Kaip rasti džiaugsmą (ar bent ramybę) sunkiais laikais?
Gyvenimas turi pakilimų ir nuosmukių, bet padeda rasti tikslą ir keisti rutiną.
Kaip mes randame džiaugsmą, kai patiriame sunkumų – ar kaip bent jau padaryti savo kovas pakenčiamas?
Džiaugsmo praradimas gali būti psichinės sveikatos problemos požymis arba tai gali būti įprasta reakcija
Gyvenimas turi pakilimų ir nuosmukių, tačiau kartais sudėtingi įvykiai nutinka visi iš karto. Kai mūsų pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis, normalu jausti džiaugsmo trūkumą. Sveikatos problemos, praradimai, išsiskyrimai, būsto problemos, stichinės nelaimės – sunkių stresinių veiksnių ir traumuojančių įvykių sąrašas ilgas. Dauguma mūsų visą gyvenimą patirs daugybę sunkių traumų ir netekčių. Džiaugsmo praradimas tokiuose kontekstuose yra natūrali žmogaus patirties dalis.
Tačiau kai kuriems žmonėms džiaugsmo trūkumas išlieka arba atsiranda netikėtai. Tai gali pasireikšti esant nuotaikos sutrikimui, pavyzdžiui, depresijai. Nesugebėjimas jausti malonumo (taip pat žinomas kaip anhedonija) yra netgi depresijos diagnostikos kriterijų dalis, ir tai gana įprasta. Džiaugsmo praradimas taip pat gali lydėti kitas psichines ligas, įskaitant psichozines ligas ir demenciją. Tam tikri vaistai, įskaitant (paradoksalu) tuos, kurie gydo depresiją, taip pat gali sukelti emocinį silpnumą ir džiaugsmo praradimą.
Kuo skiriasi džiaugsmas ir laimė?
Džiaugsmas ir laimė dažnai vartojami pakaitomis. Tačiau laimė techniškai reiškia malonius jausmus (emocijas), atsirandančius dėl situacijos, patirties ar objektų, o džiaugsmas yra proto būsena, kurią galima rasti net sielvarto ar netikrumo metu. Taigi galime dirbti ugdydami džiaugsmą nepriklausomai nuo aplinkybių. Laimėjimas loterijoje gali sukelti (trumpalaikę) laimę; leidžiant laiką prasmingai veiklai, gali būti ilgalaikis džiaugsmas.
Džiaugsmo ir geros savijautos neurotransmiteriai
Nors džiaugsmo neurobiologija yra sudėtinga, yra keletas neuromediatorių, kurie išsiskiria skatinant teigiamus jausmus: dopaminas, serotoninas, oksitocinas ir endorfinai. Geros žinios yra tai, kad daugelis mūsų gyvenimo pokyčių gali padidinti neuromediatorių kiekį. Pvz., bėgimas gali sukelti „bėgiko rekordą“; leidžiant laiką su kūdikiu išsiskiria oksitocinas – „apkabinimo hormonas“, kuris leidžia jausti ryšį.
Neuromediatorių poveikis kūnui yra platus – nuo raumenų atpalaidavimo iki širdies susitraukimų dažnio pagreitėjimo, tačiau jie gali sukelti galutinį bendrą teigiamų jausmų skatinimo būdą. Nesvarbu, ar tai būtų tikslo jausmas, ar mėgavimasis palaikančiais santykiais, nauda protui ir kūnui yra didžiulė.
Kaip padidinti džiaugsmą?
Sunkiais laikais tampa dvigubai svarbiau pakeisti savo kasdienybę, leisti sau patirti džiaugsmą. Štai keletas idėjų, nors gali prireikti bandymų ir klaidų, kad išsiaiškintumėte, kas jums labiausiai tinka:
- Reguliariai atlikite aerobinę fizinę veiklą . Pagalvokite apie fizinį aktyvumą kaip apie neurotransmiterių burbuliukų vonią – ir jų poveikis išlieka dar ilgai po pratimo.
- Skirkite save kitiems. Tokia veikla kaip savanorystė teikia didesnį džiaugsmą nei susitelkimas į save.
- Susisiekite su savo dvasine puse. Kai susijungiame su kažkuo didesniu nei mes patys, atsiranda dėkingumo, užuojautos ir ramybės jausmas. Meditacija yra galingas būdas pakeisti smegenų kelius, siekiant padidinti džiaugsmą.
- Atrask ką nors naujo . Mes, kaip žmonės, esame priversti patirti džiaugsmą, kai patiriame naujumą. Naujų užsiėmimų kūrimas gali padėti mums perorientuoti savo energiją.
- Leiskite sau pasimėgauti keliomis akimirkomis, ypač kai jaučiatės prastai.
- Atkreipkite dėmesį į gerą. Džiaugsmingą mąstymą galima išsiugdyti, tačiau tam reikia praktikos. Trys geri dalykai padeda per dieną atkreipti dėmesį į teigiamus dalykus.
- Ir atvirkščiai, apribokite negatyvumą. Nesvarbu, ar tai būtų apkalbantys bendradarbiai, toksiški santykiai su šeimos nariu ar besiskundžiantis draugas, neigiamai mąstantis laikas daro mums tiesioginį poveikį . Nustatyti ribas yra gerai.
- Sutelkite savo pastangas į tai, kas suteikia jūsų gyvenimui prasmės (ir nekreipkite dėmesio į pinigus ).
- Paklauskite savo gydytojo, ar jūsų vaistai gali turėti įtakos jūsų gebėjimui jausti malonumą, ypač jei vartojate antidepresantus.
Stebėtina džiaugsmo nauda
Nepriklausomai nuo jūsų mąstymo ar kasdienybės pokyčių, gebėjimo rasti džiaugsmo didinimas gali turėti ilgalaikės naudos sveikatai. Jūsų imuninę sistemą gali sustiprinti jūsų psichinė būsena (imuninės ląstelės netgi turi neurotransmiterių receptorių). Intervencijos, skirtos padidinti džiaugsmą, taip pat gali sumažinti streso hormonų kiekį , pagerinti skausmą ir palengvinti depresiją. Galiausiai džiaugsmo radimas gali padėti gyventi ilgiau .
Paruošta Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT