Nerimo kilpa: kaip atskirti produktyvų stresą nuo toksinio nerimo
Nerimas – net žodis gali suvirpinti jūsų širdį! Šiuo metu gyvename tokiais laikais, kai kolektyvinis „jaučiamas nerimo jausmas“ yra beveik nuolatinis. Atpažinti skirtumą tarp sveiko streso ir probleminio nerimo svarbu, nes mūsų visuomenėje vyrauja kolektyvinis mąstymas, kad reikia vengti neigiamų emocijų, o tai savaime sukėlė daug nerimo dėl nerimo.
Egzistuoja įsitikinimas, kad turėtume vengti situacijų, kurios verčia jaustis nepatogiai, ir skirti savo laiką bei energiją tik tiems dalykams, kurie mus džiugina arba atneša palengvėjimą. Logiška, kad jei tiesiog atsiribojate nuo neigiamų dalykų, turėtumėte „jaustis geriau“. Mes išleidžiame daug pinigų, laiko ir energijos siekdami išvengti neigiamų minčių ir emocijų, tačiau apsižvalgę matome, kad ši strategija neveikia.
Kita pusė yra ta, kad mes taip pat galime užsikrėsti nerimo didinimu, tikėdamiesi, kad jei per daug dėmesio skirsime dalykui, dėl kurio nerimaujame, tai gali kažkaip išnykti arba mažiau varginti. Šis bandymas kontroliuoti, atkreipiant dėmesį į nerimą, padeda paaiškinti, kodėl socialinėje žiniasklaidoje einame į triušių duobes, net jei tai nebūtinai verčia mus jaustis geriau.
Tiesa ta, kad stresas yra įprasta žmogaus gyvenimo dalis. Pagrindinė nerimo funkcija yra įspėti mus, kad yra kažkas svarbaus, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Tai gali būti draugystė, kuri yra ant akmenų, finansinė padėtis, kurią reikia spręsti, pernelyg įtemptas grafikas, dėl kurio jaučiatės irzlus, arba netikrumas dėl savo darbo. Jautimasis nervingas ar susirūpinęs yra svarbus vidinis signalas, padedantis atkreipti dėmesį į ką nors svarbaus.
Taigi, jei nerimas ne visada yra blogas dalykas, kaip suprasti, ką daryti, kai jis pasirodo? Pirmas žingsnis yra apsvarstyti, kas sukelia stiprias emocijas, kurias patiriate, ir ar jūs patiriate produktyvų stresą ar toksinį nerimą.
Produktyvus stresas
Apibūdinama nervų sistemos reakcija, kuri mus paruošia iššūkiui. Stresas siunčia signalą mūsų sistemoms, kad netrukus įvyks kažkas svarbaus, ir gali padėti mums parengti produktyvų planą. Galime turėti padidėjusį adrenalino kiekį, dėl kurio padažnėja širdies susitraukimų dažnis, padidėja kūno įtampa, atsiranda skrandžio sutrikimas ar kiti nepatogūs kūno pojūčiai. Jei esate studentas ir jūsų laukia svarbus testas, poreikis mokytis yra jūsų mintyse ir gali sukelti nemalonų nerimą. Siekdamas sumažinti įtampą, studentas gali susiplanuoti laiką studijoms ir pasiruošimui. Šioje situacijoje stresas yra paskata pradėti veiksmų planą.
Didžiąją laiko dalį, kai esame produktyvioje streso erdvėje, mūsų baimės reakcijos lygis yra mažesnis, o stresas nesukelia didelių problemų. Naktimis dar galite miegoti. Galite praleisti laiką su draugais ir šeima. Jūsų nusivylimo reakcija yra normali. Stengiatės įveikti kylančius iššūkius arba siekiate svarbių vertybių ir tikslų. Gali būti nepatogių emocijų ar fizinių reakcijų, tačiau jas galima valdyti.
Svarbiausia atsiminti, kad produktyvus stresas yra susijęs su tuo, kas yra situacijoje, yra sutelktas į dabartį ir yra susijęs su situacijomis, kurias galite išspręsti.
Toksinis nerimas
Toksinis nerimas, taip pat žinomas kaip per didelis nerimas, yra orientuotas į ateitį ir labai kūrybingas. Į situaciją reikia normaliai reaguoti į stresą ir prideda baimės, ar tai tinkama, ar ne. Dėl to susidaro „kas būtų, jei“ mąstymo modelis, kuris išnaudoja visas katastrofiškas galimybes.
Grįžkime prie mokinio su svarbiu testu. Jie žino, kad testas artėja, ir nustato laiką studijoms – sveika reakcija į stresą, kad būtų galima imtis veiksmų. Jie mokosi atitinkamą laiką. Tačiau užuot jausdami pasitenkinimą atlikę studijų užduotį, jie pradeda galvoti „o jeigu“ apie testą:
„O jeigu aš tik manau, kad mokiausi pakankamai, bet nesimokau?
„O kas, jei dalykai, kuriuos studijuoju, nebus laikomi testu, o tada man nepavyks, nes nežinojau, ką studijuoti.
„O jei mano mokytojas nori, kad aš daryčiau blogai, nes aš jiems nepatinku?
„Ką daryti, jei per testą mano mintys aptemsta ir aš neprisimenu nieko, ką studijavau? Jei dėl šio testo mano mintys užges, aš negalėsiu baigti studijų, nes nesuprantu, kaip atsiminti testo dalykus.
Jūs gaunate nuotrauką! Tai žinoma kaip nerimo spiralė. Kai mes patenkame į šią kilpą, mažai dėmesio skiriama praktiniam problemų sprendimui ir sprendimams, o daugiau dėmesio – blogiausio atvejo scenarijaus numatymui be pabaigos. Visas dėmesys skiriamas „kas būtų, jei būtų“. Protas sugalvoja įvairius scenarijus, dėl kurių reikia nerimauti, dalykų, kurie gali neturėti jokios įtakos dabartinei realybei. Tai sukuria nesibaigiančią nerimo spiralę.
Būdamas nenaudingo nerimo būsenoje, žmogus gali likti atitrauktas nuo tikrosios baimės, gilesnės problemos. Terapija reiškia, kad reikia laiko ištirti, kodėl atsiranda nerimas. Jei galite pastebėti nerimo užuominą ir išspręsti gilesnę problemą, jis tampa naudingu sąjungininku, o ne priešu, kuriam reikia pasipriešinti.
Aukščiau paminėtoje studento situacijoje praleidome laiką terapijos seansuose, tirdami, kas sukėlė testo nerimą. Mokinys sužinojo, kad stengėsi neliūdėti, jei nepateisina tėvo lūkesčių. Baimė nuvilti tėvą buvo nerimo signalas. Kai jie suprato, kodėl atsirado nerimas, galėjome išspręsti pagrindinę problemą ir jie sužinojo, kad toks atsakymas įvyko kitais atvejais.
Kai pastebėsite, kad jūsų nervų sistema pradeda stiprėti dėl nerimo ir nuolatinio neigiamo mąstymo, štai keletas praktinių veiksmų, kurių galite imtis.
Nuraminkite kūną : pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, yra giliai įkvėpti. Tada imk kitą. Jei įmanoma, bent penkis kartus giliai ir ilgai įkvėpkite. Vagus nervas yra ilgiausias kaukolės nervas jūsų kūne, kuris prasideda nuo smegenų kamieno ir eina per visus pagrindinius organus. Kai giliai įkvepiate, suaktyvinamas šis nervas, siunčiamas signalas nusiraminti. Paviršutiniškas įkvėpimas plaučiuose signalizuoja apie pavojų. Lėtas kvėpavimas iš diafragmos signalizuoja ramybę. Jei būsite ramesnės būsenos, galėsite aiškiau mąstyti ir imtis tolesnių veiksmų.
Patikrinkite savo mąstymą : nerimas reikalauja, kad kiekvieną „kas būtų, jei“ įvertintumėte kaip tikėtiną galimybę. Kad ir kokia mintis būtų atitrūkusi nuo realybės, jūsų protas priskirs jai realią grėsmę ir pareikalaus, kad skirtumėte jai energijos ir dėmesio. Du dalykai, kurių turėtumėte paklausti savęs, kai jūsų nerimastingas protas siūlo neigiamas mintis: ar ši mintis yra teisinga? Ar turiu pagrįstų įrodymų? Ar ši mintis naudinga? Ar tai man padeda išgyventi pačias prasmingiausias vertybes?
Meskite iššūkį savo baimei : kad egzistuotų toksiškas nerimas, turite išlikti bijoti. Kai gyvenate nerimo kilpoje, psichinė energija, kurios reikia norint išvengti baimės, išsekina. Kuo daugiau dirbate, kad išvengtumėte nerimo, tuo labiau apribotas jūsų gyvenimas. Pokalbis su rūpestingu draugu ar licencijuotu terapeutu saugioje aplinkoje gali padėti suprasti, kas sukelia baimę.
Pasikalbėkite su užuojauta : būkite malonus, kai galvojate apie savo nerimą. Kai pradedate domėtis nerimu, o ne priekaištauti, kad vėl patekote į spiralę, galite išmokti nuraminti savo sistemą ir tada ištirti, kas yra jūsų nerimo pagrindas. Kalbėkitės su savimi su tokia pat pagarba ir gerumu, kaip parodytumėte geram draugui, kuris jums rūpėjo ir norėjo padėti.
Praktikuodami ir vadovaudamiesi licencijuotam terapeutui, galite suprasti, kada rizikuojate patekti į toksiško nerimo sritį. Skirdami laiko savo nerimo ištyrimui smalsiai mąstydami, galite pradėti jį spręsti ir suprasti, kaip tai gali būti naudingas emocinis sąjungininkas.
Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT