Nerimas ir nerimo sutrikimas
Nerimas – normali žmogaus reakcija stresinėse situacijose, tačiau kai kuriems tos baimės ir jaudulys nėra laikini. Jų nerimo dienos nesitraukia, kartais situacija net pablogėja.
Nerimo sutrikimas – liga, kuri trukdo normaliai funkcionuoti darbe, mokykloje ir net gyvenimiškose situacijose. Nerimas taip pat gadina santykius su šeimos nariais bei draugais. Gerai yra tai, jog yra veiksmingų nerimo sutrikimo gydymo būdų.
Yra keletas pagrindinių nerimo sutrikimo tipų:
1. Generalizuotas nerimo sutrikimas
Generalizuotas nerimo sutrikimas – tai nuolatinis nerimas ir jaudinimasis. Žmonės, kurie serga šiuo sutrikimu, jaudinasi dėl begalės dalykų – sveikatos, finansų, jie nuolatos jaučiasi taip, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo. Neramumas, susierzinimas, raumenų tempimas, nesusikoncentravimas, miego sutrikimai ir bendras blogumo jausmas – tokie yra nerimo simptomai.
2.Panika (daugiau apie paniką skaitykite ČIA)
Pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jausite tokius simptomus: prakaitavimas, drebuliai, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas, stiprus baimės jausmas. Tokie priepuoliai ištinka netikėtai ir žmonės, patiriantys tai, bijo pasikartojančių panikos priepuolių, dėl to pakeičia savo gyvenimo ritmą.
3. Fobijos
Tai didelė specifinio dalyko (pvz.: gyvačių ar vorų) ar veiksmo (pvz.: skridimas lėktuvu) baimė.
4. Socialinio nerimo sutrikimas / socialinė fobija
Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami. Jie dažnai jaudinasi būdami viešose erdvėse, nepasitiki savimi, bijo būti atstumti. Tokiems žmonės sunku susirasti draugų, jie vengia situacijų, kur reiktų bendrauti, iš anksto nerimauja dėl būsimo renginio, dažnai dreba, prakaituoja, juos pykina dėl buvimo viešoje erdvėje. Pasitikrink, gal tave kankina socialinis nerimas: socialinio nerimo testas
5. Obsesinis – kompulsinis sutrikimas
Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (manijos) ir rutina bei ritualai (prievartinis jausmas kažką daryti). Dažnai tai gali pasireikšti kaip nuolatinis rankų plovimas (noras išvengti bakterijų), ar nuolatinis darbo tikrinimas, kad jame nebūtų jokių klaidų.
6. Potrauminio streso sindromas
Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai. Šio sindromo simptomai: nelaimės prisiminimai, košmarai, gąsdinančios mintys, lendančios į galvą net ir po kelių mėnesių ar metų po nelaimingo atsitikimo.
Nerimas: simptomai
Visi nerimo sutrikimai turi keletą bendrų simptomų:
1. Panika, baimė
2. Miego problemos – nemiga, neramus miegas
3. Negebėjimas susikaupti ir sukoncentruoti dėmesį
4. Dažnas širdies plakimas ar skausmas krūtinėje
5. Apsunkintas kvėpavimas, trūksta oro
6. Nuovargis ir irzlumas
7. Įsitempę raumenys
8. Rankų ar kojų tirpimai, dilgčiojimai
9. Galvos svaigimas
10. Sunku kalbėti, džiūsta burna
Nerimas ir nerimo sutrikimas: skirtumai
Nerimas yra natūrali reakcija į įvairius įvykius ir situacijas mūsų kasdieniame gyvenime. Kiekvienas turime daug įvairių atsakomybių, užduočių, problemų. Normalu, kad kartais jaučiame nerimą. Nerimo jausmas perspėja mūsų kūnus apie artėjantį pavojų ir parengia „kovai“, todėl jei nerimą mokame valdyti, jis gali pasitarnauti mums ir net motyvuoti, kai artėja svarbus iššūkis – egzaminas, užduotis darbe ar kitos jėgų pareikalausiančios situacijos.
Iš tiesų, net pozityvūs pokyčiai, tokie kaip kelionė, naujas darbas, gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti nerimą – ir visa tai yra normali gyvenimo dalis. Tačiau jei kai kuriose situacijose jausti nerimą normalu, visgi, jei nerimas tęsiasi ilgai, tai gali tapti nerimo sutrikimu ir turėti daug neigiamos įtakos mūsų gyvenimams.
Įprastas nerimas
1. Jūs žinote, kas sukėlė nerimo jausmą
2. Trunka tik tiek, kiek tęsiasi nerimą sukėlusi situacija
3. Dėl panašios situacijos dauguma žmonių taip pat jaustų nerimą
4. Nerimo lygis yra adekvatus situacijai ar problemai
Nerimo sutrikimas
1. Nerimo jausmas kyla netikėtai ir be jokios priežasties
2. Nežinote, kas sukėlė nerimo jausmą
3. Nerimas gali būti visai nepragrįstas, pavyzdžiui, dėl situacijos, kuri dar neįvyko arba niekada neįvyks
4. Panašioje situacijoje atsidūrę žmonės nejaustų didelio nerimo
5. Nerimas gali trukti ilgą laiką, net jau išsprendus situaciją ar problemą
6. Jausmas, kad nerimo neįmanoma sukontroliuoti
7. Imama vengti tam tikrų situacijų, norint išvengti nerimo
Apibendrinant, nerimas tampa problema, kai jį jaučiame be priežasties arba jis tęsiasi ilgą laiką. Tai vadinama nerimo sutrikimu. Daugelis su nerimo sutrikimu susidūrusių žmonių sako, kad dažnai jie supranta, kad nerimauja nepagrįstai, tačiau jaučiasi įstrigę tarp savo jausmų ir minčių, nebegali pasakyti, kas nerimą sukėlė ir nežino kaip su juo susitvarkyti.
Apėmus nerimui, gali imti dažniau plakti širdis, darytis sunkiau kvėpuoti, imti prakaituoti delnai, apimti baimės išprotėti jausmas. Jeigu nerimas tęsiasi ilgą laiką ir negalite įvardinti nerimo priežasties, tai jau nerimo sutrikimas.