10 tėvų elgesio, sukeliančių nerimą vaikystėje
Štai keletas būdų, kaip tėvų veiksmai gali sukelti nerimą vaikams.
Vaikų auginimas yra kitokia patirtis. Jis pilnas ir apdovanojimų, ir iššūkių. Vienas iš ypatingų iššūkių yra tai, kad tėvai gali netyčia sukelti vaikystės nerimą. Tai įvykis, kuris nutinka dažniau, nei dauguma tėvų supranta. Tai taip pat atsitiktinė, kai tėvai nežino, kiek jų vaikas prisiima tėvų elgesį.
Šis nerimą keliantis elgesys dažniausiai gali kilti iš tėvų – tų, kurie daugiausiai laiko praleidžia su vaiku. Tačiau gali prisidėti ir netyčinis neigiamas kitų elgesys. Kai kurie iš jų gali būti kiti suaugusieji, kurie daug laiko praleidžia su vaikais. Seneliai. Tėvų draugai ar partneris. Pedagogai.
Šio straipsnio tikslas nėra teisti. Taip pat neverta suversti kaltės tėvams ar kitiems suaugusiems, kurie rūpinasi vaikais. Vis dėlto svarbu suprasti vaikystės nerimo mastą visame pasaulyje ar kiekvieno iš mūsų namuose. Taip pat turėtume sužinoti, kaip tam tikras tėvų elgesys gali netyčia sukelti vaikų nerimą.
10 tėvų elgesio, kuris gali sukelti nerimą vaikystėje
Kaip tai ištaisyti:
Labai svarbu suderinti didelius lūkesčius su parama ir supratimu. Skatinant vaikus daryti viską, kas įmanoma, pagiriant pastangas, o ne tik už sėkmę, ir pripažįstant kiekvieno vaiko unikalias stipriąsias puses bei pomėgius, galima sukurti sveikesnę, palankesnę aplinką.
2 – Tiesos slėpimas nuo savo vaiko
Tėvai dažnai slepia sunkias tiesas nuo savo vaikų, kad juos apsaugotų. Tačiau vaikai yra labai įžvalgūs ir gali perimti neišsakytą įtampą. Kai vaikai jaučia, kad kažkas negerai, bet jiems nesuteikiama aiški informacija, tai gali sukelti painiavą, baimę ir nerimą.
Pavyzdžiui, šeimos finansinių ar sveikatos problemų neaptarimas su vaikais pagal amžių gali sukelti didesnį nerimą. Užuot išgirdę faktus iš tėvų ar suaugusiųjų, jie užpildo spragas savo vaikiška vaizduote.
Kaip tai ištaisyti:
Atviras bendravimas apie gyvenimo vingius pagal vaiko amžių ir brandą gali suteikti jam saugumo ir pasitikėjimo jausmą. Paaiškinkite faktus. Įsitikinkite, kad jie supranta, kad informacija gali padėti jiems išmokti įveikti iššūkius.
3 – Perteklinė apsauga gali sukelti vaikystės nerimą
Per didelis vaikų apsauga gali netyčia trukdyti jų įveikimo įgūdžių ir atsparumo ugdymui. Žinoma, natūralu, kad tėvai nori apsaugoti savo vaikus nuo žalos. Tačiau per didelė apsauga gali neleisti jiems patirti ir išmokti įveikti įprastus iššūkius. Kai kuriais atvejais tėvai gali parodyti savo baimes vaikui.
Ši perteklinė apsauga gali pasireikšti įvairiomis formomis. Tai gali atrodyti kaip nuolatinis kišimasis į vaikų konfliktus. Tai taip pat gali reikšti už juos atlikti užduotis, kurias jie gali atlikti patys. Tai taip pat gali apimti blokavimą jiems dalyvauti su amžiumi susijusioje rizikoje. Ši praktika gali sukelti nerimą vaikystėje, nes jie gali jaustis mažiau pajėgūs savarankiškai susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
Kaip tai ištaisyti:
Atsitraukite ir giliai įkvėpkite. Tegul vaikai būna vaikais. Kalbėkitės su vaikais apie tai, nuo ko jie jautėsi apsaugoti. Nereikia nuleisti savo apsaugos iš karto. Žengti kūdikio žingsnelius. Gerai pradėti nuo mažo.
4 – Žema tėvų tolerancija nusivylimui gali sukelti vaikystės nerimą
Mažai frustracijos tolerancijos tėvai gali sukelti savo vaikų nerimą. Kai tėvai neigiamai reaguoja į įprastą vaikystės elgesį, pavyzdžiui, daro klaidas ar vaidina, tai sukelia įtampą.
Vaikai gali tapti pernelyg sąmoningi ir bijoti suklysti. Tačiau giliai viduje jie jaučia nerimą, kad nuvils savo tėvus. Be nerimo, tai gali sukelti daugybę problemų, įskaitant perfekcionizmą ar žemą savigarbą.
Kaip tai ištaisyti:
Tėvai ir kiti suaugusieji turėtų įvaldyti vieną ar du įveikimo mechanizmus. Pasivaikščiokite, kad nupūstumėte garą. Suskaičiuokite iki dešimties ir padarykite pauzę prieš atšokdami, kai kas nors jus erzina. Išskleiskite negatyvumą žurnalo rašymo sesijoje. Būtina kantriai ir supratingai valdyti nusivylimą ir reaguoti į vaikų elgesį.
5 – per didelis poreikis viską kontroliuoti
Pernelyg kontroliuojamas auklėjimo stilius gali apriboti vaiko gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus ir mokytis iš savo patirties. Kai tėvai mikrotvarko savo vaikų gyvenimą – nuo jų veiklos iki draugystės, tai gali pakenkti vaiko pasitikėjimui. Taigi tai dažnai gali sukelti padidėjusį nerimą.
Kaip tai ištaisyti:
Vaikams reikia erdvės tyrinėti, klysti ir mokytis, o tai padeda jiems ugdyti savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi jausmą. Nepriklausomybės skatinimas kartu teikiant nurodymus ir paramą padeda ugdyti vaiko gebėjimą susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
6 – nesugebėjimas mylėti „autentiško“ vaiko
Sąlyginė meilė gali sukelti ilgalaikių emocinių problemų, įskaitant nerimą. Bet kas tai yra? Tada vaikai jaučia, kad turi atitikti tam tikrus kriterijus, kad būtų mylimi.
Jei vaikai tiki, kad yra mylimi tik dėl savo pasiekimų, elgesio ar kitų dalykų, tai gali sukelti nesaugumą ir nevertumą. Kita vertus, besąlygiška meilė skatina priėmimo ir emocinio saugumo jausmą.
Kaip tai ištaisyti:
Įvertinkite vaikus už jų veiksmus ar elgesį, o ne tik už tai, kas jie yra. Kai jaučiatės didžiuotis, nebijokite jiems pasakyti. Jūs jų nelepinate; tu ugdai savigarbą. Tiesiog įsitikinkite, kad pagirsite juos nuoširdžiai.
7 – Emocinis reguliavimo sutrikimas
Tėvai, kurie dažnai patiria emocinių sutrikimų, tokių kaip perdėta reakcija ar emociniai protrūkiai, gali sukelti nestabilumo jausmą. Vaikai tai jaučia. Dar blogiau, jie negali pasakyti, kad protrūkis ne apie juos.
Jie pradeda nerimauti dėl neigiamo atsako, kuris dažnai sukelia nerimą.
Kaip tai ištaisyti:
Tėvai turėtų ieškoti būdų, kaip sukurti ramesnę aplinką. Jie gali tai pasiekti valdydami stresą, ieškodami pagalbos ir praktikuodami ramius bei nuoseklius atsakymus.
8 – Faktų iškraipymas ir šališkumas
Kai tėvai nuosekliai interpretuoja situacijas ir į jas reaguoja remdamiesi savo šališkumu ar iškreiptu suvokimu, tai gali sukelti vaikams painiavą ir nerimą. Vaikai pasitiki savo tėvais, kad padėtų jiems suprasti pasaulį.
Tačiau jei informacija, kurią jie gauna, yra iškreipta arba nenuosekli, tai gali sukelti klaidingą pasaulio ir savęs supratimą, sukelti nesaugumą ir nerimą.
Kaip tai ištaisyti:
Tėvai turi siekti objektyvumo ir sąžiningumo bendraudami su vaikais. Jie taip pat turėtų suvokti savo šališkumą ir išsiaiškinti, kodėl jie turi tuos įsitikinimus – tai yra jų visiško panaikinimo pradžia.
9 – Empatijos trūkumas gali sukelti vaikystės nerimą
Empatija yra labai svarbi ugdant vaiko emocinę raidą. Tėvai, kurie kovoja su empatija, gali nevisiškai atpažinti savo vaiko emocinius poreikius arba tinkamai į juos reaguoti. Toks empatiško atsako trūkumas gali sukelti vaikų izoliacijos ir nerimo jausmą. Dėl to jie gali jaustis nesuprasti ir nepalaikomi.
Kaip tai ištaisyti:
Daugelis tėvų turi empatiją, bet nežino, kaip tai pritaikyti savo vaikams. Empatijos ugdymas reikalauja daugiau nei klausytis. Tai reiškia išgirsti jų vaikus. Tai taip pat reiškia, kad reikia patvirtinti savo jausmus užuojauta ir susirūpinimu. Tam reikia laiko ir praktikos, tačiau laikui bėgant galima parodyti didesnę empatiją.
10 – ydingas meilės ir santykių modelis
Vaikams nesveikų santykių dinamika, ypač ten, kur tikimasi, kad jie patenkins savo tėvų emocinius poreikius, gali sukelti nerimą ir sunkumų kuriant sveikus santykius. Ši dinamika gali sukurti precedentą.
Kaip tai ištaisyti:
Tėvai turi parodyti ir mokyti sveikų santykių dinamikos. Jie turėtų siekti santykių, pagrįstų abipuse pagarba, bendravimu ir supratimu. Tėvai turėtų skatinti savo vaikus ugdyti savo tapatybę ir siekti asmeninių interesų. Tai padės nepriklausomybei ir pasitikėjimui savimi už tėvų ir vaikų santykių ribų.
Paskutinės mintys apie dešimt tėvų elgesio, atsitiktinai sukeliančių vaikystės nerimą
Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT