Emocijos turi padėti mąstyti, o mintys – padėti valdyti emocijas

Ar kartais jaučiatės taip, tarsi gyventumėte mechaniškai atlikdami veiksmus? Ar dažnai elgiatės taip, tarsi viskas būtų gerai, nors iš tiesų jaučiatės vieniši ir atkirsti nuo gyvenimo? Net jei gyvenate gerai, gal jaučiate, kad kažko trūksta, kad būtumėte laimingi? Jei taip, galbūt kenčiate vaikystėje patirtos emocinės nepriežiūros pasekmes.

Emocijos mūsų visuomenėje deramai neįvertinamos. Dažnai į jas žiūrima kaip į trikdžius. Neretai emocijoms apibūdinti vartojami tokie žodžiai kaip „sentimentalumas“, „seilėjimasis“ ar „verksmingumas“. Emocijos dažnai laikomos vaikiškomis, nevyriškomis ar būdingomis silpniems žmonėms. Jos vertinamos kaip intelekto priešingybė. Esame linkę manyti, kad protingi žmonės nėra emocionalūs, o emocionalūs žmonės nėra protingi. Tikrovėje protingiausi žmonės yra tie, kurie pasitelkia savo emocijas tam, kad šios padėtų mąstyti, ir kurie naudoja savo mintis tam, kad valdytų emocijas. Svarbiausia emocijas naudoti tinkamai ir harmoningai. Įsiklausykite, ką sako jūsų jausmai, ir tada galvokite, kaip elgtis, kad pagerintumėte savo dabartinę situaciją, gyvenimą ar jus supantį pasaulį.

Daugelis vertingiausių mokslinių atradimų buvo padaryti dėl to, kad tam tikras mokslininkas aistringai domėjosi konkrečia sritimi. Pavyzdžiui, mokslininko entuziazmą gali skatinti sielvartas arba noras rasti būdą, kaip padėti sergančiam artimajam. Dauguma sėkmingų žmonių vadovaujasi jausmais.

Neuromokslininkai nuodugniai ištyrė evoliucinę žmogaus smegenų raidą. Žmonių gebėjimas jausti emocijas išsivystė milijonus metų anksčiau nei gebėjimas mąstyti. Žmogaus emocijos atsiranda limbinėje sistemoje, esančioje giliai po smegenų žieve – ta smegenų dalimi, kurioje kyla mintys. Taip išeina, kad mūsų jausmai yra svarbesnė savasties dalis nei mintys. Jie yra fiziologinė žmogaus kūno dalis, visai kaip nagai ar keliai. Emocijų neįmanoma ištrinti ir atsižadėti, lygiai kaip negalima sunaikinti ir nepaisyti alkio ar troškulio, alkūnių ar ausų spenelių.

Kodėl emocijos apskritai atsirado? Kartais, ypač emociškai apleistiems žmonėms, jos atrodo kaip našta. Argi nebūtų geriau, jei nereikėtų liūdėti dėl konflikto su draugu, pykti dėl to, kad kas nors užlindo prieš mus kelyje, ar nerimauti prieš pokalbį dėl darbo? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mums būtų lengviau, jei nereikėtų viso to jausti. Tačiau, mano įsitikinimu, jei neturėtume emocijų, gyvenimas nebūtų geresnis. Tiesą sakant, be jų iš viso nebūtų galima gyventi. Emocijos būtinos išgyvenimui. Jos nurodo, kada mums gresia pavojus, kada reikia bėgti, kada kovoti ir už ką verta kovoti. Emocijos yra būdas, per kurį kūnas bendrauja su mumis ir skatina mus daryti tam tikrus veiksmus. Pateiksiu keletą pavyzdžių apie kai kurių emocijų paskirtį.

• Baimės skatina bėgti. Jos funkcija – savisauga.
• Pyktis verčia kovoti. Jo funkcija – savigyna.
• Meilė skatina rūpintis sutuoktiniu, vaikais ir kitais žmonėmis.
• Aistra skatina daugintis, kurti ir išradinėti.
• Nuoskauda verčia taisyti situaciją.
• Liūdesys praneša, kad prarandame kažką svarbaus.
• Užuojauta skatina padėti kitiems.
• Pasibjaurėjimas ragina kažko vengti.
• Smalsumas skatina tyrinėti ir mokytis.

Supratote, ką norėjau pasakyti. Visos emocijos turi paskirtį. Jos yra neįtikėtinai naudingos priemonės, padedančios mums prisitaikyti, išgyventi ir klestėti. Emociškai apleisti žmonės buvo išmokyti stengtis ištrinti, paneigti, nustumti į antrą planą, o kai kuriais atvejais net gėdytis šios neįkainojamos integruotos grįžtamojo ryšio sistemos. Kadangi tokie žmonės nesiklauso savo emocijų, jie atsiduria nepalankesnėje padėtyje nei kiti. Atstumdami šį gyvybiškai svarbų informacijos šaltinį, tampate pažeidžiami ir, tikėtina, mažiau produktyvūs. Dėl to taip pat pasidaro sunkiau patirti visavertį gyvenimą.

Vis dėlto emocijos ne tik skatina mus ką nors daryti. Jos taip pat padeda kurti savitarpio santykius, suteikiančius gyvenimui gylio ir spalvų, dėl kurių jis tampa vertingas. Manau, kad būtent minėtas gylis ir spalvos yra geriausias atsakymas į klausimą, kokia yra gyvenimo prasmė. Emociniai ryšiai su kitais žmonėmis padeda mums išvengti tuštumos jausmo ir egzistencinio nerimo.

Jausmų atpažinimas ir įvardijimas

Prisimenate Kalą – aleksitimijos pavyzdį iš antro skyriaus? Viena iš didesnių Kalo problemų buvo ta, kad jis visiškai nenutuokė apie savo paties emocijų egzistavimą. Tai tam tikru mastu (nors ne visada taip žymiai) tai būdinga visiems emociškai apleistiems žmonėms. Galbūt prisimenate, kad Kalo neišreikšti, užspausti jausmai kunkuliuodavo jo viduje ir prasiverždavo tik pykčio ir susierzinimo pavidalu.

Dėl emocijų nustūmimo į antrą planą ar ignoravimo gali nutikti daug įdomių dalykų. Emocijos gali:

• virsti fiziniais simptomais, tokiais kaip virškinamojo trakto sutrikimai, galvos ar nugaros skausmai;
• pavirsti į depresiją, sukelti valgymo, miego, atminties, susikaupimo ar socialinės izoliacijos problemų;
• išsekinti jėgas;
• sukelti pykčio protrūkį atsitiktiniu metu arba dėl menkniekio;
• sustiprinti nerimo ir (arba) panikos priepuolius;
• išlaikyti jūsų draugystes ir santykius paviršutiniškus ir palyginti negilius;
• versti jus jaustis tuščius ir nepatenkintus savo pasiekimais;
• skatinti abejoti gyvenimo tikslu ir verte.

Komentarų nėra

Atsakykite