, depresija dažnai išliks net tada, kai ją sukelianti situacija bus išspręsta.
Gerai jaustis liūdnai
Kiekvienas kartais jaučiasi liūdnas, kaip ir kiekvienas gali
jaustis džiaugsmingas, piktas, išdidus ir daug kitų emocijų. Kitaip
tariant, visi turi jausmų, ir tie jausmai nuolat keičiasi.
Kartais jaučiamės laimingi (pavyzdžiui, kai linksminamės), o kartais – liūdni (pavyzdžiui, kai netenkame mylimo žmogaus). Kad ir kokie būtų jausmai, tai tikra ir gyvenimo dalis.
Neigiamos emocijos gali net padėti. Mūsų pasaulis sutelktas į laimę ir nelaimę traktuoja kaip nereikalingą ar nenaudingą jausmą. Tačiau liūdesys gali pristabdyti jus ir priversti susimąstyti apie savo gyvenimą, jausmus ir aplinkinius žmones. Tai gali padėti jums stebėti savo santykius ir svajones.
Liūdesys prieš klinikinę depresiją
Liūdesys yra emocinė būsena, kuriai būdingas nelaimingas jausmas ir prasta nuotaika.
Tai laikoma viena pagrindinių žmogaus emocijų . Tai normalus atsakas į situacijas, kurios kelia nerimą, skausmingą ar nuviliančią situaciją. Kartais šie jausmai gali būti stipresni, o kitais atvejais jie gali būti gana lengvi.
Skirtingai nuo depresijos , kuri yra nuolatinė ir ilgalaikė, liūdesys yra laikinas ir praeinantis. Tačiau liūdesys gali virsti depresija. Gebėjimas atskirti įprastą liūdesį ir depresiją gali paskatinti jus imtis veiksmų ir ieškoti išteklių, kad pagerėtų nuotaika.
Liūdesys nėra depresija
Visi mes kartais liūdime. Liūdesys yra normali emocija, kuri suteikia gyvenimui įdomumo. Daugybės meno ir poezijos kūrinių atsiradimą lydi liūdesys ir melancholija. Beveik visada liūdesys yra netekties palydovas. Kai tenka ištarti “sudie” mylimiems žmonėms, paprastai jaučiame liūdesį. Šis jausmas būna dar gilesnis nutrūkus artimai draugystei arba mylimajam mirus.
Kam reikalingas liūdesys?
Būna, kad viskas
klostosi sėkmingai, o kažkodėl norisi liūdėti. Tokiais momentais
mes ieškome savo liūdesio priežasčių ir visais būdais mėginame
pralinksmėti. Tačiau to daryti nereikėtų. Liūdesys yra nuostabus
jausmas. Ir labai naudingas.
Psichologijoje yra
tokia „savijautos normų“ sąvoka. Šiuo atžvilgiu žiūrint, liūdesys
yra nukrypimas nuo normų. Viskas aplinkui atrodo pilka ir nyku.
Žiūrėk, pravažiavo jaunavedžių kortežas. Visi šypsosi, tikisi
gyventi laimingai. O juk toliau jų laukia kasdienybė. Liūdna...
Tačiau reikia suprasti, kad be liūdesio džiaugsmas nebūtų
džiaugsmu. Liūdesys – kaip prastas oras, kurio reikia palyginimui
su geru oru. Tačiau tai nėra vienintelis liūdesio pliusas. Liūdesys
turi tokių savybių, su kuriomis negali lygintis nė viena teigiama
emocija.
Kaip priimti liūdesį savo gyvenime ir suprasti jo prasmę?
Kad patirtume džiaugsmą, turime pripažinti ir liūdesį. Tai pasaulio, kuriame gimė mūsų kūnai ir kuriam priklauso mūsų emocijos bei išgyvenimai, principas. Kai liūdesio pakanka, jis praturtina mūsų dvasinį gyvenimą ir suteikia informacijos, be kurios mūsų asmenybė ir jos raida priešingu atveju sustingtų. Tačiau kaip elgtis su liūdesiu, kuris virsta kančia ir, regis, neturi nei pradžios, nei pabaigos?
Kas iš tiesų yra liūdesys?
Liūdesys priklauso pagrindinei mūsų emocinio gyvenimo grupei. Kartais jis gali ateiti be aiškios priežasties, o kartais tai būna audringa reakcija į konkrečias situacijas. Jis veikia ir kūno (liūdesį sukeliantis stresas sukelia pokyčius smegenų lygmeniu), ir sielos (liūdesys išgyvenamas kaip nemaloni kančios būsena) lygmeniu.
Greitas būdas įveikti APMAUDĄ ir LIŪDESĮ
Kaip bebūtų, visi žmonės vienodai ateina į šį pasaulį. Visi daugmaž
panašiais rekvizitais skiriasi nuo negyvosios ir gyvosios gamtos
atstovų. O dvasinį, emocinį, fizinį savitumą įgauna skirtingos
gyvenimiškos patirties veikiami.
Didžioji dauguma svajoja gyventi taikiai, ramiai, nešti žmonėms džiaugsmą ir šviesą. Iš esmės visi ir stengiasi tai daryti. Tačiau ne visiems pavyksta.
Susidūrėme su kliūtimi, mus nuvylė, suerzino, apgavo, sukėlė apmaudą ir mes akimirksniu prarandame ilgai puoselėtą dorybę – RAMYBĘ.
Liūdesio mechanizmas – kas vyksta mūsų smegenyse, kai būname nusiminę
Liūdesys yra viena iš prigimtinių žmogaus emocijų. Kiekvienas iš mūsų periodiškai pajuntame susierzinimą, prislėgtumą, džiaugsmą, dvasinį pakilimą ar liūdesį. Pastaroji emocija duoda smegenims ypatingus signalus. Tokiais momentais žmogus stipriau jaučia alkį, nuovargį, nori pasišalinti, atsiribot, gali pravirkti.
Mokslininkai tyrimais nustatė, kad smegenys yra stipriai priklausomos nuo nuotaikos. Smegenis veikia įvairios emocijos: ir teigiamos, ir neigiamos.
„Pošventinė depresija“ – kodėl ji kyla ir kaip ją įveikti?
Praėjus didžiausioms metų šventėms, kurių metu daugelį užvaldo pakili nuotaika, jaukus šurmulys ir laukimo jausmas, ne vienas iš mūsų susimąsto – o kas gi toliau? Dažnas metų pradžioje netikėtai susiduria su rimtais psichologiniais iššūkiais, kurie pasireiškia vidine tuštuma, liūdesiu, vienišumo jausmu ar mintimis, kad ne viskas gyvenime klostosi taip, kaip tikėtasi.
Kaip žmogus gali pats sau padėti įveikti liūdesį?
Liūdesys, kaip emocija, yra tokia, kad laikui
bėgant, o žmogui nieko nedarant, kad jis pasitrauktų, tik didėja ir
pilka spalva nudažo vis didesnę žmogaus gyvenimo dalį. Tai
nereiškia, kad reikia vengti liūdesio ar kitų neigiamų emocijų ar
mėginti jas dirbtinai keisti, bet liūdesys neturėtų iš žmogaus
atimti gyvenimo džiaugsmo ir suparalyžiuoti.
Kaip pats žmogus gali padėti sau įveikti liūdesį:
Pažadinti savo kūno pojūčius. Žmonių, kurie pasineria į savo liūdesį, kūno pojūčiai nusilpsta. Žmogus tarsi plaukioja neigiamų minčių jūroje ir pamiršta, kad gyvena šioje žemėje. Įsižeminimas per kūno pojūčius žmogui gali padėti pajusti realybę ir pasijusti geriau. Tai galima padaryti liečiant skirtingus paviršius, uodžiant įvairius kvapus, ragaujant skirtingus skonius, klausantis muzikos ir stebint vaizdus, kurie kelia malonias emocijas.