Viltis neša laimę, didina sėkmę ir suteikia gyvenimui prasmės. Štai kaip jį auginti
Kas yra viltis? Paprasčiausia viltis yra apie ateitį.
Tikėtis yra trys būtini elementai: troškimas ar troškimas ko nors, kas yra vertinga, ir tikėjimas, kad šį norą įmanoma pasiekti, net kai jis atrodo neaiškus. Tada turime pasitikėti, kad turime išteklių tiek viduje, tiek išorėje, kad pasiektume šį svarbų troškimą, net jei kelyje patiriame nesėkmių.
Pavyzdžiui, galiu tikėtis, kad išeisiu į pensiją ramiame pakrantės miestelyje, kad užsiimčiau savo pomėgiu tapyti (noras) ir tikiu, kad tai įmanoma, nors teks kruopščiai planuoti (pasitikėti vidiniais ištekliais). Taip pat tikiu, kad įsikursiu bendruomenėje ir susirasiu draugų, kurie domisi tapyba (pasitikiu išoriniais ištekliais), nors iš pradžių gali būti sunku.
Kai tikimės, turime įsivaizduojamos ateities viziją ir tikimės konkrečių rezultatų. Tai darydami mes pasirenkame sutelkti dėmesį į galimus gerus dalykus, kurie gali nutikti, net jei susiduriame su netikrumu.
Viltis turi keletą papildomų dimensijų. Tai apima mūsų mintis, nes mes vertiname ateitį ir tikimybę, kad pasieksime tai, ko trokštame. Proceso metu mes gauname informaciją ir naudojame ją savo tikslams pasiekti. Viltis taip pat reiškia teigiamų emocijų patyrimą. Tai gali būti motyvacinė jėga, varanti mus į priekį.
Viltis gali turėti stiprų dvasinį elementą – daugeliui, jei ne daugumai tikėjimų, svarbu pasitikėti aukštesne galia, kad būtų galima pasiekti vertingų rezultatų. Šis pasitikėjimas gali išlaikyti viltį sunkiais laikais.
Viltis taip pat turi socialinį aspektą ta prasme, kad žmonės gali dalytis viltimis ir tikėtis kitų. Mūsų vilties jausmą gali dar labiau paveikti mūsų kontekstas ir tai, kaip kiti apibrėžia, kas įmanoma ir pageidautina ateityje. Šis vilties aspektas yra svarbus, kai atsižvelgiame į mūsų nacionalinės ir tarptautinės ateities lūkesčius.
Apskritai viltis yra universalus žmogaus reiškinys, tyrinėjamas iš kelių disciplinų , pavyzdžiui, filosofijos, teologijos, psichologijos, sociologijos ir ekonomikos. Pastaruoju metu vis dažniau įtraukiame visų šių sričių įžvalgas, kad suprastume sudėtingą vilties reiškinį.
Tiriant viltį ji buvo matuojama įvairiais būdais. Daugumoje psichologinių tyrimų buvo naudojami esami šios disciplinos klausimynai.
Kaip viltis veikia mūsų gyvenimą
Tai, kaip mes galvojame ir jaučiame ateitį, turi įtakos mums dabartyje.
Apskritai viltis yra naudinga mūsų gerovei. Viltis skatina mus ištverti, net jei galime susidurti su nesėkmėmis. Vilčių teikiantys asmenys labiau linkę įsivaizduoti sunkumus kaip iššūkius, o ne kaip grėsmes. Tai leidžia jiems patirti nesėkmes kaip mažiau įtemptas ir išsekusias. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad viltis neigiamai siejama su depresija ir nerimu.
Tai reiškia, kad žmonės, turintys daugiau vilties, rečiau patirs depresijos ir nerimo simptomus. Viltis buvo siejama su daugybe kitų teigiamų rezultatų, įskaitant aukštesnį psichologinės gerovės lygį, pasitenkinimą gyvenimu, laimę ir gyvenimo prasmę.
Vilties svarba buvo akivaizdi COVID-19 pandemijos metu. Keletas tyrimų parodė, kad žmonės, turintys didesnę viltį, buvo mažiau linkę patirti didelį stresą, depresiją ir nerimą.
Tyrimas, kuriame mes dalyvavome, Tarptautinis vilties barometro projektas tyrė viltį, įveikimą, stresą, gerovę ir asmeninį augimą tarp dalyvių iš 11 šalių 2020 ir 2021 pandemijos metais.
Dauguma pranešė apie vidutinį ar aukštą vilties lygį, nors tuo pat metu jie patyrė vidutinį streso lygį, kuriam būdingas nenuspėjamumo jausmas, nekontroliavimas ir perkrova. Viltis ir gerovė visų pirma buvo susiję su gebėjimu perfrazuoti neigiamus įvykius pozityviai, priimti ir aktyviai susidoroti su kasdieniais iššūkiais, rasti palengvėjimą ir paguodą religiniame tikėjime ir praktikoje.
Viltis naudinga ne tik mums, bet ir visai visuomenei. Vilčių teikiantys žmonės labiau linkę imtis iniciatyvaus elgesio, kuris gali būti naudingas bendruomenei. Pasaulinės ir vietos neramumų kontekste kolektyvinė viltis yra ypač svarbi siekiant išlaikyti pagreitį ateities link.
Mokymasis ugdyti viltį
Viltis tam tikru mastu gali būti sustiprinta ir sustiprinta. Iki šiol dauguma tyrimų buvo sutelkti į tai, kaip galima skatinti viltį psichoterapinėje ir medicinos aplinkoje. Tokiose situacijose buvo sukurtos kelios į viltį orientuotos intervencijos, kurių rezultatai buvo daug žadantys.
Kalbant bendresniu lygmeniu, buvo sukurtos programos, skirtos jaunimui stiprinti viltį. Šveicarijoje sukurtas „Positive Futures“ vadinamas „ Positive Futures “, kurio tikslas – padėti jaunimui atpažinti ir ugdyti teigiamus dalykus, patirtį ir emocijas gyvenime bei ugdyti savivertę. Be to, juo siekiama sukurti pageidaujamus ilgalaikius ateities scenarijus ir skatinti viltį pasitelkiant savanoriškus ir prasmingus projektus.
Kalbant praktiškesniu lygmeniu, manau, kad įmanoma puoselėti viltį, jei žiūrime į tai, kaip vertiname sunkumus. Ar galime juos vertinti kaip iššūkius, o ne neįveikiamas kliūtis? Taip pat galime sąmoningai remtis savo individualiais ir kolektyviniais ištekliais ir aktyviai ieškoti gerų dalykų aplink mus, chaose, kurį galime patirti.
Vilčių dalijimasis su artimais žmonėmis gali dar labiau sustiprinti viltį, pabrėžiant bendrus tikslus ir norus ateičiai.
Paruošė Tomas Kregždė
dėl HUMAN RACE SUPPORT