Skirtumai tarp atjautos, atjautos sau, užuojautos ir empatijos

Šventinis Kalėdų laikotarpis su šiltomis šviesomis ir linksmybėmis dažnai skatina giliau apmąstyti savo emocinius ryšius su kitais ir savimi. Tai metas, kai užuojautos, empatijos, atjautos sau ir kitiems sąvokos tampa dar aktualesnės ir atlieka svarbų vaidmenį gerinant mūsų emocinę gerovę ir stiprinant santykius. Šiame straipsnyje rasite sąvokų skirtumus bei patarimus, kad šventės būtų prasmingesnės, o gyvenimas - kupinas malonių emocijų.

Užuojauta: kito žmogaus sunkumų atpažinimas

„Užjaučiu, kad tau tenka tai išgyventi“

Užuojauta - dažnai pirmoji emocinė reakcija į žmogaus bėdą. Tai gailestis ir liūdesys dėl kito nelaimės. Kai užjaučiame, mes pripažįstame kito žmogaus sunkumus per emocinį atstumą („tu silpnesnis“). Tačiau užuojauta nėra susijusi su giliu emociniu ryšiu; tai labiau panašu į žvilgsnį į situaciją iš šalies ir palaikymo pasiūlymą.

Kalėdos ir užuojauta: per Kalėdas užuojauta gali pasireikšti įvairiais būdais. Tai gali būti rūpestingas atviruko siuntimas žmogui, kuriam metai buvo sunkūs, arba aukojimas labdaros organizacijoms. Tai reiškia, kad pripažįstame, jog nors ir ne iki galo suprantame kieno nors sunkumus, vis tiek galime būti geranoriški ir pasiūlyti savo paramą.

Empatija: įlįsti į kito kailį

„Jaučiu skausmą tavo žodžiuose“

Empatija - tai didesnis emocinis atsakas. Jūs jaučiate tai, ką jaučia kitas žmogus. Toks emocijų atkartojimas padeda užmegzti gilesnį ryšį su juo, nes tuomet ne tik suprantame, bet ir dalijamės kito žmogaus emocine būsena.

Empatija per šventes: šventiniu laikotarpiu stiprėja emocijos, todėl empatija tampa ypač svarbi. Ji iš tiesų padeda išklausyti savo šeimos narius ir draugus, suprasti jų džiaugsmus ir vargus taip, tarsi jie būtų mūsų pačių. Per šias Kalėdas stenkitės dalyvauti pokalbiuose aktyviai išklausydami ir atverdami savo širdį.

Atjauta: noras padėti

„Nesi vienas. Pagalvokim kartu, kaip pagerinti situaciją“

Atjauta atsiranda iš empatijos. Tai ne tik kito žmogaus sunkumų supratimas, bet ir noras jam protingai padėti. Atjauta yra aktyvus ir rūpestingas noras palengvinti kito kančias. Tai empatija, virstanti veiksmu.

Atjautos praktika Kalėdų kontekste: atjautą galima parodyti įvairiais būdais. Nuo savanorystės vietinėje prieglaudoje iki paprasčiausio buvimo šalia draugo, kuris išgyvena sunkų laikotarpį. Atjauta yra tas papildomas žingsnis, kuriuo siekiama padaryti teigiamą pokytį kito žmogaus gyvenime.

Atjauta sau: savęs apkabinimas iš vidaus

„Aš nusipelniau tokio pat gerumo, kokį duodu kitiems“

Atjauta sau - tai pripažinimas, kad, kaip ir visi kiti, esame tik žmonės ir klystame. Turime būti supratingi ir geranoriški sau, kai susiduriame su sunkumais ar pastebime savo trūkumus. Priešingai paplitusiai nuomonei, atjauta sau nereiškia, kad esame silpni, ji daro mus atspariais. Ji padeda mums pripažinti, kad niekas nėra tobulas ir visi turime unikalių iššūkių.

Atjauta sau per šventes: šventinis periodas dažnai sukelia daugybę lūkesčių ir spaudimo. Praktikuoti atjautą reiškia leisti sau pasimėgauti šiuo metų laiku, pernelyg nekritikuojant to, kaip jums sekasi tvarkytis su planais. Leiskite sau pripažinti, kad yra normalu neturėti tobulų dekoracijų arba šventinės nuotaikos visą laiką.

Nugalėti vidinį kritiką

Mūsų vidinis kritikas, kartais negailestingas, reikalauja laikytis nerealių standartų, ypač per šventes. Šis balsas verčia mus jaustis kaltais, kad nepakankamai darome ar atrodome. Atjauta sau leidžia atpažinti šį vidinį kritiką ir švelniai priminti sau, kad darome viską, ką galime.

Susitvarkyti su šventiniu spaudimu: kai jaučiate stresą dėl pasiruošimo šventėms ar susitikimų su draugais ir giminaičiais, skirkite akimirką apkabinti save. Pasakykite sau, kad normalu turėti tam tikrų apribojimų ir kad jūs taip pat nusipelnėte mėgautis šiuo metų laiku.

Sąmoningumas: kelias į gyvenimą su atjauta

Sąmoningumas yra atjautos ugdymo pagrindas. Tai visiškas buvimas dabarties akimirkoje, kai suvokiame savo mintis ir jausmus be jokio vertinimo. Sąmoningumas leidžia mums reaguoti į save ir kitus geranoriškai ir supratingai.

Sąmoningumo praktika: per šias Kalėdas pasistenkite įtraukti sąmoningumą į savo kasdienybę. Nesvarbu, ar tai būtų meditacija, ar dėmesingas valgymas, ar tiesiog kelios akimirkos kvėpavimui ir buvimui dabartyje, dėmesingas įsisąmoninimas ženkliai pagerins jūsų emocinę savijautą.

Patarimai, padedantys atjausti kitus ir save

• Aktyviai klausykitės: skirkite visą dėmesį aplinkiniams, parodydami empatiją ir supratimą.
• Dosniai dovanokite: nesvarbu, ar tai būtų jūsų laikas, daiktai, ar paprastas gerumo veiksmas - kiekviena smulkmena yra reikšminga.
• Rūpinkitės savimi: užsiimkite veikla, kuri jus nuramina ir atgaivina.
• Būkite malonūs sau: neapkraukite savęs lūkesčiais. Mėgaukitės šiuo laiku tokiu, koks jis yra.
• Priimkite netobulumus: atsisakykite tobulų Kalėdų idėjos ir mėgaukitės nepakartojamu šventės grožiu.

Švęsdami Kalėdas ir Naujuosius pajauskime užuojautos, empatijos, atjautos sau ir kitiems galią. Tai ne tik sezoniniai jausmai, bet ir visus metus trunkanti praktika, gerinanti mūsų ir aplinkinių gyvenimus. Jei šventiniu laikotarpiu jaučiate nepaprastai didelį stresą ar nuovargį, „Meetelp“ jums padės grąžinti lengvumą ir džiaugsmą. Mūsų platforma sujungia jus su terapeutais, kurie žino, kaip valdyti šventinį stresą, stiprinti emocinius ryšius ir praktikuoti atjautą sau. Priimti profesionalią pagalbą iš „Meetelp“ terapeutų - tai žingsnis link sveikesnės ir džiugesnės šventinės patirties. Šį sezoną teikime pirmenybę savo emocinei sveikatai, o „Meetelp“ padės kiekviename žingsnyje.

Paruošta HUMAN RACE SUPPORT

Kaip įveikti vienišumo jausmą per šventes ir atrasti džiaugsmą

Šventinės lemputės nušviečia mūsų gatves ir namus, tačiau jos dažnai meta šešėlį ant mažiau aptariamos, bet svarbios problemos - vienišumo. Šis metų laikas tradiciškai siejamas su džiaugsmu ir vienybe. Tačiau daugeliui žmonių jis gali paradoksaliai sustiprinti vienišumo ir nepritapimo jausmą. Šiame straipsnyje gilinamės į vienišumo šaknis švenčių metu, siūlome sprendimus ir kaip galime padėti.

Vienišumo šaknys

• Prasmingų ryšių trūkumas: be socialinių ryšių skaičiaus, labai svarbi yra jų kokybė. Per šventes daugelis socialinių ryšių yra trumpalaikiai arba paviršutiniški, ir tai išryškina gilesnių, prasmingesnių santykių trūkumą. Pagalvokite, ar esate tarp daugybės pažįstamų ar keleto artimų, suprantančių draugų ir šeimos narių.
• Jausmas, kad esate nesuprastas ir neįvertintas: ši vienišumo forma kyla iš susvetimėjimo jausmo, kai asmenys jaučiasi nepastebėti ir nepripažinti. Tai gali pasireikšti vakarėliuose ar triukšminguose šeimos susibūrimuose, kur socialinė aplinka neduoda žmogui išreikšti savo tikrojo "aš" ir nesuteikia emocinio ryšio.
• Fizinis atstumas nuo artimųjų: geografinis atstumas nuo šeimos ir draugų gali būti pernelyg stipriai juntamas per šventes. Šis atotrūkis mums primena apie emocinę paramą ir asmeninius ryšius, kurių trūksta. Trūksta ne tik fizinio buvimo, bet ir intymių pokalbių, bendrų prisiminimų ir asmeninio supratimo, kurį dažnai suteikia artumas.
• Palyginimai ir socialinės žiniasklaidos įtaka: šventiniu laikotarpiu dažnai sustiprėja socialinės žiniasklaidos poveikis mūsų savijautai. Matydami, kaip kiti skelbia apie savo tobulus šventinius susibūrimus ir vakarėlius, patiriame vienišumo ir izoliacijos jausmą, nes jaučiamės atsiskyrę nuo džiaugsmo ir vienybės, kuriuos patiria kiti.
• Praeities traumos ir sielvartas: daugeliui žmonių šventės sukelia prisiminimus apie prarastus mylimuosius ar laimingesnius laikus, todėl jų trūkumas jaučiasi dar stipriau. Toks vienišumas persipina su sielvartu ir nostalgija, todėl laikotarpis tampa emociškai sudėtingesnis.

Vienišumo mažinimas

• Prasmingų ryšių kūrimas: aktyviai ieškokite santykių, kurie teikia emocinį pasitenkinimą ir supratimą. Svarbiausia - kokybė, o ne kiekybė: puoselėkite keletą artimų santykių, kuriuose galite dalintis savo autentiškumu ir jaustis suprastas bei palaikomas.
• Jausmų išreiškimas ir bendravimas: atvirai kalbėti apie vienišumą - tai transformuoti savo būseną. Svarbu susirasti saugią erdvę arba žmones, su kuriais galėtumėte pasidalinti savo emocijomis nebijodamas vertinimo. Tai gali būti draugai, šeima arba palaikymo grupės, kuriose bendra patirtis gali sukurti vienybės jausmą.
• Naujų tradicijų kūrimas: sukurkite naujų švenčių tradicijų, kurios labiau atitiktų jūsų dabartinį gyvenimo būdą, ir grąžinkite sau energiją. Tai gali būti savanorystė, šventinis rankdarbių projektas ar net savarankiška kelionė. Naujos tradicijos suteikia kontrolės ir džiaugsmo jausmą.
• Socialinės žiniasklaidos ribojimas: svarbiausia - sąmoningai naudotis socialine žiniasklaida. Pavyzdžiui, galite nustatyti ribotą naudojimo laiką, nukreipti savo informacijos srautą taip, kad jame būtų daugiau pozityvaus ir tikroviško turinio, arba net padaryti visišką pertrauką šventiniu laikotarpiu ir sutelkti dėmesį į asmeninius santykius.
• Ieškoti profesionalios pagalbos: bendravimas su psichologu padės suprasti ir išspręsti vienišumo problemą. Terapeutai jums pasiūlys individualias strategijas ir priemones, kaip susidoroti su vienišumu per šventes. Jos pagrįstos psichologiniais tyrimais ir yra pritaikomos individualiems poreikiams.

Skirtumas tarp vienišumo ir depresijos

Labai svarbu suprasti, kuo skiriasi vienišumas ir depresija, nes jiems valdyti ir įveikti reikia skirtingų metodų.

Vienišumas:

• Apibrėžimas: vienišumas yra emocinė reakcija į suvokiamą izoliaciją. Tai jausmas, kad esi atsiskyręs, paliktas ar izoliuotas, nepriklausomai nuo socialinių kontaktų kiekio.
• Požymiai: vienišumas dažnai būna situacinis, susijęs su konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, buvimu toli nuo šeimos per šventes, gilių ryšių stoka arba reikšmingais gyvenimo pokyčiais.
• Trukmė: vienišumas paprastai yra laikinas ir svyruoja priklausomai nuo aplinkybių ir socialinių ryšių. Žmonės dažnai gali nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių jie jaučiasi vieniši.
• Valdymas: vienišumo jausmą dažnai galima sumažinti užsiimant socialine veikla, užmezgant prasmingus santykius arba dalyvaujant bendruomenių renginiuose.

Depresija:

• Apibrėžimas: depresija - tai klinikinis psichikos sutrikimas, turintis įtakos jūsų savijautai, mąstymui ir kasdienei veiklai.
• Požymiai: nuolatinis liūdesys, prarastas susidomėjimas anksčiau mėgstama veikla, apetito ar svorio pokyčiai, miego sutrikimai, nuovargis, beviltiškumo ar kaltės jausmas, negalėjimas susikaupti, sunkiais atvejais - mintys apie mirtį ar savižudybę.
• Trukmė: depresijos simptomai paprastai trunka ne trumpiau kaip dvi savaites ir jūsų funkcinė veikla pasikeičia lyginant su ankstesne.
• Valdymas: depresiją reikia gydyti profesionaliai taikant terapiją, medikamentinį gydymą, gyvenimo būdo pokyčius arba jų derinį.

Jei negalite nustatyti, ar tai, ką patiriate, yra vienišumas, ar depresija, atlikite šiuos veiksmus:

1. Savirefleksija: įvertinkite savo jausmų trukmę ir intensyvumą. Jei jūsų liūdesio ar izoliacijos jausmas yra nuolatinis ir stiprus, tai gali būti daugiau nei vienišumas.
2. Savęs vertinimo priemonės internete: yra įvairių patikimų internetinių įrankių ir testų, kurie gali padėti geriau suprasti savo simptomus. Nors tai nėra diagnostinės priemonės, jos gali padėti preliminariai suprasti, ar jums gali pasireikšti depresija.
3. Profesionalus vertinimas: patikimiausias būdas atskirti vienišumą nuo depresijos - kreiptis į specialistą. Psichikos sveikatos specialistas įvertins jūsų simptomus ir, jei reikia, nustatys diagnozę. Jis taip pat rekomenduos tinkamą gydymą arba įveikimo strategijas, atsižvelgiant į jūsų individualią situaciją.
4. Kreipkitės į kitus: nesvarbu, ar kovojate su vienišumu, ar su depresija, labai svarbu prašyti palaikymo. Pasikalbėkite su draugais ar šeimos nariais apie tai, kaip jaučiatės, ir apsvarstykite galimybę užmegzti ryšį su terapeutu, kad gautumėte profesionalių patarimų.

Savipagalbos technikos jaučiant vienišumą

• Sąmoningumas ir meditacija: sąmoningumo praktika padės įsitvirtinti dabarties akimirkoje ir sumažinti vienišumo jausmą. Galite pradėti nuo meditacijos programėlių arba užsiėmimų su instruktoriumi.
• Dienoraščio rašymas: savo minčių ir jausmų užrašymas padės išlieti emocijas ir suprasti bei išnagrinėti vienišumo jausmą.
• Kūrybinė saviraiška: kūrybinė veikla, pavyzdžiui, tapyba, muzika ar rankdarbiai - tai terapinė priemonė ir būdas išreikšti jausmus, kuriuos gali būti sunku išsakyti.
• Fizinė veikla: reguliari mankšta, net kasdienis pasivaikščiojimas, padeda pagerinti nuotaiką ir suteikia galimybę lengviau socializuotis.
• Ryšys su gamta: leidžiant laiką gamtoje patiriamas raminamasis poveikis, mažėja vienišumo ir izoliacijos jausmas.

Džiaugsmo pradžia jūsų gyvenime

Suprasti, kad vienatvė yra įprastas išgyvenimas, ypač šiuo laikotarpiu, yra pirmas žingsnis, padedantis įveikti šį jausmą su gerumu ir atjauta sau. Atminkite, kad vieniši jaučiatės ne tik jūs. Daugelis eina šiuo nelengvu keliu kartu su jumis ir kiekvienas turi savo istoriją. Per šventes galima jausti įvairias emocijas - džiaugsmą, nostalgiją ir net vienišumą. Šie jausmai nesumenkina jūsų individualios patirties grožio; priešingai, jie suteikia jai gilumo ir autentiškumo.

Jei kamuoja vienišumas, žinokite, kad yra kelių, vedančių į labiau jungiančią ir turiningą šventinę patirtį. Ar tai būtų prasmingų ryšių užmezgimas, ar užsiėmimas veikla, kuri rezonuoja su jūsų dvasia, ar tiesiog leidimas sau ramiai pamąstyti, kiekvienas jūsų žingsnis yra jūsų stiprybės ir atsparumo įrodymas.

Neškime su savimi vilties ir gerumo žinutę. Šventinis laikotarpis su visais jo kontrastais gali būti asmeninio augimo, gilesnių ryšių ir naujai atrasto džiaugsmo metas. Jūs turite savyje jėgų įveikti šiuos vandenis, be to, yra priemonių ir žmonių, pasirengusių padėti jums šioje kelionėje. Tegul šis metų laikas būna švelnių apmąstymų, šilumos ir naujų, džiaugsmingų jūsų gyvenimo puslapių pradžia.

Paruošta HUMAN RACE SUPPORT

Kaip rasti ramybę per šventinį chaosą

Artėjant šventiniam sezonui, kuris atneša unikalų džiaugsmo ir šurmulio junginį, labai svarbu nepamiršti, kaip suderinti įsipareigojimus ir asmeninį laiką. Nors šis sezonas yra bendravimo ir švenčių metas, jis taip pat reikalauja sąmoningumo, kad išsaugotume savo emocinę sveikatą ir gerovę.

Šventinis nerimas

Šventinis sezonas neretai sukelia sudėtingą emocijų kokteilį, kuriame yra ir nerimas. Atsiranda spaudimas išrinkti tobulas dovanas, dalyvauti visuose susitikimuose ir renginiuose, bei pateisinti visų lūkesčius. Tačiau tai gali sukelti didžiulę įtampą. Labai svarbu atpažinti ir priimti šiuos jausmus. Pripažinti nerimą kaip normalią šventinės patirties dalį reiškia žengti pirmą žingsnį jo valdymui.

Sakyti „ne“ yra normalu

Svarbus rūpinimosi savimi aspektas šiuo įtemptu metų laiku - suprasti, kaip svarbu pasakyti „ne“. Neprivalote priimti visų kvietimų, kurie pasitaiko jūsų kelyje. Tai nereiškia, kad reikia nuvilti kitus. Tai reiškia, kad reikia rūpintis savimi. Labai svarbu priimti sprendimus, atitinkančius jūsų asmeninę gerovę, pripažįstant, kad kartais jums labiausiai reikia pailsėti nuo šventinio šėlsmo.

Brangus laikas sau

Per šventinį šurmulį labai svarbu skirti laiko sau. Nesvarbu, ar tai būtų tylus vakaras, ramus pasivaikščiojimas, ar hobis, tokios akimirkos yra labai svarbios, nes padeda pasikrauti energijos. Pirmenybė asmeniniam laikui nėra savanaudiškas veiksmas - tai svarbi psichinės ir emocinės sveikatos palaikymo dalis. Tai erdvė, kurioje galite atsipalaiduoti, pamąstyti ir atsigauti.

Neprivalote sekti kitų

Nesilaikyti to, ko tikisi ar ką daro kiti, yra ne tik priimtina, bet ir itin naudinga. Jei jums būdingas nerimastingas prieraišumo tipas, mintis, kad pasirinksite kitokį kelią nei kiti, gali kelti kaltės jausmą arba baimę sulaukti nepritarimo. Tačiau svarbu nepamiršti, kad pasirinkimas to, kas jums geriausia, nėra neigiamas veiksmas. Tai reiškia, kad gerbiate savo asmeninius poreikius ir troškimus, suprasdami, kad jūsų laimė ir gerovė yra tokios pat svarbios, kaip ir visų kitų. Pasirinkimai, atspindintys jūsų tikrąjį „aš“, yra savigarbos ir meilės sau forma. Tai žingsnis link sveikesnių santykių, kuriuose vertinami jūsų poreikiai ir ribos.

Eiti kažkur vienam duos jėgų

Jei nusprendėte renginyje dalyvauti vienas, o jūsų partneris ar artimi draugai nusprendė nedalyvauti, galite jaustis nedrąsiai. Tačiau tai yra stiprus jūsų savarankiškumo ir sprendimų priėmimo patvirtinimas. Asmenims, kuriems būdingas nerimastingas prieraišumo tipas, šis nepriklausomybės aktas iš pradžių gali atrodyti kaip išdavystė. Tačiau iš tikrųjų tai yra sveikas ribų nustatymas. Tai reiškia, kad jūs suprantate, jog jūsų dalyvavimas renginyje yra ne tik socialinės pareigos aktas, bet ir asmeninis pasirinkimas, kuris prisideda prie jūsų laimės ir pasitenkinimo. Pasirinkimas eiti vienam nereiškia, kad nepaisoma artimųjų jausmų. Tai reiškia, kad lygiai tiek pat reikšmės skiriate ir savo jausmams.

Balanso paieška

Kiekvienam žmogui patartina rasti tinkamą balansą tarp socializacijos ir asmeninio laiko. Įsiklausykite į savo kūną ir protą, supraskite savo ribas ir gerbkite savo poreikius. Šį šventinį sezoną sąmoningai stenkitės išlaikyti pusiausvyrą ir susikurkite šventinę patirtį, kuri iš tiesų atspindėtų jūsų džiaugsmo ir pasitenkinimo viziją.

Terapija su Meetelp

Derinant asmeninį laiką ir socialinius įsipareigojimus, terapijos rekomendacijos ir palaikymas tampa neįkainojamais dalykais. „Meetelp“ yra daugiau nei tik programėlė - tai kvalifikuoti terapeutai, gebantys suteikti individualią pagalbą. Nesvarbu, ar kovojate su šventiniu nerimu, ar norite suprasti savo prieraišumo tipą, o gal norite nustatyti sveikesnes ribas, „Meetelp“ terapeutai yra pasiruošę padėti jums. Terapija suteikia erdvę ištirti savo jausmus, suprasti pasirinkimus ir išmokti strategijų, padedančių išsaugoti psichikos sveikatą, ypač per šį įtemptą šventinį laikotarpį.

Taigi, šį šventinį sezoną džiaukitės gražiai suderinta socialine veikla ir asmeniniu laiku. Nepamirškite, kad pirmenybės teikimas savo emocinei sveikatai ir gerovei yra didžiausia dovana, kurią galite sau padovanoti.

Paruošta HUMAN RACE SUPPORT

10 patarimų, kaip ištverti švenčių maratoną

SPECIALUS ŠVENTINIS LEIDINYS 

Vieniems kalėdinis laikotarpis yra vakarėlių, draugų lankymo metas ir proga pasidžiaugti akimirkomis su mylimais žmonėmis. Kitiems šventės – tikras iššūkis. Jie trokšta, kad kuo greičiau jos prabėgtų. Kaip padėti sau per šventes jaustis ne tokiam vienišam? 

Galbūt žmogus neseniai patyrė artimojo netektį, gal pats serga ar išgyvena skyrybas, gal yra nutolęs nuo šeimos ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. O gal tiesiog jaučiasi vienišas ir vis labiau artėjant Kalėdoms tas jausmas stiprėja.

Tamsias nuotaikas gali kelti ir pasirengimas šventėms. Pavyzdžiui, fizinis nuovargis dėl lakstymo pametus galvą po parduotuves ir dovanų ieškojimo, stresas dėl plonėjančios piniginės ar nerimas, kad nežinai, ką kitiems dovanoti, nespėsi pasiruošti, pridegs kalakutas, pateksi į automobilių spūstis. 

Tad net ir nelinkę į prieššventinę depresiją žmonės gali jausti tokias įtampos pasekmes kaip galvos skausmas, besaikis alkoholio vartojimas, persivalgymas, nemiga, panikos priepuoliai. 

Tačiau yra būdų, kaip iš anksto save apsaugoti nuo varginančio sezoninio liūdesio ir kitų nemalonių jausmų. Įvairių sričių specialistai ragina žengti šiuos žingsnius, kad šventes ištvertumėte kuo lengviau, o gal net pajustumėte džiaugsmą. Išsirinkite sau tinkantį patarimą ir veikite.

1. Nebandykite visiškai atsiriboti nuo švenčių. Kad ir kaip stipriai norėtumėte išvengti švenčių, nepavyks. Bandykite susitaikyti su tuo žinodami, kad atsiribojimas tiktai sustiprins vienišumo jausmą ir kitus depresijos simptomus.

Užtuot tūnoję namuose, išeikite į miestą. Jei nenorite, nebūtina lankytis vakarėliuose, masiniuose renginiuose, kur daug žmonių. Juk galite tiesiog susitikti su vienu draugu ir pasiūlyti nuveikti tai, kas labiau patinka jums.

Siūlome susivienyti į komandą su panašiai besijaučiančiu žmogumi ir abiem sugalvoti, ką galima nuveikti kartu.

Nebūtina sėsti kartu prie Kalėdų stalo, galite į šventes pažvelgti paprasčiau – prisėskite kavinėje puodelio kavos ir pyrago. Tai joks stebuklas. Tik kartais reikia pirmam imti telefoną ir pakviesti žmogų prisidėti. Paaiškės, kad jums abiem to ir trūko.

2. Planuokite iš anksto. Jei jau žinote, kad, pavyzdžiui, nepraleisite Kalėdų savo šeimos rate, imkite planuoti susitikimą su draugais ar kaimynais – iš anksto nuspręskite, kur būsite per šventes.

Išsiaiškinkite, kas dar per šventes neketina vykti pas tėvus, neturi kitų planų. Gal tokiems draugų draugams pavyktų susirinkti vienuose namuose ir įžiebti naują tradiciją.

O gal taip užsimegztų nauja draugystė ar artimesni santykiai tarp ten susitikusios poros. Niekada negali žinoti.

Ir jei pats gausite tokį kvietimą net iš nelabai artimo žmogaus, surizikuokite ir priimkite jį.

Iš savo darbo patirties žinome, kad žmonės niekada nedalija kvietimų, jei nesitiki, jog gali jus sudominti. Suteikite aplink esantiems žmonėms galimybę jus šiek tiek stumtelėti ir padėti. 

3. Surenkite vakarėlį patys. Galbūt jus baugina tai, kad šventiniame vakarėlyje, į kurį gavote kvietimą, dalyvaus daugiausia įsimylėjėlių poros ar sutuoktiniai? O jūs antrosios pusės neturite ir ten jausitės dar blogiau nei būdamas vienas namuose?

Mes tokiu atveju patariame suorganizuoti šventinį pasisėdėjimą savo namuose.

Jei esate vienišas ar vieniša ir neturite jokio noro linksmintis mieste, pabandykite suburti tokius pat vienišus bičiulius, pažįstamus ir nuveikite ką nors smagaus

Tai gali būti merginų ar moterų vakaras arba vien vaikinų ar vyrų pasisėdėjimas, o gal mišri popietė, per kurią galėsite pasigaminti vakarienę. Juokais pavadinkite vakarėlį vienišių vakariene. Jau vien tai suteiks džiugesio.

4. Priverskite kūną pajudėti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vienišumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, netgi padidinti riziką susirgti širdies ligomis. O judėjimas gali pagerinti ir fizinę, ir psichikos sveikatą.

Vienišumo sukeltus neigiamus jausmus patariame išlieti per prakaitą. Būtų idealu, jei tai darytumėte ne savo rūsyje, o viešumoje, pavyzdžiui, miesto parke ar sporto klube.

Jei per šventes turite kelias laisvas dienas, bandykite suderinti fizinės sveikatos gerinimą ir bendravimo naudą. Kodėl neužsirašius į kokį nors žygį po apylinkes ar garsius miesto objektus arba nenuėjus pasimankštinti į jogos pamoką?

5. Padėkite kitiems. Išsirinkite sritį, kurioje galėtumėte padirbėti savanoriu. Pavyzdžiui, benamių gyvūnų prieglaudoje ar maisto banke. Rūpinimasis kitais padės išsklaidyti susitelkimą į tai, ko jums pačiam trūksta.

Savanoriškai paskyręs savo laiką kitiems sulauksite padėkos iš tų, kuriems padėjote.

Dėl kitų dėkingumo pats išgyvensite malonius jausmus – pasijusite reikalingas, pakils jūsų savivert.

Tyrimai rodo, kad pagalba kitiems kelia pasitenkinimo savimi lygį. Netgi jei tai – mažmožis.

Patikimiausias būdas pačiam gauti meilės – ją duoti kitam. O ta meilė gali būti išreikšta skiriant savo laiką ir energiją. Gal aplink yra silpnų žmonių, kuriems reikia jūsų fizinės pagalbos? Apsidairykite, galbūt seniai žadėjote kam nors padėti sutvarkyti garažą.

6. Laikykitės tradicijų arba sukurkite naujų. Kalėdinis laikotarpis kai kuriems gali sukelti prisiminimus apie šventimo tradicijas, ritualus, kurie buvo atliekami su jau mirusiais artimaisiais, maistą, kuris buvo kartu gaminamas.

Drąsiname nebijoti tokių jausmų ir juos nukreipti į anapilin išėjusių žmonių pagerbimą.

Pavyzdžiui, pagaminti tokį patiekalą, kokį anksčiau gamino artimas žmogus. O gal atvirkščiai – sukurti kokią nors naują tradiciją to žmogaus garbei. Toks būdas netgi labiau padėtų sumažinti gedėjimą ir vienišumo jausmą.

7. Įtikinkite save, kad nieko tokio jaustis blogai. Žiemos šventės gali būti sunkios, jei neseniai jums teko išgyventi netektį arba negalite būti kartu su šeima. 

Būkite kantrus ir švelnus sau, jei neturite noro linksmintis. Duokite sau erdvės apdoroti emocijas. Nieko tokio, jei jums nėra gerai. Normalu jaustis vienišam, gedėti ar ko nors ilgėtis

Patariame skirti dėmesio sau ir vis paklausti savęs: kaip aš jaučiuosi? Savianalizė, meditacija gali padėti atskirti susipainiojusius jausmus ir artėti ramybės link. 

8. Ribokite laiką naršydami po socialinius tinklus. Nuolatinis lindėjimas internete, ieškojimas neaišku ko jums nepadės. „Facebook“ ir „Instagram“ neišvengiamai bus pripildyti šventiškų nuotraukų bei įrašų apie tai, kaip gera būti šeimos rate, mylimųjų apsuptyje. 

Esame įsitikinę, kad besaikis laiko leidimas socialiniuose tinkluose gali dar labiau sustiprinti vienišumo jausmą, paskatinti kitus depresijos simptomus. 

9. Praktikuokite dėkingumo terapiją. Liūdesio ir vienatvės akimirkomis sunku susitelkti į dėkingumą, tačiau verta. Tuo labiau kad mes visi turime kam padėkoti. 

Tyrimai rodo, kad dėkingumo terapija naudinga sveikatai, mažina įtampą ir slogumą. Galima pačiam mokytis atpažinti, už ką esate kam nors dėkingas. 

Pavyzdžiui, pradėkite pildyti dėkingumo sąrašą – užrašykite žmones, kuriems esate dėkingas už naudingas gyvenimo pamokas, situacijas, dėl kurių jaučiate dėkingumą. 

10. Padarykite sau ką nors gero. Niekur nebėkite, geriau sustokite ir šventiniu laikotarpiu skirkite kiek nors laiko vien tik sau. 

Pavyzdžiui, keletą valandų užsiimkite tokia veikla, kuri jus atpalaiduoja. Gal tai galėtų būti valanda karštoje vonioje, popietė su gera knyga rankose ar įtraukiantis filmas. 

O gal norite išmokti ką nors naujo, kam iki švenčių vis trūkdavo laiko? Pavyzdžiui, išsinuomokite snieglentę ir eikite čiuožinėti nuo kalno arba pagaliau atsiverskite ispanų kalbos vadovėlį. 

Mes skatiname per šventes įsiklausyti į save beigi atkreipti dėmesį į tuos, kuriems sunku. Taip pat primename, kad visuomet galima kreiptis į HUMAN RACE SUPPORT Facebook grupę ar tiesioginiu nuotoliniu būdu, kur emocinę paramą suteiksime ar tiesiog pasikalbėti gali kiekvieną dieną, beveik visą parą, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus.

Parengta HUMAN RACE SUPPORT

Ką daryti, jei šventinis šurmulys kelia stresą, o ne džiaugsmą?

SPECIALUS ŠVENTINIS LEIDINYS 

Privalomas dovanų pirkimas, įprastų šventinių filmų žiūrėjimas ar kalėdinių dainų klausymas gali kelti ne džiaugsmą, o erzulį ar liūdesį. Šventės ir jų laukimas ne visiems žmonėms gali būti džiaugsmingas ir smagus laikotarpis.

Ypač sunku vienišiems žmonėms, kurie neturi su kuo dalintis džiaugsmu. Sudėtingas šis laikotarpis gali būti žmonių apsuptiems, bet ryšio stokojantiems arba finansinių sunkumų patiriantiems žmonėms. Ką daryti, jei šventės nedžiugina?

Tai, kas vieniems sukuria magišką atmosferą, kitiems gali tapti dar viena metų pabaigos prievole, kurią reikia padaryti iš paskutiniųjų. Daugeliui gali atrodyti, kad nelaukti Kalėdų yra neįprastas, kažkuo blogas dalykas, kad Kalėdų ir kitų metų pabaigos švenčių vengiantys žmonės kažkuo nusikalsta ir yra ne tokie kaip kiti. Patyrinėjus tą įdėmiau, matyti, kad daug dėmesio ir energijos žmonės nukreipia į švenčių dalis, kurios kelia daugiausiai įtampos ir streso, o iš tiesų svarbiems dalykams – kaip, pavyzdžiui, ryšio ir santykių kūrimui – nebelieka laiko.

Šiuo laikotarpiu vertinga paklausti savęs ir kitų, ko mes siekiame prieššventiniais įpročiais?

Žmonės yra taip sutverti, kad apie savo ilgalaikius įpročius po kurio laiko net nesusimąstome, kas reiškia, jog jų nešama žinutė ilgainiui praranda savo prasmę ir vertę, ją gali būti sunkiau suprasti, atpažinti. Paklauskite savęs, kodėl perkate šventines dovanas – ar todėl, kad taip reikia, ar todėl, kad norite artimiesiems parodyti, kad jie jums rūpi.

Svarbu nepamiršti ir kiekvieno iš mūsų sugebėjimo užmegzti ryšį – šventinis laikotarpis gali būti tas laikas, kai atsimename primirštus draugus ir artimuosius, kai galime suteikti jiems dėmesio, padovanoti jiems pokalbį. Sunkumus patiriantys žmonės gali jausti papildomą kaltę ir gėdą, vengti kreiptis į kitus žmones ieškodami kompanijos ar kitokios pagalbos, tad elgdamiesi proaktyviai, turėdami įprotį kalbėtis su žmonėmis, galime jiems tokiu būdu padėti, mažinti vienišumą ir didinti tarpusavio ryšį.

Šventės gali būti nemėgstamas laikas ir dėl nesusiklosčiusių ar pašlijusių santykių su artimaisiais bei šeimos nariais. Svarbu leisti sau jausti visus malonius ar nemalonius jausmus, susijusius su šventėmis, nes šiuo laikotarpiu tiek džiaugtis, tiek verkti, tiek jausti kitas emocijas yra natūralu.

Vertėtų vengti lyginti savo jausmus su kitų žmonių jausmais ir kartu pasistengi suprasti alternatyvią poziciją. Jeigu mes švenčiame, o kiti nenori – svarbu tą priimti, rasti kompromisus. Jei mums liūdna, o kiti laimingi – verta į tai lygiai taip pat atsižvelgti, leisti pasidžiaugti suprantant, kad ne visi gali jaustis vienodai.

Pasakymas „ne“, ribų brėžimas, ėjimas į tai, ko norime, gali būti nemalonūs, tačiau ilgainiui malonumą ir lengvumą suteikiantys veiksmai. Ypač tuomet, kai yra paminami mūsų vidiniai įsitikinimai, neturime energijos rezervų, sunku pyktis ar konfliktuoti“. Tačiau, svarbu suprasti, kad galime kurtis tokią šventę, kokią norime.

Galbūt kai kurios tradicijos kelia tik

Mes skatiname per šventes įsiklausyti į save beigi atkreipti dėmesį į tuos, kuriems sunku. Taip pat primename, kad visuomet galima kreiptis į HUMAN RACE SUPPORT Facebook grupę ar tiesioginiu nuotoliniu būdu, kur emocinę paramą suteiksime ar tiesiog pasikalbėti gali kiekvieną dieną, beveik visą parą, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus.

Parengta HUMAN RACE SUPPORT

Kodėl per didžiąsias metų šventes apninka liūdesys?

SPECIALUS ŠVENTINIS LEIDINYS

Parduotuvių vitrinoms ir televizorių ekranams pradėjus gyventi Kalėdų laukimu, kai kuriems žmonėms anaiptol nelinksma. Norėtųsi gruodžio pabaigoje užmigti ir atsibusti sausį – išvengti švenčių chaoso, kuris lyg ir turėtų teikti džiaugsmą, bet... Kodėl per didžiąsias metų šventes apninka liūdesys?

Akistata su savimi

Teoriškai Kalėdos – laimės, meilės, šeimyninių susitikimų, šilumos ir jaukumo metas, tačiau ne vienam švenčių laikotarpis sukelia liūdesį. Skaičiuojama, kad Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu stresą ir liūdesį patiria nuo trečdalio iki pusės švenčiančių.

Apie šią ne itin malonią šventinę savijautą susimqstome: ar tos Kalėdos iš tikrųjų kažką tokio savyje turi, ar čia mes, žmonės, esame suteikę joms kažkokios ypatingos emocinės svarbos?

Per šventes gyvename kitokiu režimu, taigi turime laiko pabūti su savimi, ir neišvengiamai kyla klausimų, kuriuos visus metus ignoravome: ar esame patenkinti savo gyvenimu, ar pakankamai nuveikėme, ar jaučiamės laimingi?

Kalėdinis laikotarpis daugeliui yra emociškai stiprus – asocijuojasi su vaikyste, sužadina jautrių praeities dalykų, kuriuos šiaip kasdienybėje būname kažkur nustūmę, bėgdami per daug negalvojame. Kalėdinis laikotarpis primena, kad yra pagrindinės vertybės: namai, šeima, santykiai su tėvais ir artimaisiais. Tada tos užspaustos, išstumtos emocijos pradeda grįžti.

Tos emocijos, nebūtinai turi būti niūrios. Tik daugybė žmonių būtent nuo niūrių emocijų bėga, nenori ar nemoka su jomis išbūti. Nustumtos emocijos niekur nedingsta – progai pasitaikius, jos grįžta ir grįžta. Tačiau tai tikrai neturi reikšti, kad Kalėdos – liūdesio laikas. Kaip žmogus per šias šventes jaučiasi, visų pirma, priklauso nuo jo charakterio, patirčių, nuostatų ir įsitikinimų.

Nesilyginkime su kitais

Prieškalėdinis laikotarpis gali būti ypač sunkus tiems, kurie patiria sunkumų šeimoje, kuriuos kankina netekties ar išsiskyrimo skausmas, kurie jaučiasi vieniši ar turi psichikos sveikatos problemų. Kasdien matydami šventiniu džiugesiu trykštančius kitus, tik dar aiškiau suvokiame, kokie nelaimingi esame. Bet tai labiau būdinga į depresiją linkusiems žmonėms, taip pat tiems, kurie turi neišspręstų vidinių konfliktų.

Socialiniai tinklai, televizija, reklamos prieš Kalėdas piešia idealų paveikslą. Tačiau tas džiaugsmas, kurį matome, iš tiesų yra netikras. Faktas, kad tie patys socialiniai tinklai atnešė žmonėms daug depresijos ir kitų sunkių dalykų vien dėl to, kad matome netikrą, bet tobulai atrodantį pasaulį. Būtent tos piešiamos Kalėdų idilės vaizdas, kadangi jo tiek daug atsiranda, sukelia norą pasilyginti: o mano gyvenimas nėra toks tobulas... Bet pamirštama, kad tai, ką matome reklamoje, paveikslėliuose, vaizdo klipuose, nėra tikras gyvenimas. Realybėje daugybė žmonių jaučiasi labai įvairiai, netgi, sakyčiau, dauguma turbūt jaučiasi taip pat sunkiai, kaip ir tu.

Lyginantis su kitais apima jausmas, kad kitų gyvenimas tobulas, tik mano – kažkodėl ne. Lyginimasis iš esmės yra labai blogas reiškinys – ypač jei lyginiesi su kitais, o ne su savimi, koks buvai vakar.

Jau esame įpratę, kad Naujųjų metų pradžia – savotiška riba, nuo kurios pradedame kurti ateities planus ir mėginame įsivertinti, ar pavyko tai, ką buvome suplanavę padaryti šiemet. Kai pamatome, kad daug kas nepavyko, nuliūstame. Tai gal geriau to net nedaryti, kad paskui nereikėtų liūdėti?

Taip, vis dažniau girdžiu, kad nereikia net kelti sau naujametinių tikslų. Matyt, dažnos nesėkmingos patirtys, kai nepavyksta padaryti to, kas suplanuota. Bet tai juk nėra taisyklė, ne visi žmonės nepasiekia išsikeltų tikslų. Kai kurie planuoja ir metodiškai savo tikslo siekia. Yra ir tokių, kurie net viršija išsikeltus tikslus. Tad nereikia absoliutinti.

Planuoti, reikia. Planai arba tikslai žmogui yra dalis motyvacijos šaltinio, iš kurio semiamasi energijos savo veiklai. Planavimas ir tikslų kėlimas mus skatina veikti. Tarkime, jeigu žmogus tikrai turi aiškų tikslą, tai gali būti priežastis, dėl kurios jis kiekvieną rytą keliasi ir noriai eina į darbą, mokslus, sporto salę ar dar kur nors. Patys tikslai nėra problema – problemų kyla, jei išsikeliami per dideli ar nerealistiški tikslai arba jų nepavyksta susieti su vidine motyvacija.

Nuotaika priklauso nuo mūsų

Žiemos tamsa, šaltis ir drėgmė taip pat neprisideda prie puikios nuotaikos, mat mokslas teigia, kad šviesos trūkumas mus veikia nepalankiai – organizmas ima mažiau gaminti laimės hormono serotonino.

Reikėtų nepamiršti, kad pagrindiniai laimės hormonai yra keturi – dopaminas, oksitocinas, endorfinai ir serotoninas, taigi serotoninas, kurį mūsų organizmas gamina saulės šviesoje, – tik vienas jų. Negana to, yra ir daugybė kitų labai sveikų veiklų, kurios skatina serotonino gamybą mūsų kūne. Tad, jeigu tik norime, visada galime susirasti veiklų, kurios kompensuos saulės šviesos trūkumą. Tai gali būti sportas, meditacija, pasivaikščiojimai gamtoje, netgi šaltas dušas.

Daug kas gyvenime, ypač nuotaikos, priklauso nuo mūsų pačių. Kalėdinės dekoracijos, lemputės, melodijos vieną džiugina, o kitą gali erzinti. Dažniausiai erzina tai, kas paliečia mūsų nuostatas, įsitikinimus, pažadina kažkokius atsiminimus ir pan. Priežastis yra ne pačios dekoracijos ar skambančios melodijos, o tai, koks mūsų santykis su šia metų švente, ką ji mums reiškia, kaip ją interpretuojame. Juk vienas žmogus gali kartu džiaugsmingai niūniuoti skambančią Kalėdų melodiją, o kitas tuo metu burbėti, kad jau nebegali pakęsti tos muzikos. Tad tai mūsų pasirinkimas.

Kiekvieno žmogaus reakcija priklauso nuo jo nuostatų. Kažkam pyktis kyla dėl to, kad vis galvoja: aha, kiti tai šventėms ruošiasi, ilsisi, tik aš vienas čia turiu vargti arba va, ir vėl tie verslininkai bando iš žmonių pasipelnyti... Tokiu momentu reikėtų stabtelėti ir pagalvoti: kokias mintis suku galvoje? Kodėl man kyla pyktis klausantis Kalėdų muzikos? Beieškant atsakymų galima prisikapstyti iki to, kokios mano nuostatos šiuo klausimu, ar tikrai tos nuostatos teisingos, ar tikrai tos mano galvoje besisukančios mintys teisingos?

Išsipildančios pranašystės

Žinoma, sunku įsijausti į šventinį šurmulį ir juo mėgautis, jei spaudžia metų darbų pabaigos terminai, jei šeima nebėra tokia tobula, kokią prie vaišių stalo tikisi išvysti seniai matyti giminaičiai. Ką daryti, kad didžiosios metų pabaigos šventės būtų šventiškos?

Nuotaikoms, emocijoms galima daryti įtakos per savo mąstymą, per nuostatų klausimą, analizuojant, ką ir kodėl aš galvoju. Jeigu galvosiu, kad Kalėdos man yra sunkus metas, tai mokslo jau yra įrodyta, kad vadinamosios išsipildančios pranašystės veikia, ir atrodys, kad viskas taip ir klostosi. Kitaip sakant, kaip aš mąstau ir ką mąstau, tą ir matau aplinkui. Tad vienas būdas – kontroliuoti savo mintis ir nuostatas švenčių klausimu ir per greitai neužklijuoti etiketės, kad tai sunkus, erzinantis laikotarpis, o ieškoti, kaip galėčiau tą laikotarpį praleisti maloniau. Mūsų mintys ar veiksmai gali keisti emociją.

Per šventes reikėtų labiau rūpintis savimi: dažniau stabtelėti, skirti laiko poilsiui, daryti malonius dalykus, prisiminti, kad turime hobių. Tai ir yra didžiausia problema, kad mes prieš Kalėdas labai lekiame, skubame – pabaigti darbus, nupirkti dovanas, pasiruošti šventėms... Jeigu sąmoningai neskiri laiko sau, visiškai išsemi savo vidinius resursus, o tada jau būna labai sunku valdyti emocijas arba jas keisti – emocijos valdo tave ir jautiesi taip, lyg būtum tiesiog į aplinką reaguojanti marionetė.

Patariame artėjant šventėms skirti laiko smagiems užsiėmimams: pabūti su vaikais, pasiklausyti patinkančios muzikos, pasportuoti, išeiti pasivaikščioti, pasišokti, padainuoti. Kiekvienas turi pats atrasti, kokios veiklos kelia teigiamų emocijų, skirti joms laiko.

Dar vienas patarimas būtų – pernelyg nesureikšminti švenčių: jos atėjo ir praeis, o gyvenimas tęsiasi ir kiekviena diena gali būti šventė, jeigu tik ją susikursi.

Geriausiai liūdesį išvaiko rūpinimasis kitais: padėdami kitiems, ruošdami jiems staigmenas, nustebindami pažįstamus ar net nepažįstamus, padėsime sau – juk duoti daug geriau nei imti.

Mes skatiname per šventes įsiklausyti į save beigi atkreipti dėmesį į tuos, kuriems sunku. Taip pat primename, kad visuomet galima kreiptis į HUMAN RACE SUPPORT Facebook grupę ar tiesioginiu nuotoliniu būdu, kur emocinę paramą suteiksime ar tiesiog pasikalbėti gali kiekvieną dieną, beveik visą parą, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus.

Parengta HUMAN RACE SUPPORT

Per šventes sukyla emocijos: psichologo patarimai, kaip jas priimti ir valdyti

SPECIALUS ŠVENTINIS LEIDINYS 

  Visos emocijos yra natūralios ir kuria mūsų individualumą. Neįmanoma kontroliuoti, kada ir kurios emocijos mus aplankys, tačiau galime nuspręsti, ką su jomis daryti.

Kilusi emocija parodo, kaip reaguojame į pasaulį, kas mums patinka ar nepatinka, kiekviena iš jų turi savo reikšmę. Šventiniu laikotarpiu emocijos gali tapti dar intensyvesnės, gali išryškėti kontrastas su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, jei aplinkiniai yra linksmi, o jums kyla nerimas ar liūdesys. Reikėtų suprasti, kad sunkesnės emocijos prieš Kalėdas yra natūralios bei priimtinos.

Save ir kitus nuolat įtikinėdami, kad nejaučiame sunkesnių išgyvenimų, sau tik pakenksime. M. Kriščiūnas dalinasi įžvalgomis ir patarimais, kaip susidraugauti su visomis emocijomis bei jas lengviau valdyti:

1. Įvardykite emocijas. Lietuvoje yra įprasta savo būseną apibūdinti trimis žodžiais: gerai, blogai arba normaliai. Pasigilinę, sužinome, kad emocijų yra dešimtys ar net šimtai. Pradžioje tiksliai įvardyti, ką jauti, gali būti sudėtinga, nes nesame pratę to daryti. Nežinodami kaip jaučiamės, nenutuokiame ir ką daryti toliau. Todėl verta pradėti stebėti savo būseną: įvardydami emocijas galėsime atrasti bei mėginti pašalinti ir jas sukėlusį šaltinį arba – keisti požiūrį. Emocijas įvardyti galima įvairiais būdais, svarbu rasti sau priimtiniausią: pildyti jausmų dienoraštį, garsiai pasakyti jausmus ar pasikalbėti su patikimu draugu.

2. Bendraukite su žmonėmis. Daug kam yra neįprasta kalbėtis apie jausmus net ir su artimiausiais žmonėmis. Tai reikalauja pastangų ir įdirbio, tad pradėkite nuo saugios aplinkos, nuo žmonių, kuriais pasitikite. Kalbėjimasis leidžia mums rasti kitokius jausmų atpažinimo kelius, taip pat ir kitam žmogui padeda įvardyti konkrečius jausmus. Pokalbis padeda suvokti, kad taip jaučiatės ne vienas, todėl pasidalinus savo jausmais su kitais lengviau priimti ir savo būseną.

3. Neskirstykite emocijų. Rūšiuodami emocijas į teigiamas ir neigiamas, sau susikuriame kliūčių ruožą ir apsibrėžiame, kurių išgyvenimų negalime ar neturėtume jausti. Emocija siunčia tam tikrą signalą, viena gali kelti daugiau malonumo, kita daugiau pykčio, bet jos visos yra labai natūralios. Svarbu paminėti, kad kiekvieną kartą natūraliai priimti emocijas nėra labai lengva užduotis. Tačiau geriau save pažinę, turėdami šiuos įrankius ir supratimą, kad jaučiame tai, ką jaučiame, galime patys rinktis, kaip kylančias emocijas valdyti.

Mes skatiname per šventes įsiklausyti į save beigi atkreipti dėmesį į tuos, kuriems sunku. Taip pat primename, kad visuomet galima kreiptis į HUMAN RACE SUPPORT Facebook grupę ar tiesioginiu nuotoliniu būdu, kur emocinę paramą suteiksime ar tiesiog pasikalbėti gali kiekvieną dieną, beveik visą parą, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus.

Parengta HUMAN RACE SUPPORT