Sutramdykite žvėrį savyje – išbandykite 6 pykčio valdymo technikas
Pyktis – itin stipri emocija, užgniaužta ar išlieta gali pakenkti jums ar aplinkiniams, bet nukreipta tinkama linkme – būti puikiai išnaudota. Pasak mokymo ir ugdymo centro vadovės Lianos Magišaitės, tyrimai rodo, kad jeigu pripažįstame ir išjaučiame pyktį, tai suteikia optimizmo, kūrybiškumo, netgi tampame efektyvesni. Jūsų dėmesiui – 6 pykčio valdymo ar nukreipimo būdais.
Kada kartą buvote įtūžęs? Ar teko kada nors pasigailėti to, ką pasakėte arba padarėte apimtas pykčio? Ar susinervinęs spiriate į sieną, trenkiate kumščiu į stalą taip, kad net sukausta? O gal tiesiog verkiate iš piktumo? Ar toks nesutramdomas pyktis jums pažįstamas? Jūs toks ne vienas, bet kaip tvirtai sugriebti emocijų vadeles ir pažaboti savo pyktį? Mes mes siūlome 6 veiksmingus metodus, kaip suvaldyti žvėrį savyje.
Visi žino: emocijų negalima laikyti savyje užgniaužus, jas būtinai išlieti, bet kaip tą padaryti, kad visi liktų saugūs ir nei fiziškai, nei emociškai nesužaloti? Destrukcinė terapija pasaulyje išpopuliarėjo dar prieš karantiną. Pirmieji pykčio kambariai, kuriuos žmonės niokoja, kaip tik gali, atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose maždaug prieš dešimtmetį, o šiandien jie populiarūs ir Lietuvoje.
Be būtinų saugumo reikalavimų, apsivilkti specialią aprangą, pirštines, užsidėti akinius ir šalmą – taip pykčio kambario įkūrėjas pataria atsikratyti konkrečių erzinančių jausmų.
„Prieš daužant mes rekomenduojame garsiai šaukti, tai labai sustiprina daužymo efektą ir žmogus labiau atsipalaiduoja, taip pat ant lėkščių rekomenduojame su žymikliu užrašyti kažką, kas jums kelia nerimą, stresą arba pyktį, taip būtų galima to atsikratyti“.
Dažniausiai žmonėms tai būna nauja patirtis, todėl iš pradžių būna nedrąsu, žmonės net gaili gražių lėkščių. Atsipalaiduoti padeda specialus indams daužyti skirtas grojaraštis, garsus šaukimas, o po pirmųjų trijų lėkščių, būna, ir nebesinori sustoti. Visgi lėkščių daužymas – tikrai ne kiekvienam prieinama ar patraukli pykčio terapija.
„Kaip nuraminti save, kiekvienas turi savų metodų, bet profesionalai turi specialių technikų, kurias galbūt galėsite išmėginti ir jūs. Gali būti, kad pasiseks patausoti ir indus, ir kumščio, paleidžiamo į stalą, neskaudės“?
„Labai dažnai užgniaužiame, nes gyvename visuomenėje, kurioje pykti iš tikrųjų yra nemandagu. Mes ignoruojame pyktį ir tiesiog jį slopiname. Tada išeina toks paradoksas, kad gyvename pozityvumo visuomenėje: būk pozityvus, nuolatos šypsokis, bet jeigu tam nėra jėgų, natūraliai sakai: vadinasi, turiu ignoruoti pyktį, atsiriboti nuo jo.
Galime pereiti į tokią baimės arba kaltės būseną: kaip aš čia dabar staiga išreikšiu tą pyktį?.. Su tuo gali ateiti netgi nepasitikėjimas savimi, liūdesys. Ir vėl tampame be energijos. Turime užsisukusį ratą, kai laikome savyje be galo daug pykčio ir jis tiesiog gali išauti nekontroliuojamai. Antras dalykas, jis mums kenkia, tai yra ir galvos skausmai, ir nemigos, ir depresijos, ir insultai“.
Be užgniaužto pykčio, yra paleistas pyktis ir konstruktyviai paleidžiamas ir kontroliuojamas pyktis. Pyktis turi ir savo teigiamų pusių, pavyzdžiui, tai, kad jame yra daug stiprios energijos: pyktį nukreipus tinkama linkme, tai mums bus naudinga, o ne kenks.
„Pyktis savaime yra geras, tik klausimas, kur jį nukreipiame. Kitas dalykas, tyrimai rodo, kad jeigu pripažįstame pyktį, jį išjaučiame, tai mums suteikia optimizmo, kūrybiškumo ir netgi galime tapti efektyvesni“.
6 veiksmingi būdai pykčiui valdyti ar nukreipti jį teisinga linkme
1. Pykčio termometras
„Koks patarimas pats geriausias? Sakyčiau tas, kuris tinka, nes visi variantai yra galimi, nėra blogų, bet vieną išbandykite bent penkis kartus. Jeigu jis netinka, dėkite į šoną“.
Vienas iš būdų suvaldyti pyktį – pykčio termometras. Įsivaizduokite, kad pyktis turi savo termometrą, o jo skalėje – 10 padalų. 10 laipsnių – tai toks pyktis, kuriam apėmus norisi daužyti lėkštes. Bet ne tada metas susimąstyti – susimąstyti, pasak laidos viešnios, reikėtų jau tada, kai pyktis vertinamas vos 1 laipsniu.
„Iš pradžių tai gali būti nekaltas veiksmas, pavyzdžiui, vaikui ar antrai pusei pasakiau kažką negero. Tai gali dar nieko nereikšti, bet jeigu pasakiau antrą... O po trečio gali būti, kad nebebus kelio atgal. Tad jeigu vieną kartą pasakiau – tai jau signalas.
Pyktis savaime yra tokia energija, kurioje racionalumo nereikia ieškoti, nesurasime, tai didžiulė emocija. Visą laiką reikia sau užduoti klausimą: kaip mano veiksmai daro įtaką kitam žmogui? Nes tie žmonės yra šalia, bet lygiai taip pat ir sau“.
2. Fizinis aktyvumas
Antrasis patarimas – užsiimkite fizine veikla. Šiandien mokslas jau yra įrodęs, kad keičiant savo „kūno kalbą“ galime pakeisti ir nuotaiką.
„Kai kalbame apie pyktį, svarbu sau leisti pykti ne ilgiau kaip 30 minučių. Tai riba, per kurią turime kažką padaryti, kad paleistume tą pyktį į konstruktyvią pusę. Pavyzdžiui, įtempiame visą kūną ir laikome taip 30 sekundžių, staigia paleidžiame. Svarbu tą pyktį išleisti, jo neslopinti. Dažniausiai to nedarome, nes nemandagu“.
3. Sumažinta iškelta kartelė
Supykus aplanko lavina negerų minčių, tačiau svarbu išmokti sugrįžti į neutralią būseną. Tai gali būti sudėtinga, bet gali padėti vienas žaismingas pratimas. Jis susijęs su kūno judesiais ir padeda pakelti pasitikėjimą savimi, pavyzdžiui, suklydus ir dėl to ant savęs supykus.
„Visi darome klaidų, bet dažniausiai iš klaidos darome didžiulį dramblį“. Siūlome keletą pratimų.
Pirmiausia garsiai sau ištarkite: klaidelė. Antra pratimo dalis – paglostyti save ir pasakyti sau: aš gera(-as). Trečia pratimo dalis – paklausti savęs, ką dabar dėl to darysiu. Tai padės nuspręsti, kaip bus sprendžiama problema.
4. Prisitaikymas prie aplinkybių
„Šiandien esame tokioje išskirtinėje situacijoje, kuri sukelia daug pykčio, nes praradome gebėjimą spręsti, ką daryti, kaip daryti. Aplinkybės pasikeitė, o jų nepakeisi. Svarbus požiūris, bet ir veiksmai, nes galime keisti požiūrį, bet be veiksmų negausime rezultato. Tai sumažina pyktį, nes kai nieko negalime padaryti, tampame situacijos kūrėjai“.
5. Streso kamuoliukai
Tikrai esate girdėję, kad kilus pykčiui galima imti ir ką nors pamaigyti. Tam net yra sukurta speciali priemonė – streso kamuoliukai. Jie užklupus pykčiui tikrai veiksmingi – tiesiog imkite ir maigykite.
6. Kavos pertraukėlė
Paskutinis patarimas – jeigu pavyksta save pagauti, kad pyktis užvaldo mintis, padarykite pauzę, nesvarbu kokią: tai gali būti kavos, arbatos ar vandens pertrauka.
„Pykčio metu turime labai daug minčių. Viena situacija, o minčių be galo daug, tai yra vadinamosios automatinės negatyvios mintys, kurios tiesiog mus atakuoja ir jų yra be galo daug. Kai jų yra daug, jeigu pavyktų pagauti pagrindinę už uodegos, reikėtų užduoti sau keturis klausimus: ar tai, ką aš galvoju, yra tiesa? Ar aš galiu patvirtinti 100 procentų, kad tai yra tiesa? Kaip aš reaguoju? Kaip aš jausčiausi be šitos minties?“
Neleiskite pykčiui užvaldyti jūsų, visuomet prisiminkite, kad retai būna tik juoda ar tik balta, tai paprasčiausias raginimas „Jus supykdžiusi ar net įsiutinusi situacija tikrai dar nėra pasaulio pabaiga. Nekaupkime pykčio giliai širdyje ir jis negrauš mūsų iš vidaus“.
Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT