Gyvenimo rojus ir pragaras

Gyvenimas yra tarsi dvilypė kelionė – viena kryptis veda į džiaugsmą, harmoniją ir savirealizaciją, o kita – į kančią, nusivylimą ir vidinį chaosą. Šios dvi būsenos dažnai vadinamos gyvenimo rojumi ir pragaru. Jos nėra kažkur toli, anapus mūsų kasdienybės – jos egzistuoja čia ir dabar, formuojamos mūsų minčių, emocijų ir pasirinkimų. Bet kurį žmogų gali ištikti tiek viena, tiek kita būsena, ir dažnai mes patys renkamės, kurioje kelionės dalyje norime būti.

Skaityti toliau »

Ryšių užmezgimas šiuolaikiniame pasaulyje

Mūsų greito tempo pasaulio šurmulyje rasti prasmingus ryšius tapo iššūkiu. Kaip psichikos sveikatos specialistas, mačiau, kokį didelį poveikį vienatvė gali turėti psichinei gerovei. Ir atvirkščiai, aš taip pat pastebėjau teigiamą poveikį, kurį tikri ryšiai gali turėti bendrai asmens sveikatos būklei. Pasinerkime ir pakalbėkime apie strategijas, kaip sustiprinti realaus gyvenimo ryšius, kurie sudaro pagrindą prasmingiems santykiams.

Skaityti toliau »

Jūsų emocinis gyvenimas

Supratimas, kokį vaidmenį emocijos vaidina mūsų psichikos sveikatai, yra pagrindinis bendros gerovės komponentas. Mes paprastai skirstome jausmus į dvi pagrindines kategorijas: „ pirminės ir antrinės emocijos“. Konsultuodamas terapeutas ištirs šiuos emocinius sluoksnius, kad padėtų klientui suprasti, kodėl jis patiria konkrečias emocijas, kaip ir kur jas jaučia savo kūne, ir būdus, kaip susieti savo emocijas, kad jie neužgrobtų situacijos. Bet kas iš tikrųjų yra emocijos ir kaip jos veikia mūsų veiksmus?

Skaityti toliau »

Gyvenimo tikslas

Ar įmanoma rasti atsakymą, tinkantį visiems žmonėms ar bent daugumai?

Juk mes esame labai skirtingi. Kad uždavinys nebūtų be galo sudėtingas, reikia rasti trumpą, aiškų ir visiems tinkantį sprendimo kelią. Galima surengti apklausą ir apklausti visus žemės gyventojus. Kol tai padarysime, jų padaugės, o kitų - jau būsime nespėję  apklausti. Bevykdant apklausą, gyvenimas keisis, nes žmogus yra tobulėjanti (arba degraduojanti) būtybė. Taip pat kinta ir požiūris į gyvenimą. Žmonės praregi ir jų suvokimas apie gyvenimo tikslą pasikeičia.

Skaityti toliau »

Geriausias tikslas – neturėti tikslo?

Norime mes to ar ne, metai kažkada baigiasi. Ir, greičiausiai, kažkurią gruodžio ar sausio dieną atsiversime sąrašą, kurį kūrėme metų pradžioje, ir pažiūrėsime į savo tikslus. Prie vienų išdidžiai padėsime riebų pliusą, o prie kitų – ne mažiau riebų minusą. Ir vėl gilinsimės į tikslų formulavimo principus, ieškosime naujos informacijos apie tikslų siekimą, sudarinėsime naują sąrašą ir sakysime sau “na jau šiais metais tai tikrai…”. Nes išorė garsiai trimituoja, kad būtent taip privalo elgtis sėkmingas ir save gerbiantis žmogus.

Skaityti toliau »

Gyvenimas be tikslų – tik beprasmė egzistencija

 Metų pradžia daugumai asocijuojasi su naujų tikslų išsikėlimu. Jie yra tarsi kelių žemėlapiai, padedantys rasti geriausias galimybes gyvenime. Be tikslų mūsų būtis tebūtų tuščia egzistencija. Tik kaip juos ne tik išsikelti, bet ir pasiekti?

Kodėl svarbu jų turėti? 

Aiškius tikslus turintys žmonės būna sėkmingesni, nes žino, kur eina. Be to, tikslų išsikėlimas yra pirmas žingsnis nematoma paversti matomu. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl tikslai yra ypač svarbi mūsų gyvenimo dalis. 

Skaityti toliau »

Gyvenimo prasmės ir beprasmybės

Kiekvienam žmogui vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu iškyla savo egzistencijos prasmės apmąstymų: kas aš esu, ką aš darau, kur aš einu, kodėl aš čia esu, kam aš čia esu, kokia viso to prasmė? Dalis žmonių šiuos klausimus priima kaip natūralią savo egzistencijos dalį ir, beieškodami savęs ir savo vietos gyvenime,  „suranda“ save. Deja, dalį žmonių šie apmąstymai nuveda į savęs „pametimą“, beprasmybės jausmą, neviltį ir neišvengiamos gyvenimo pabaigos baimę.

Skaityti toliau »

Kaip rasti gyvenimo prasmę?

Gyvenimas nėra savęs atradimas, gyvenimas – tai savęs kūrimas. Norint rasti savo gyvenimo prasmę, visų pirma reikia pradėti jos ieškoti.

Jūsų gyvenimas nėra tik krūva atsitiktinumų. Viskas, ką jūs darėte ir išgyvenote iki šiol, atvedė ten, kur esate šiandien. Ir būdami čia, kažko laukiate, tikitės iš gyvenimo. Klausimas – ko? Jūsų pasirinkimai, ketinimai ir veiksmai kuria likimą. Norėdami, kad gyvenimas būtų prasmingas, visų pirma turite įsivardyti šias prasmes. Kokią prasmę norite turėti savo gyvenime? Tai klausimas, į kurį galite atsakyti tik jūs. 

Skaityti toliau »

Gyvenimo atmintis

Gyvenimas – ne tai, kas buvo išgyventa, o tai, ką tu atsimeni ir tai, kaip tu apie tai pasakoji.

Nusigyventi

Skirtingi likimai. Vieniems lemta gyvenimą nugyventi, o kitiems – nusigyventi.

Kiekvienas gyvenimas

Kiekvienas gyvenimas – tai pastangos ir kova už teisę būti pačiu savimi.

Kvailinimo metodas

Neišsilavinusių, su nestabilia psichika ir giliomis neurozėmis, išsekusių ir nieko nepasiekusių individų masė yra toki reikšminga, kad verčia rimtai susimąstyti. Tokiu būdu, masių kvailinimo metodas labiausiai tinka žmonėms, kuri pagal išsivystymo lygį išlieka vaikais arba barbarais, kurių gyvenimas – tai tikra painiava, dėl to pop kultūros srities teoretikai ir renkasi primityvų turinį, šitaip pritraukdami žiūrovą…

Blogio pajautimas

Tas, kuris pats pajuto blogį, gali jį pamiršti, o tas, kuris jį padarė – niekada.

Rizika yra gyvenimas

Rizika nėra gyvenimo dalis. Rizika yra gyvenimas. Būtent tarp komforto zonos ir svajonių vyksta gyvenimas. Tai – daug nerimo kelianti vieta, tačiau joje atrandi, kas iš tikrųjų esi.

Kurkite savo gyvenimą

Nėra nieko blogo tame, jog norite pritapti ir būti priimti, tačiau negerai dėl to paminti savo vertybes ir įsitikinimus… Geriau išbandykite šitai: jauskitės patogiai patys su savimi, ir tuomet aplinkiniai jausis taip pat. Susikurkite gyvenimą, kuriame jausitės tokie laimingi, jog kiti norės pasidalinti šia laime.

Žmogaus didžiausia baimė

Dažniausiai tai, ko bijome, visai neverta tokių mūsų jausmų. Labiausiai žmonės bijo, kad kiti jų nemėgs. Aš iš tiesų nenoriu, kad mane mėgtų, ir nenoriu mėgti kitų. Yra žmonių, kuriuos myliu, kurie man patinka. O kasdieniame gyvenime norėčiau, kad žmonės būtų konkretūs ir atliktų savo pareigas.

Laukinė prigimtis

Būdama vaikas jaučiau tai, ką turėjau jausti, klausiausi savo nuojautos ir planavau tik remdamasi vaizduote. Buvau laukinis, kol mane sutramdė gėda.

Kol pradėjau slėptis, slopinti jausmus iš baimės, kad manęs per daug. Kol ėmiau kliautis kitų patarimais, užuot tikėjusi savąja intuicija. Kol patikėjau, kad mano vaizduotė kvaila, o troškimai – savanaudiški. Kol pasidaviau kitų žmonių lūkesčių, kultūrinių įsitikinimų, institucinių priklausomybių narvams. Kol palaidojau tai, kas esu, kad tapčiau toks, koks turiu būti. Praradau save, kai išmokau įtikti.

Nauja ir sena

Tik štai kas: kad sukurtum, turi sugriauti. Jei norime sukurti nauja, turime sunaikinti sena. Turime įsipareigoti laikytis tik tiesos. Turime nuspręsti, kad jei tiesa mūsų viduje gali sudeginti įsitikinimą, šeimos struktūrą, verslą, religiją, industriją – visa tai turėjo virsti pelenais jau vakar.