Žmonės, kurie gyvenime viską per daug galvoja, paprastai demonstruoja šiuos 9 įpročius (to nesuvokdami)

Autorius: Tomas Kregždė 

Autoriaus įvadas

Ar kada nors susimąstėte, kodėl tam tikri žmonės atrodo įstrigę savo mintyse, nuolat pergalvodami kiekvieną detalę? Perdėtas mąstymas, nors dažnai nepastebimas, yra įprotis, galintis subtiliai formuoti mūsų elgesį, emocijas ir sprendimus. Šis straipsnis padės atpažinti 9 dažniausius požymius, kurie būdingi žmonėms, linkusiems per daug galvoti. Juk pirmas žingsnis į laisvę nuo šio mąstymo spąstų yra sąmoningumas apie jį. Kviečiame kartu pasinerti į šią analizę ir galbūt atrasti save.

Per didelis mąstymas gali būti sudėtingas įprotis pastebėti, ypač kai tai darote jūs. Tai tarsi tylus lėlininkas, subtiliai traukiantis tavo elgesio virveles, tau to net nesuvokdamas.

Vis dėlto žavu tai, kad pernelyg mąstantys žmonės dažnai turi bendrų įpročių. Įpročiai, kurie, kai žinai, ko ieškoti, gali atskleisti per daug mąstantį žmogų ar aplinkinius.

Šiame straipsnyje mes pasinersime į devynis iš šių įpročių, kuriuos nesąmoningai demonstruoja žmonės, kurie linkę viską pergalvoti. Ir atminkite, kad šių įpročių pripažinimas yra pirmas žingsnis siekiant susigrąžinti savo minčių kontrolę.

1) Jie dažnai įstrigo kilpoje

Per didelis mąstymas sukuria tam tikrą psichikos ratą, nuo kurio sunku pabėgti. Tai tarsi važiavimas ratu, be jokių aiškių išvažiavimo ženklų.

Pernelyg mąstantys žmonės dažnai vėl ir vėl kreipiasi į tas pačias mintis, rūpesčius ar scenarijus. Tarsi jų protas būtų sumuštas rekordas, įstrigęs tame pačiame takelyje. Taip dažnai nutinka dėl jų tobulumo troškimo ir baimės suklysti.

Matote, pernelyg didelis mąstymas dažnai kyla iš nerimo ir nepasitikėjimo savimi. Nuolatinis minčių pertvarkymas yra bandymas kontroliuoti rezultatus ir išvengti galimų spąstų.

Tačiau tai dažniausiai sukelia psichinį išsekimą, o ne bet kokius konkrečius sprendimus. Ironiška yra tai, kad jie per daug įsitraukę į „kas būtų, jei būtų“, kad padarytų realią pažangą.

2) Analizės paralyžius yra dažnas lankytojas

Leiskite man papasakoti istoriją iš savo gyvenimo, kad iliustruotų šį teiginį.

Prisimenu, kai sprendžiau, į kurią koledžą stoti. Man pasisekė, kad gavau kelis pasiūlymus, bet tai tik apsunkino mano sprendimą. Aš praleidau daugybę naktų, lygindamas kursus, fakultetą, universiteto gyvenimą, ateities perspektyvas ir net maistą kavinėje!

Buvau taip įstrigęs „puikus“ pasirinkimas, kad galiausiai praleidau kai kurių kolegijų terminus. Tada ir supratau, kad tapau analizės paralyžiaus auka, kuris yra įprastas per daug mąstančių žmonių bruožas.

Analizės paralyžius įvyksta, kai per daug susimąstome tiek, kad tai neleidžia mums priimti sprendimo. Mes taip įsipainiojame į pliusus ir minusus, kad galiausiai stovime vietoje. Tai sekinanti padėtis, į kurią dažniausiai atsiduria daugelis per daug mąstančių žmonių.

Norint atsikratyti šio įpročio, pirmiausia reikia jį pripažinti. Tada galime pradėti žengti mažais žingsneliais ryžtingų veiksmų link, suprasdami, kad joks sprendimas niekada nėra tobulas, ir tai yra visiškai gerai.

3) Jie turi gabumų numatyti blogiausius scenarijus

Kalbant apie ateities pasekmių prognozavimą, pernelyg mąstantys žmonės dažnai yra blogiausio scenarijaus čempionai. Jie gali įsivaizduoti šimtą skirtingų būdų, kaip situacija gali suklysti, net jei tai statistiškai mažai tikėtina.

Pavyzdžiui, paimkite baimę skristi. Nepaisant duomenų, rodančių, kad kelionės lėktuvu yra žymiai saugesnės nei vairavimas, daugelis pernelyg mąstančių žmonių sutelks dėmesį į nedidelę lėktuvo katastrofos tikimybę, o ne į nepaprastai didesnę tikimybę saugiai pasiekti kelionės tikslą.

Šis įprotis daryti katastrofą dažnai sukelia nereikalingą stresą ir nerimą. Tai taip pat trukdo veikti, nes galimų neigiamų pasekmių baimė gali padaryti per daug mąstančius asmenis pernelyg atsargius ar neryžtingus.

4) Miegas dažnai sunkiai pasiekiamas

Kai jūsų mintys nuolat sukosi per daug, ramybės ir tylos radimas gerai išsimiegoti gali atrodyti kaip kova į kalną. Persistengiantys dažnai naktį žiūri į lubas, o mintys sukasi kaip audringa jūra.

Šis kokybiško miego trūkumas gali dar labiau sustiprinti jų įprotį pernelyg mąstyti ir sukurti užburtą ratą, kurį sunku nutraukti. Tačiau šio ryšio tarp pernelyg didelio mąstymo ir prasto miego pripažinimas gali būti pirmas žingsnis įgyvendinant miego higienos praktiką, kad naktis būtų ramesnė.

5) Jie dažnai kovoja su sprendimų priėmimu

Nesvarbu, ar tai būtų patiekalo pasirinkimas iš restorano meniu, ar apsisprendimas dėl karjeros, per daug mąstantys asmenys dažnai mano, kad sprendimų priėmimas yra bauginantis procesas. Jie linkę apsvarstyti kiekvieną galimą rezultatą, apmąstyti kiekvieną smulkmeną ir nerimauti dėl kiekvienos galimos spąstos.

Nors prieš priimdami svarbius sprendimus verta būti nuodugniam, per daug mąstantys žmonės dažnai tai nukelia į kraštutinumą. Jie gali praleisti per daug laiko svarstydami savo galimybes ir dažnai sukelia analizės paralyžių, kaip aptarėme anksčiau.

Tai gali lemti sprendimų priėmimo vilkinimą ar net visišką sprendimų vengimą. Šio įpročio supratimas gali padėti pernelyg mąstantiems žmonėms pradėti racionalizuoti savo sprendimų priėmimo procesą, daugiau dėmesio skiriant bendram vaizdui, o ne pasiklysti smulkmenose.

6) Jie yra griežti savikritikai

Per didelis mąstymas dažnai ateina kartu su griežta savikritika. Pernelyg mąstantys asmenys gali būti patys pikčiausi kritikai, savo veiksmus, žodžius ir sprendimus atskirdami smulkiomis šukomis.

Šis nuolatinis savęs tikrinimas gali išsekinti ir pakenkti jų savigarbai. Jie gali ilgiau nei būtina mąstyti apie savo klaidas, kartoti gėdingus momentus savo galvose arba muštis dėl numanomų nesėkmių.

Jie dažnai nesuvokia, kad niekas nėra tobulas. Visi klystame, iš šių klaidų mokomės ir augame. Labai svarbu, kad pernelyg mąstantys žmonės atpažintų šį savikritikos įprotį ir išmoktų praktikuoti užuojautą sau. Jie nusipelno to paties gerumo ir supratimo, kurį taip lengvai siūlo kitiems.

7) Jie stengiasi gyventi dabartyje

Tai dažnas per daug mąstančių žmonių bruožas – jiems dažnai sunku gyventi dabartimi. Jų mintys blaškosi apie praeitį arba nerimauja dėl ateities, todėl jiems sunku visiškai įsitraukti į čia ir dabar.

Ši nuolatinė išsiblaškymo būsena gali atimti iš jų paprastus gyvenimo džiaugsmus. Tik išmokę įsitvirtinti dabartyje, jie gali iš tikrųjų įvertinti ir patirti gyvenimą, kaip jis vystosi.

8) Jie dažnai ieško nusiraminimo

Per daug mąstantys žmonės dažnai patenka į nepasitikėjimo savimi ir netikrumo tinklą. Norėdami palengvinti šiuos jausmus, jie dažnai gali ieškoti patikinimo iš kitų.

Galite pastebėti, kad jie klausia kitų nuomonės ar patvirtinimo dažniau nei reikia. Jie gali abejoti savo sprendimais, net ir dėl gana paprastų ar nereikšmingų dalykų.

Nors visiškai normalu retkarčiais prašyti patarimo ar patikinimo, pernelyg mąstantys žmonės dėl savo nesaugumo linkę per daug juo pasikliauti.

9) Jie dažnai yra labai kūrybingi

Perdėtas mąstymas, nepaisant iššūkių, taip pat turi sidabrinį pamušalą. Per daug mąstantys žmonės dažnai yra labai kūrybingi asmenys.

Jų gebėjimas pažvelgti į situacijas iš kelių kampų, įsigilinti į detales, kurių kiti gali nepastebėti, ir įsivaizduoti daugybę rezultatų, gali paskatinti jų kūrybiškumą. Jie gali pasiūlyti unikalių sprendimų, novatoriškų idėjų ir įžvalgių perspektyvų.

Nors besaikis mąstymas gali išsekinti, šią kūrybinę pusę reikia priimti ir švęsti. Tai galingas priminimas, kad net mūsų sudėtingiausi įpročiai gali turėti savo paslėptų privalumų.

Sidabrinio pamušalo radimas

Nors perdėtas mąstymas gali sukelti stresą ir nerimą, būtina atsiminti, kad tai dar ne viskas, ko reikia. Kaip matėme, pernelyg mąstantys žmonės dažnai pasižymi nepaprastu kūrybiškumu ir atidumu detalėms.

Be to, pats šių įpročių suvokimas gali būti pokyčių katalizatorius. Šių tendencijų atpažinimas leidžia mums žengti žingsnius efektyviau valdyti savo mintis.

Taigi, jei susitapatinate su bet kuriuo iš šių įpročių, nebūkite per griežti sau. Atminkite, kad niekas nėra tobulas ir kiekvienas turi savo unikalių iššūkių. Svarbiausia yra toliau mokytis, augti ir siekti subalansuotos bei sveikesnės mąstysenos.

Ir kas žino? Turėdami laiko ir praktikos, galite tiesiog paversti savo perdėtą mąstymą supergalia. Galų gale, kai kurie iš didžiausių istorijos mąstytojų buvo žinomi per daug mąstantys žmonės. Albertas Einšteinas kartą pasakė: „Galvoju ir galvoju mėnesius ir metus. Devyniasdešimt devynis kartus išvada klaidinga. Šimtą kartą aš teisus“.

Išvados

Perdėtas mąstymas – tai ne tik iššūkis, bet ir galimybė pažinti savo unikalumą. Nors šis įprotis gali sukelti stresą, miego sutrikimus ar neryžtingumą, jis taip pat atveria duris į kūrybiškumą, gilias įžvalgas ir gebėjimą pamatyti pasaulį iš daugybės perspektyvų. Suvokdami šiuos įpročius, galime mokytis juos valdyti ir netgi paversti savo stiprybe. Svarbiausia – priimti save su visais savo trūkumais ir augti žingsnis po žingsnio.

Paruošta Tomas Kregždė dėl HUMAN RACE SUPPORT

Komentarų nėra

Atsakykite