Šiais laikais stresas daugeliui iš mūsų yra įprasta rutinos dalis, kaip dantų valymas ar apsipirkinėjimas. Visi žinome, ką reiškia jausti stresą, tačiau nėra lengva apibrėžti, kas tai konkrečiai yra. Kai sakome, kad „tai varo stresą“ ar „aš stresuoju“, galime kalbėti apie:
Stresas: kas tai ir kaip jį suvaldyti?
2023-11-22
– Situaciją ar įvykį, kuris kelia spaudimą. Pavyzdžiui, kai visiškai negalime kontroliuoti įvykio ar kai spaudžia daugybė darbų.
– Savo reakciją, kai juntamas didelis spaudimas: jausmus, kuriuos patiriame, kai mums iškelti dideli reikalavimai.
Tikslaus medicininio streso apibrėžimo nėra. Tarp specialistų vyrauja nesutarimas ar stresas sukelia problemas, ar atvirkščiai – jis yra problemų pasekmė. Vis dėlto, aišku, kad stresas yra kūno reakcija į grėsmę. Kai pajuntamas pavojus, tikras ar netgi įsivaizduojamas, kūno savisaugos instinktas įjungia aukštesnę pavarą staigiu, automatiniu procesu, dar žinomu, kaip „kovos arba pabėgimo“ reakcija arba stresas.
Stresas: naudingas ar žalingas?
Nauda:
Stresas yra kūno pastangos mus apsaugoti. Spaudžiant darbui, jis padeda susikaupti, išlikti energingam ir atidžiam. Būtent stresas pakelia nuo sofos ir pasodina prie knygų dieną prieš egzaminą. Kritinėse situacijose stresas gali išgelbėti gyvybę – suteikti jėgos apsiginti, padidinti reakcijos greitį ir sužadinti kritinį mąstymą. Mažais kiekiais stresas yra naudingas: gerina atmintį, padeda susikaupti, kai kurie specialistai teigia, kad stresas net padeda stiprinti imunitetą.
Žala:
Viskas pasikeičia, jei stresas tampa ne retkarčiais patiriamu reiškiniu, o nuolatine gyvenimo būsena. Emocinis stresas, juntamas kelias savaites ar mėnesius, gali susilpninti imuninę sistemą ir sukelti aukštą kraujo spaudimą, silpnumą, depresiją, nerimą ir net prisidėti prie širdies ligų išsivystymo. Dėl nuolatinio streso dažnai išsivysto sunkūs emociniai ir sveikatos sutrikimai. Būtent dėl to labai svarbu save stebėti ir kuo anksčiau suprasti, kad juntamo streso kiekis yra per didelis, jis užsitęsia per ilgai ir reikia imtis priemonių tai pakeisti.
Požymiai, kad patiriate per daug streso
Emociniai simptomai:
1. Išsekimas
2. Silpnumas
3. Liūdesys
4. Užmaršumas
5. Nuolatinis susierzinimas
6. Vienišumo jausmas
7. Humoro jausmo praradimas
8. Neracionalus pyktis
Pasikeitęs elgesys:
1. Dažnas verkimas
2. Socialinis atsiskyrimas
3. Pykčio priepuoliai
4. Sudėtinga priimti sprendimus
5. Nagų kramtymas, kasymasis
6. Padidėjęs alkoholio ir tabako vartojimas
7. Griežimas dantimis
8. Padidėjęs arba sumažėjęs apetitas
Fiziniai simptomai:
1. Oro trūkumas
2. Nugaros, krūtinės skausmai
3. Nemiga
4. Įsitempę raumenys
5. Pykinimas
6. Alpimas
7. Galvos skausmai
Kaip sumažinti stresą?
1.
Stebėkite kūno siunčiamus ženklus: atpažinkite streso simptomus savo emocijose, elgesyje, sveikatoje. Ką galvojate ar ką veikiate, kai jaučiate daugiausiai streso požymių? Būtent šie darbai ar problemos yra streso sukėlėjai.
2.
Išsiaiškinus, dėl kokių problemų atsiranda stresas, pabandykite surūšiuoti jas į tris kategorijas:
– Išsprendžiamos problemos
– Problemos, kurios praeis su laiku
– Problemos, dėl kurių nieko neįmanoma padaryti
3.
Pagalvokite apie 2-oje ir 3-oje kategorijose esančias problemas (problemos, kurios praeis su laiku ir problemos, dėl kurių nieko neįmanoma padaryti) ir pabandykite paleisti jas, susitaikyti su realybe. Stresuoti dėl jų yra beprasmiška, reikia tiesiog tai suvokti.
4.
Apgalvokite savo gyvenseną. Kiekvienas žmogus turi savo limitą ir tikslo pasiekimas neturėtų kainuoti nei fizinės, nei emocinės sveikatos. Galbūt kai kuriuos darbus galite perleisti kitiems?
5.
Gyvenimą papildykite sveikais įpročiais: sportas, meditacija, sveika mityba ir kokybiškas miegas gali padaryti stebuklus. Kita vertus, alkoholis, tabakas ir kofeinas tik pablogina savijautą. Svarbiausia – nepamirškite pailsėti ir pagirti savęs už atliktus darbus, pasiekimus, net už tai, kad ryte išlipote iš lovos.
Taip pat rekomenduojame mūsų straipsnį: Streso valdymas: kaip sumažinti stresą.
Psichologo pagalba
Ilgai besitęsiantį stresą nugalėti yra sunku. Jei per storą streso sieną nebegalite matyti nei džiaugsmo, nei palengvėjimo – kreipkitės pagalbos. Psichologas gali padėti susidoroti su stresu ir jį sukeliančiomis problemomis. Suteikite sau galimybę pasijusti lengviau.
Paruošta HUMAN RACE SUPPORT
Streso valdymas: kaip sumažinti stresą?
2023-11-22
Būna momentų, kai visko atrodo per daug ir per sunku, tačiau neturėtume leisti, kad stresas mus visai užvaldytų. Streso valdymas šiais laikais – ypatingai svarbus, todėl jeigu norite atrasti vidinę ramybę, išbandykite įvairius streso mažinimo būdus, taip atrasite efektyviausius būtent jums.
Šiame straipsnyje su psichologais aptarėme 8 įpročius, kuriuos įgijus jausite mažiau streso.
Kad stresas būtų įveiktas, rinkitės bet kokią veiklą, kuri atrodo ne tik linksma ir įdomi, bet ir siūlo naujus iššūkius.Streso valdymas: 8 naudingi įpročiai
1. Gerkite mažiau kofeino. Sumažindami kofeino ir alkoholio kiekį organizme, nuimame stresą nuo mūsų organizmo ir pageriname savo miego bei poilsio kokybę.
2. Gerinkite miego kokybę. Miegant mūsų smegenys apdoroja informaciją, kurią gavo dienos metu, todėl gerai pailsėjus pagerinsime smegenų ir kūno funkcijas. Stenkitės susikurti vakaro rutiną ir jos laikytis kiekvieną dieną. Miegas padeda išvalyti mintis.
3. Būkite malonus. Būdami malonūs ir paslaugūs kitiems – neabejotinai patys pasijuntame geriau.
4. Susikoncentruokite į pozityvius dalykus. Iš visos dienos stenkitės išrinkti bent vieną pozityvų nutikimą, kuris pagerino nuotaiką. Teigimi dalykai įkvėps pozityvaus požiūrio į gyvenimą, padedės subalansuoti emocijas ir stresas pasitrauks savaime.
5. Įkvėpkite ir iškvėpkite. Atlikdami gilaus kvėpavimo pratimus padedate savo mintims „persikrauti“, taip pagerindami savo susikaupimą ties kokia nors užduotimi.
Atlikite šešių įkvėpimų testą: atsisėskite tyloje ir giliai įkvėpkite maždaug per 5 sekundes, iškvėpkite taip pat per 5 sekundes. Šis kvėpavimo pratimas padės jūsų smegenims geriau jausti kūną ir širdies ritmą.
6. Galvokite apie tai, kas malonu. Bandykite atlikti ankščiau minėtą pratimą ir susiekite jį su teigiamomis emocijomis. Bent 2-3 minutes būkite susitelkęs ties kokiu nors maloniu įvykiu ar nutikimu. Šiam pratimui kiekvieną dieną skirkite bent 5-10 min. Tai padės logiškai dėlioti mintis ir labiau susikaupti.
7. Supraskite, kas jus išmuša iš vėžių. Atpažinkite, kokie veiksmai ar darbai kelia jums stresą ir prieš jų imantis, atlikite kvėpavimo pratimus.
8. Reguliariai mankštinkitės. Net ir lengvi pratimai bus naudingi siekiant išlaikyti teigiamas emocijas. Rinkitės bet kokią veiklą, kuri atrodo ne tik linksma ir įdomi, bet ir siūlo naujus iššūkius. Mankštinkitės kartu su draugu – tai paprasčiausias būdas išlikti pozityviems.
Stresas: kas tai ir kaip jį valdyti?
Stresas – tai kūno reakcija į grėsmę ar pavojų. Kai pajuntamas pavojus, tikras ar netgi įsivaizduojamas, kūno savisaugos instinktas įjungia aukštesnę pavarą staigiu, automatiniu procesu, dar žinomu, kaip „kovos arba pabėgimo“ reakcija arba stresas.
Stresas gali būti ir naudingas – jis padeda mums susikaupti, išlikti energingam ir atidžiam. Būtent stresas pakelia nuo sofos ir pasodina prie knygų dieną prieš egzaminą. Kritinėse situacijose stresas gali išgelbėti gyvybę – suteikti jėgos apsiginti, padidinti reakcijos greitį ir sužadinti kritinį mąstymą.
Blogai, jei stresas tampa ne retkarčiais patiriamu reiškiniu, o nuolatine gyvenimo būsena. Emocinis stresas, juntamas kelias savaites ar mėnesius, gali susilpninti imuninę sistemą ir sukelti aukštą kraujo spaudimą, silpnumą, depresiją, nerimą ir net prisidėti prie širdies ligų išsivystymo. Dėl nuolatinio streso dažnai išsivysto sunkūs emociniai ir sveikatos sutrikimai.
Daugiau apie stresą, jo požymius, žalą ir naudą skaitykite mūsų straipsnyje Stresas: kas tai ir kaip jį suvaldyti?
„Susikoncentruokite į pozityvius dalykus. Iš visos dienos stenkitės išrinkti bent vieną pozityvų nutikimą, kuris pagerino nuotaiką“.
Paruošta HUMAN RACE SUPPORT
Stresas
2023-11-06,
Komentarų nėra
Stresas – tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Yra keletas skirtingų stresorių rūšių, tačiau jie visi gali kelti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai.
Stresoriai gali būti:
Vienkartiniai arba besitęsiantys trumpą laiką. Žmonėms su tokiu stresu susitvarkyti dažnai būna lengviau.
Pakartotiniai ar besitęsiantys ilgą laiką. Tokiu atveju kyla daug didesnė grėsmė žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai. Žmogui su ilgalaikiais, pasikartojančiais stresoriais susitvarkyti būna kur kas sudėtingiau.
Streso sukeliami simptomai
Fiziniai simptomai:
- Prakaitavimas
- Nugaros, krūtinės, raumenų ar galvos skausmai
- Širdies sutrikimai
- Aukštas kraujospūdis
- Nusilpęs imunitetas
- Miego sutrikimai
- Virškinimo problemos, skrandžio skausmai
Emociniai simptomai:
- Pyktis
- Nerimas
- Perdegimas
- Sunkumai susikaupti
- Nuovargis
- Nesaugumo jausmas
- Užmaršumas
- Dirglumas
- Neramumas
- Liūdesys
Su stresu susijęs elgesys:
- Nagų kramtymas
- Noras valgyti per daug ar per mažai
- Staigūs pykčio proveržiai
- Narkotikų ir alkoholio vartojimas
- Didesnis tabako vartojimas
- Dažnas verkimas
- Santykių problemos, atsiribojimas nuo artimųjų ir draugų
Streso tipai
Ūmus stresas
Tai yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus. Pavyzdžiui, galite jausti nerimą dėl artėjančio egzamino arba užduoties darbe. Egzamino ar užduoties metu jaučiate stresą, tačiau, jiems pasibaigus, pranyks ir streso jausmas.
Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus ir skrandžio negalavimus bei nerimastingumą. Tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai. Pakartotiniai ūmaus streso atvejai per ilgą laiką gali tapti lėtiniai ir kenksmingi.
Lėtinis stresas
Tai yra itin žalingas streso tipas, kuris gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos darbe, rimtos trauminės patirties ir pan.
Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų. Kitaip nei ūmus stresas, kuris yra naujas ir dažnai turi greitą sprendimą, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, kad jaučia stresą. Lėtinis stresas gali tapti asmenybės dalimi, nuolat versti patirti padarinius, nepriklausomai nuo situacijų, su kuriomis asmuo susiduria.
Lėtinis stresas gali psichologiškai palaužti žmogų ir privesti prie negrįžtamų sprendimų priėmimo, pavyzdžiui, savižudybės ar įvairių stiprių fizinių negalavimų, tokių kaip infarktas ar insultas.
Profesionali pagalba
Jei jaučiate aukščiau išvardintus simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichologą. Specialistai galės jums pasiūlyti psichologinę pagalbą arba specifinius metodus, skirtus stresui ir dėl streso kylantiems simptomams įveikti, pavyzdžiui, atsipalaidavimo terapijas.
Gydytojai įprastai neskiria vaistų stresui gydyti, nebent pacientas serga kita liga, pavyzdžiui, depresija ar nerimu. Tokiu atveju gydytojas gydo psichinį sutrikimą, o ne stresą.
Pagalba sau
- Sportuokite –mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei.
- Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą – šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
- Sveikai maitinkitės – subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
- Nustatykite sau prioritetus – sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
- Skirkite laiko sau – išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
- Kvėpavimo pratimai ir poilsis: meditacija, masažas, joga bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti.
- Bendraukite su artimaisiais – kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
- Stenkitės atpažinti streso požymius – žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui. Pirmasis žingsnis yra pastebėti simptomus.
- Suraskite savo būdą sumažinti jaučiamą stresą – identifikuokite, kas jums padeda atsipalaiduoti, pavyzdžiui, knygų skaitymas, pasivaikščiojimai, muzikos klausymasis ar laiko leidimas su draugais arba augintiniais.
by Human Race Support