Gerai jaustis liūdnai
Kiekvienas kartais jaučiasi liūdnas, kaip ir kiekvienas gali jaustis džiaugsmingas, piktas, išdidus ir daug kitų emocijų. Kitaip tariant, visi turi jausmų, ir tie jausmai nuolat keičiasi.
Kartais jaučiamės laimingi (pavyzdžiui, kai linksminamės), o kartais – liūdni (pavyzdžiui, kai netenkame mylimo žmogaus). Kad ir kokie būtų jausmai, tai tikra ir gyvenimo dalis.
Neigiamos emocijos gali net padėti. Mūsų pasaulis sutelktas į laimę ir nelaimę traktuoja kaip nereikalingą ar nenaudingą jausmą. Tačiau liūdesys gali pristabdyti jus ir priversti susimąstyti apie savo gyvenimą, jausmus ir aplinkinius žmones. Tai gali padėti jums stebėti savo santykius ir svajones.
Kitaip tariant, liūdesys nereiškia, kad nesusitvarkote su situacija. Greičiau tai padeda susitaikyti su ta situacija ir judėti toliau. Tai svarbi emocija, kuri gali padėti prisitaikyti, priimti, susikaupti, ištverti ir augti.
Ir dar daugiau gerų naujienų: galite išmokti valdyti savo liūdesį.
Apie liūdesį
Kalbėdami apie liūdesį vartojame skirtingus žodžius: agonija, kančia, sudaužyta širdis, įskaudinimas, liūdesys, nusivylimas, nerimas, namų ilgesys, kančia, nelaimė ir kt. Visos šios emocijos gali kilti reaguojant į negatyvias ar netikėtas situacijas ar gyvenimo pokyčius.
Liūdesys dažnai atsiranda kartu su kitais jausmais, tokiais kaip pyktis, stresas, kaltė, sielvartas, nerimas ar beviltiškumas. Kartais kitas jausmas gali būti toks stiprus, kad net nesuvoki, kad esi liūdnas.
Taigi, kaip jaučiasi liūdesys? Tai gali pakeisti jūsų fizinę savijautą. Galbūt jums skauda pilvą ar galvą, arba jūs negalite užmigti.
Liūdesys taip pat gali pakeisti jūsų emocinę savijautą. Galbūt esate ašarojantis, rūstus, nuobodu ar nusivylęs arba tiesiog norite vengti kitų žmonių.
Tačiau savo liūdesio atpažinimas ir supratimas, kad liūdėti yra gerai, yra stabilaus gerovės požymis .
Galite jaustis liūdni dėl daugelio priežasčių
Gyvenimas pilnas situacijų, dėl kurių žmonės gali nuliūdinti:
- problemų namuose (pavyzdžiui, muštynės šeimoje ar smurtas šeimoje)
- turi problemų mokykloje ar darbe arba jaučia spaudimą
- kraustosi namo
- netekti mylimo žmogaus ar draugo
- sergant ar slaugant sergantį asmenį
- pajutote cheminių pokyčių organizme (dėl brendimo, vaistų ar vaistų)
- pajutę pokyčius savo mintyse (pavyzdžiui, ugdykite nenaudingą mąstymo stilių, pvz., būkite savikritiški, arba sužinosite naujos informacijos apie tokius dalykus kaip skurdas ar terorizmas).
Kai susiduriate su tokiomis situacijomis, jums gali kilti nenaudingų ar neigiamų minčių apie savo liūdesį. Ir šios mintys gali pabloginti savijautą.
Taigi išbandykite kitą požiūrį: pabandykite pripažinti savo liūdesį ir situaciją, kuri jį paskatino. Ir duokite sau laiko susitvarkyti su bet kokiomis problemomis ir jaustis geriau. Taip pat galbūt norėsite kreiptis į išteklius, kurie galėtų jums padėti (pavyzdžiui, draugai ir šeimos nariai, psichologas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas).
Liūdesys palengvės
Jaustis geriau gali apimti vieną ar kelis žingsnius. Tai gali įvykti greitai arba per ilgą laiką. Tiesiog nepamirškite, kad emocijos aprimsta ir liejasi, o per liūdesį galite pereiti prie pozityvesnių emocijų.
Pirmiausia pripažinkite, kad jaučiatės liūdnas. Kartais liūdesys gali jaustis valdomas, o pripažinti, kaip jautiesi, pakanka – juk laikui bėgant tai praeis. Kartais galbūt norėsite ką nors aktyviai daryti, kad padėtumėte valdyti savo liūdesį. Galbūt norėsite išbandyti kelis iš šių patarimų:
- Tikėkite, kad reikalai pagerės. Turite tikėti, kad su laiku ir pastangomis jūsų liūdni jausmai sumažės.
- Būkite sąžiningi su savimi ir aplinkiniais žmonėmis. Pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite.
- Darykite dalykus, kurie jums patinka ir kurie jums tinka. Raskite būdų, kaip padaryti savo gyvenimą malonesnį: klausykitės muzikos, eikite pasivaikščioti, skaitykite knygą, paskambinkite draugui.
- Ar galite ką nors padaryti dėl savo liūdesio priežasties?
- Vienu metu spręskite vieną problemą. Nesvarbu, ar pradėsite nuo didžiausios ar mažiausios problemos, tiesiog sudarykite sąrašą ir pradėkite. Jei nieko nekontroliuojate, pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite, apie savo galimybes arba pabandykite priimti situaciją tokią, kokia ji yra.
- Pagalvokite, ar jūsų miego ir valgymo įpročiai jums tinka.
- Padėkite kam nors kitam. Vien patobulinus kažkieno gyvenimą ar priklausant bendruomenei gali pakelti nuotaiką.
- Raskite kūrybišką būdą išreikšti savo liūdesį. Pavyzdžiui, savo minčių rašymas dienoraštyje gali padėti rasti naują požiūrį.
- Kreipkitės pagalbos į specialistą (gydytoją, psichologą ar kitą sveikatos priežiūros specialistą). Jums gali prireikti pagalbos, patarimo ar siuntimo pas specialistą.
- Jei dėl paskirtų vaistų jaučiatės prislėgti, pasakykite apie tai savo gydytojui. Ir pasitarkite su savo gydytoju prieš pradėdami vartoti bet kokius nereceptinius vaistus arba papildomus ar alternatyvius vaistus.
- Apsaugokite save. Jei jaučiate pavojų susižaloti , nedelsdami praneškite kam nors.
Palaikymas kitam, kuris jaučiasi liūdnas
Galbūt pažįstate ką nors kitą, kuriam liūdna. Palaikyti ne visada lengva, nes kartais sunku suprasti, kodėl kam nors liūdna ir kaip jam sekasi.
Štai keturi pagrindiniai patarimai:
- Paklauskite žmogaus, ar jam viskas gerai. Tik patikrinimas rodo, kad jums rūpi.
- Klausykite neteisdami ir pabandykite suprasti, kodėl jie taip jaučiasi.
- Jei asmuo nenori prašyti ko nors pagalbos (pavyzdžiui, mokyklos konsultanto, darbo vietos personalo atstovo ar gydytojo), galite padėti pasiūlydami vykti kartu su juo ir surasti kontaktinę informaciją, kad galėtų paskambinti, arba net surasdami jiems naudingos informacijos iš patikimo ir patikimo .
- Įtikinkite juos, kad liūdesys yra tinkama emocija ir ją galima įveikti.
Liūdesys skiriasi nuo depresijos
Liūdnas dar nereiškia, kad sergate depresija . Bet jei jūsų nuotaika pradeda trukdyti jūsų gyvenimui ir funkcionavimui, galite tapti depresija.
Pagrindiniai liūdesio ir klinikinės depresijos skirtumai yra susiję su nuotaikos pasikeitimo priežastimi ir tuo, kaip ilgai taip jautėtės, bei kitais simptomais, kurie gali būti.
Jei jūsų nuotaika yra susijusi su neseniai įvykusiu įvykiu, pavyzdžiui, santykių nutrūkimu, galite jausti liūdesį. Bet jei tas išsiskyrimas įvyko prieš kelis mėnesius arba nematote aiškios priežasties, dėl kurios pasikeitė nuotaika, galite būti prislėgti ir jums gali būti naudinga pasikalbėti su savo šeimos gydytoju apie tai, dėl ko jaučiatės taip, kaip jaučiatės.
Pažvelkime į skirtumus tarp liūdesio ir depresijos.
Liūdesys:
- yra nuolatinių gyvenimo pakilimų ir nuosmukių dalis, tačiau ji nėra pastovi
- yra dažna reakcija į nusiminimą ar nesėkmę ir paprastai nėra priežastis nerimauti
- pertraukia juoko ir pasitenkinimo laikai
- yra emocija, kuri gali apimti neigiamas mintis, bet paprastai neapima minčių apie savižudybę.
Depresija:
- yra ilgalaikis (daugiau nei dvi savaites) stipraus liūdesio arba susidomėjimo ar malonumo veikla praradimo jausmas ir kiti simptomai. Šie simptomai gali būti nemiga, energijos stoka, koncentracijos sutrikimai, pesimizmas, vilties praradimas, mintys apie savižudybę ir apetito problemos.
- turi sudėtingų priežasčių, kurios gali būti susijusios su genetiniais arba biologiniais komponentais. Galbūt asmuo patyrė trauminį įvykį ar psichologinį stresą
- gali sukelti reikšmingą svorio pasikeitimą arba miego sutrikimą.
- yra psichiškai skausmingas ir gali pakeisti gyvenimą.
Prisiminti…
- Visi kartais jaučiasi liūdni.
- Galite išmokti valdyti savo liūdesį.
- Jei jaučiatės liūdnas, tai nereiškia, kad sergate depresija
- Jei nuolat jaučiatės liūdnas ilgiau nei dvi savaites arba praradote susidomėjimą daugeliu įprastų užsiėmimų, galite susirgti depresija. Tokiu atveju svarbu kreiptis pagalbos.
Paruošė Tomas Kregždė
by HUMAN RACE SUPPORT