Vilties svarba: kodėl viltis yra svarbi?
Viltis yra vienas iš tų dalykų, kuriuos visi suprantame, tačiau dažnai sunku paaiškinti. Didieji mąstytojai šimtmečius reiškė mintis apie šią kartais sunkiai suvokiamą koncepciją. Aristotelis dalijosi tikėjimu, kad „viltis yra budrus sapnas“. Nors šis teiginys mažai ką praplės jūsų supratimą, tai yra įdomi vieta pradėti ir greitai primena svajonių vertę platesniame gyvenimo kontekste.
Jei ieškome žodyne geresnio aiškumo, pamatysime, kad žodis gali būti naudojamas ir kaip daiktavardis, ir kaip veiksmažodis. Merriam-Webster žodynas siūlo du daiktavardžio „viltis“ apibrėžimus. Pirmasis apibrėžimas piešia viltį kaip noro ir lūkesčių derinį arba tikėjimą, kad tai išsipildys. Pavyzdžiui, daugelis žmonių į kiekvienus Naujuosius metus žiūri su didele viltimi ir išsikelia tikslus, kad per ateinančius dvylika mėnesių jų troškimas taptų realybe.
Antrasis, labiau paslaptingas siūlomas apibrėžimas, yra pasitikėjimo sinonimas. Pavyzdžiui, dažnai išreiškiama viltis valdantiesiems, nauja politika ar pasikeitimas jų gyvenime. Kai viltis naudojama kaip veiksmažodis, ji tampa noru, kad kažkas atsitiktų arba būtų tiesa.
Nesvarbu, ar dedate viltį į įmonės, kurioje dirbate, etiką (kur viltis vartojamas kaip daiktavardis), ar reiškiate šviesios ateities viltis (tokiu atveju žodis yra veiksmažodis), ši sąvoka išlieka viena iš teigiamas numatymas, kad norimas rezultatas taps realybe.
Kas yra Viltis?
Kaip sakė Desmondas Tutu: „Viltis yra galimybė matyti šviesą nepaisant visos tamsos“. Trumpai tariant, viltis yra ta konstanta, kuri daro gyvenimo sunkumus pakeliamus. Iš tiesų, vilties priešingybė yra neviltis . Tiems, kurie dirba psichologijos srityje, suprantama, kad neviltis sukelia daug nepageidaujamų pasekmių. Kai žmogus atsiduria be vilties, jis linkęs susirgti depresija. Šie žmonės taip pat dažniau stengiasi siekti teigiamų rezultatų ir gali nustoti stengtis pagerinti savo gyvenimą, nes mano, kad to, ko nori, nepavyks pasiekti. Tokiu būdu pats vilties veiksmas yra tikėjimo savo sugebėjimu pasisekti aktas.
Tada viltis yra būtina žmogaus psichinės sveikatos , fizinės sveikatos ir bendros gerovės sudedamoji dalis. Pozityvioji psichologija viltį laiko pažinimo būsena, kylančia iš sėkmingo tikslo nukreipto veiksmo. Ten, kur neviltis ar beviltiškumas atima iš individo optimizmą dėl savo ateities, viltingi asmenys gali ir toliau jausti viltį, kai metas sudėtingas.
Nors nesunku pastebėti, kaip viltis padeda žmogui pagerinti jo psichinę savijautą, galite nustebti sužinoję, kad tai palaiko ir jo fizinę sveikatą. Tai ne tik pagerina žmogaus tiesioginę perspektyvą ir daro jį labiau linkusį būti optimistu, bet ir palaiko žmogaus imuninę sistemą, kovodama su stresu.
Vilties jausmas padidina asmens pasitikėjimo savimi lygį ir taip padeda įveikti nepasitikėjimą savimi ir ugdyti pozityvesnį požiūrį. Viltingi žmonės patiria mažiau liūdesio ir nerimo jausmų ir yra labiau linkę ištverti, kol pasieks teigiamą rezultatą, kurio trokšta. Viltis yra svarbi, nes, netikėdami savo gebėjimu įgyvendinti savo troškimą, individai negali augti ir klestėti. Skirtingai nuo norų ir klaidingų vilčių, viltis yra būtina perspektyva, iš kurios žmogus gali išsikelti tikslus ir taip judėti geresnės ateities link.
Ar viltis yra emocija?
Nors viltis tiesiogiai veikia individo emocijas, ji pati savaime nėra emocija. Emocijos yra psichinės būsenos, kurias sukelia išoriniai pojūčiai ar vidinės mintys. Emocijos svyruoja nuo džiaugsmo iki baimės, pykčio iki nuostabos ir pasibjaurėjimo iki susidomėjimo. Kai asmuo patiria emociją, jis jaučia fizinius pojūčius, susijusius su emocine patirtimi, ir šios emocijos dažnai skatina žmogų veikti. Viltis, kaip ir optimizmas, yra būties būdas, kuris palaiko žmogaus motyvaciją savęs tobulėjimui. Be vilties žmogus vargu ar panaudos asmeninę valią ir išteklius siekdamas pokyčių. Tai reiškia, kad tie, kurie susilaiko nuo vilties, yra mažiau linkę veikti taip, kad pagerintų jų gyvenimą, ir gali atsidurti blogais laikais, kai gyvenimas jiems pateikia neišvengiamų iššūkių.
Viltis yra aktyvesnė troškimo palydovė ir daugeliu atžvilgių susijusi su tikėjimu. Nors tikėjimas, kaip jis siejamas su viltimi , nebūtinai yra tikėjimo aukštesnėmis jėgomis reikalas, individas turi tikėti savo gebėjimu pakeisti situacijas, kuriose jam sunku. Jei asmuo netiki, kad gali tai padaryti pasieks tai, ko siekia, jie nustos stengtis. Todėl viltis yra svarbi siekiant padėti žmonėms išlikti motyvuotiems, kai jiems kyla sunkumų.
Nors žmonės paprastai siūlo trokšti dalykų, kurių trokšta, jie paprastai priima pasyvų vaidmenį įgyvendindami savo norus. Kai žmonės pradeda vystyti viltį, jie aktyviai dalyvauja judėdami savo troškimu į priekį. Todėl kuo daugiau vilčių žmogus turi, tuo didesnė tikimybė, kad jis išsiugdys asmeninę motyvaciją, leidžiančią kelti asmeninius tikslus. Kaip matote, tikroji viltis yra glaudžiai susijusi su asmenine valia ir tikslo pasiekimu nei pasyvesnis troškimas.
Ko Viltis nėra
Viltis yra panaši į optimizmą, kaip neviltis yra panaši į pesimizmą. Kaip teigė airių poetas Seamusas Heaney, „viltis nėra optimizmas, kuris tikisi, kad viskas klostysis gerai, o kažkas, pagrįsta įsitikinimu, kad verta dirbti“. Pagrindinis skirtumas tarp vilties ir optimizmo yra pastangos, kurias žmogus įdeda siekdamas savo vilties dėmesio. Optimistiškas tų, kurie turi daugiau vilties, noras eikvoti energiją savo tikslams, lemia jų sėkmę.
Kokie yra dviejų tipų tikslo rezultatai vilties teorijoje?
Psichologų sukurta vilties teorija teigia, kad viltis yra „teigiama motyvacinė būsena“, gimusi iš to, kaip žmogus mąsto. Snyderio teorija nustato tris pagrindines sąvokas. Šie trys elementai yra tikslai, keliai ir agentūra.
Pirmasis iš šių elementų, tikslai, yra numatomas individo pastangų rezultatas arba norimas rezultatas. Tikslai yra taikiniai, kurių link yra nukreiptos viltys.
Antrasis elementas, keliai, yra maršrutai, kuriais asmuo pasiekia savo tikslus. Kai asmuo nustato planą, kaip pasiekti savo tikėtinus tikslus, kelias, kurį jis nubrėžia, yra jo kelias. Keliai ne tik sudaro atakos planą ir nukreipia asmenį teisinga linkme, kad pasiektų sėkmę, bet ir apima konkrečias idėjas, kaip įveikti kliūtis ar kliūtis, su kuriomis asmuo gali susidurti judėdamas link savo troškimo.
Trečiasis šios teorijos elementas yra agentūra. Agentūra – tai individo tikėjimas savo gebėjimu pasiekti savo tikslą. Agentūros jausmas suteikia asmenims motyvacijos, kurios jiems reikia, kad jie neužstrigtų gyvenimo situacijose, kurios jiems atrodo nepatogios, ir skatina juos siekti savo tikslų.
Pagal psicholigų teoriją mintys ir emocijos sąveikauja. Asmenys, galintys sukurti realistiškus kelius savo tikslams pasiekti, patiria daugiau optimizmo, pagerina energijos lygį ir didesnį laimės lygį. Panašiai, padidėjus žmonių laimei, optimizmui ir energijai, padidės jų minčių ir idėjų kūrybiškumas ir drąsa, o tai leis jiems rasti sėkmingų problemų, su kuriomis jie susiduria, sprendimus.
1 tipas: teigiamas tikslo rezultatas
Žmonės pastangas, kurias jie naudoja, kad pasiektų laukiamą rezultatą, organizuoja dviem konkrečiais būdais. Apskritai, kai galvojame apie tikslų nustatymą, galvojame apie tai, kaip asmenys kuria teigiamus tikslus, nustato kelius ir pasitelkia veiksmų laisvę siekdami kuo nors tobulėti arba pasiekti laukiamo rezultato. Pavyzdžiui, daugelis žmonių iš anksto užsibrėžia tikslus, susijusius su jų siekiama karjera. Sėkmingai pasiekę savo tikslą, dažnai tai yra padidinti jų gebėjimą teigiamai paveikti juos supantį pasaulį, sukurti teigiamą gyvenimo būdą ir padidinti teigiamus rezultatus.
2 tipas: neigiamas tikslo rezultatas
Antrasis tikslo rezultatas, dažnai yra mažiau akivaizdus. Tačiau daugelis žmonių nusistato tikslus, kuria kelius ir pasitelkia savo valią, kad sumažintų tikimybę, kad neigiamas ar bijotas rezultatas, jo išvengtų arba baigtųsi. Pavyzdžiui, daugelį žmonių skatina noras išvengti skurdo, sumažinti būsimų ligų tikimybę, sumažinti lėtinių ligų poveikį, apriboti atstūmimo skausmą ar išvengti nereikalingos santykių pabaigos. Šie žmonės gali nustatyti būdus, kurie padėtų jiems sumažinti neigiamų pasekmių, kurių jie nori išvengti, tikimybę.
Kokia yra Vilties svarba?
Viltis yra svarbi, kad žmogus gyventų prasmingą ir laimingą gyvenimą. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys daug vilčių, labiau linkę gerai atlikti akademinius rezultatus, stropesni sprendžiant problemas, turi įpročių, kurie palaiko geresnę psichinę ir fizinę savijautą, ir patiria didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Šie žmonės geriau susidoroja su ligomis ir atsigauna po jų, o iškilus problemoms jie imsis aktyvaus požiūrio. Jie taip pat geriau jaučia savo gyvenimo tikslą ir prasmę ir yra labiau linkę pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Kai žiūrime į jaunus žmones, tyrimai rodo, kad viltingumas yra susijęs su individo gebėjimu susidoroti. Tai pagerina bendrą jų savijautą. Tai sumažina neigiamų gyvenimo įvykių ir liūdesio bei skausmo jausmų poveikį. Viltis taip pat veikia kaip apsauginis veiksnys nuo neigiamo mąstymo ir minčių apie savižudybę.
Kokią naudą gaunate iš vilties?
Viltis yra svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Viltis suteikia mums motyvacijos susidoroti su gyvenimo iššūkiais ir gerina tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Viltis taip pat palaiko sveikų santykių vystymąsi, palaiko mūsų tikėjimą mūsų gebėjimu pasiekti sėkmės, ugdo žmogaus humoro jausmą ir skatina atsparumą ligos akivaizdoje.
1. Daugiau teigiamų emocijų.
Viltis skatina teigiamas žmogaus emocijas, skatindama geresnį humoro jausmą. Tai taip pat siejama su geresniu asmens gyvenimo tikslo ir prasmės jausmu. Žmonės, turintys stiprų vilties jausmą, patiria daugiau džiaugsmo ir dėkingumo nei kiti ir pasižymi geresniu atsparumu nelaimėms. Viltingi žmonės labiau linkę palaikyti sveikus santykius, o tai savo ruožtu padeda sumažinti tikimybę, kad jie susidurs su neigiamomis emocijomis.
2. Geresnė psichinė ir fizinė sveikata.
Viltis padeda kovoti su stresu, taip sumažindama tikimybę, kad asmenims atsiras nerimo ir depresijos jausmai. Stresinių reakcijų mažinimas pagerina jų fizinės sveikatos rezultatus. Sumažėjus nesveikoms emocijoms, kurias patiria viltingi žmonės, gali sumažėti širdies ligų, susilpnėjusios imuninės sistemos ir su stresu susijusių ligų rizika. Viltis palaiko teigiamas emocijas, o tai sumažina tikimybę, kad asmuo patirs depresiją, nerimą, mintis apie savižudybę ir savęs žalojimą.
3. Stipresnis tikslo ir prasmės jausmas.
Viltis palaiko individo tikslo suvokimą, palaikydama jų tikėjimą gebėjimu pagerinti savo gyvenimą ir siekti savo tikslų. Tie, kurie neturi vilties, patiria daugiau nepasitikėjimo savimi, o tai savo ruožtu dažnai priverčia juos įstrigti nesveikuose gyvenimo modeliuose. Todėl jie labiau linkę susitaikyti su beprasmiais užsiėmimais ir pasitenkinti lengvais pasirinkimais, net kai tokie pasirinkimai nesuteikia prasmės. Dėl savo ryšio su tikslais ir motyvacijos viltis yra labai svarbi padedant žmonėms išsiugdyti sveiką tikėjimą savimi ir turėti tikslingą bei prasmingą gyvenimą.
4. Aukštesni savigarbos ir savivertės lygiai.
Kaip jau aptarėme aukščiau, viltingi asmenys labiau jaučia, kad gali sėkmingai motyvuoti jų gyvenime vykstančias kovas. Toks kompetencijos suvokimas palaiko geresnį savigarbos jausmą ir padeda asmenims pagerinti bendrą savęs jausmą.
5. Geresnis socialinis gyvenimas ir santykiai.
Įrodyta, kad viltis pagerina asmens laimės lygį. Tai palaiko geresnį gerovės jausmą, didesnį asmeninį džiaugsmą ir didesnį dėkingumo suvokimą. Nesunku pastebėti, kad padidėjus vilties lygiui žmonės gali tapti malonesniais kompanionais.
Kadangi viltingi žmonės taip pat labiau linkę manyti, kad jų socialiniai ir santykių tikslai greičiausiai bus pasiekti, jie labiau linkę stengtis palaikyti santykius ir siekti tikslų, palaikančių jų tęstinumą.
Ką daryti, jei jaučiatės beviltiški?
Gyvenimas vyksta, o tai reiškia, kad jūs patirsite kovą, nesvarbu, kiek pastangų įdėsite savo siekiams. Laimei, jūs neturite likti įstrigę, kai atsiduriate beviltiškoje vietoje.
Štai keletas paprastų dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte beviltiškumo jausmą. Sukurti planą. Paprastas plano veiksmas dažnai gali sumažinti beprasmiškumo jausmą.
Taip pat galbūt norėsite pabandyti išspręsti problemą. Kartais paprasčiausiai suskaidę sudėtingą situaciją į dalis, galėsite pamatyti savo kelią į priekį.
Pagalvokite apie tai, ką galite gauti būdami beviltiški.
Kai nusileidžiame, daugelis iš mūsų pradeda prarasti vilties jausmą. Tačiau dažnai nesuprantame, kad beviltiškumas gali patenkinti poreikį.
Kai jaučiatės beviltiški, skirkite šiek tiek laiko nuoširdžiai įvertinti, ką iš to galite gauti. Pavyzdžiui, jei jums sunku apmokėti studentų skolas, galite pastebėti, kad beviltiškumas, susijęs su jūsų skolų gilumu, gali trukdyti jums išeiti iš komforto zonos, kad gautumėte geriau apmokamą darbą. Tokiu būdu jūsų jaučiamas beviltiškumas gali veikti kaip apsauga nuo galimo nusivylimo, kai esate atstumtas.
Apsvarstykite, ką galėtumėte gauti iš vilties
Lygiai taip pat, kaip jums gali prireikti apmąstyti, ką jums gali suteikti beviltiškumas, galite pastebėti, kad šiek tiek laiko nuoširdžiai pagalvokite, ką galėtumėte gauti kurdami viltingesnę pasaulėžiūrą, tai suteiks jums aiškumo. Visi esame girdėję mantrą „padirbk, kol padarysi“. Jei sukursite veiksmų planą, pagrįstą dalykais, kurių galėtumėte imtis, jei jaustumėtės viltingi, galite jaustis vis labiau tikintis.
Pasikalbėkite su patikimu draugu ar šeimos nariu, kad gautumėte pagalbos.
Jei ankstesni pasiūlymai nepadeda, galbūt norėsite kreiptis pagalbos į žmogų, kuriuo pasitikite. Net jei jūsų draugai ir šeima negali jums padėti išspręsti problemos, dėl kurios jaučiatės beviltiški, paprastas jūsų problemos ir juos lydinčių jausmų aptarimas gali būti naudingas. Kartais paprasčiausiai paaiškindami problemą kam nors kitam galite pamatyti sprendimus, kurių galbūt nematėte iš pradžių.
Kaip viltis padeda jus motyvuoti gyvenime
Kaip aptarėme įvairiuose straipsnio punktuose, viltis padidina asmens atsparumą nelaimėms. Tai leidžia pamatyti šviesiąją gyvenimo pusę ir išlaikyti motyvaciją ištikus nelaimei.
Ar vilties turėjimas pagerina jūsų fizinę sveikatą?
Tyrimai rodo, kad viltingi asmenys labiau linkę patirti skausmo sumažėjimą nei tie, kurių vilties lygis yra mažas. Viltis taip pat veikia kaip kliūtis daugeliui neigiamų emocijų, kurios lemia blogas sveikatos pasekmes.
Kaip vilties turėjimas veikia jūsų psichinę ir fizinę sveikatą?
Tyrimai rodo, kad ateities viltis padeda ugdyti žmogaus atsparumą. Tikėjimas, kad galima pagerinti savo ateitį, padeda žmonėms valdyti savo nerimą, sumažinti depresijos jausmą ir apsisaugoti nuo neigiamo traumos poveikio.
Tikėjimas, kad pavyks sėkmingai įgyvendinti su fizine sveikata susijusius tikslus, skatina viltingus žmones nusistatyti ir siekti sveikos gyvensenos pokyčių, dėl kurių dažnai pagerėja sveikatos rezultatai. Savivertė, kurią patiria viltingi asmenys, greičiausiai suteiks jiems drąsos užsibrėžti tikslus, kurie kitiems gali atrodyti neįveikiami.
Išvada
Viltis primena, kad sunkumus galima įveikti, ir tai padeda žmogui ir toliau pažvelgti į situaciją, į kurią atsiduria, šviesiąją pusę. Ji leidžia žmonėms kiekvieną rytą atsikelti iš lovos ir eiti į darbą, kai atsiduria tokioje padėtyje. jiems atrodo neįvykdoma. Viltis skatina kolegijos studentus praleisti valandas studijuojant baigiamiesiems egzaminams. Tai padeda mums, kai kovojame su ligomis, toliau siekti geresnės fizinės sveikatos. Ir viltis galiausiai veda sunkiai besiverčiančius asmenis į sėkmę.
Viltis nėra pasyvus lūkestis, kad viskas stebuklingai pagerės. Todėl yra didelis skirtumas tarp noro, magiško mąstymo, aklo tikėjimo ir vilties. Viltis yra tikėjimas, kad žmogus gali įveikti kliūtis ir ištverti sunkumus. Tai dažnai sunkiai suvokiama perspektyva, būtina kaip pagrindas, ant kurio statomas savęs tobulėjimas. Tik vilties dėka žmogus turi drąsos nusistatyti tikslus, kurie leis jiems pagerinti savo gyvenimo trajektoriją.
Paruošė Tomas Kregždė
dėl HUMAN RACE SUPPORT