Asmeninė Meilė
Jei visi esame viena, kodėl išreikšdami „asmeninę meilę“ jaučiamės traukiami prie tam tikrų asmenų?
Tikra meilė yra transcendentinė. Neatpažinus beformės savyje, negali būti tikros transcendentinės meilės. Jei negalite atpažinti savyje beformio, negalite atpažinti savęs kitame. Kito pripažinimas savimi iš esmės – o ne forma – yra tikra meilė. Kol veikia sąlygotas protas ir esate visiškai su juo susitapatinęs, tikros meilės nėra. Gali būti pakaitalų, dalykų, kurie vadinami „meile“, bet nėra tikroji meilė. Pavyzdžiui, „įsimylėjimas“... ko gero, dauguma iš mūsų tai yra patyrę. Galbūt vienas ar du šiuo metu yra „įsimylėję“, o tie, kurie tai patyrė, yra patyrę ir „išsimylėjimą“.
Turime nepamiršti suprasti [skirtumo tarp] tikrosios meilės ir kitų vadinamosios meilės formų. Mes esame santykinėje kaip forma, o absoliutyje – kaip beformė sąmonė. Dvi dimensijos, kurias įkūnija žmogus, yra „žmogus“ ir „būtis“. Žmogus yra forma, būtis yra beformė, pati belaikė sąmonė. Kartais atsitinka taip, kad forma turi giminingumo su kitomis formomis. Tai gali atsitikti dėl daugelio priežasčių. Viena iš to, kad ši forma atsirado iš kitos formos, vadinamos jūsų motina, ir todėl ši forma yra susijusi su ta kita forma. Jūs mylite savo motiną, kuri gali būti vadinama „asmenine“. Kitas giminystės su kita forma aspektas yra vyras/moteris. Seksualiniu būdu jus galite patraukti prie kito kūno, o tai kartais vadinama „meile“. Ypač jei seksualinis aktas neigiamas pakankamai ilgai, labiau tikėtina, kad jis peraugs į įkyrią meilę... tiek, kad kultūrose, kuriose negalėjote turėti lytinių santykių tol, kol nesusituokėte, įsimylėjimas gali būti didžiulis dalykas ir gali sukelti savižudybę. . Natūralu, kad egzistuoja vyro/moters giminingumas, šios formos neužbaigtumas. Pagrindinis šios formos neišsamumas yra tai, kad esate vyras arba moteris. Vienovė tapo vyro/moters dvilypu.
Traukimas kito link – tai bandymas rasti visumą, užbaigtumą, išsipildymą per priešingą poliariškumą, bandant rasti Vienybę. Tai yra patrauklumo pagrindas. Tai susiję su forma, nes formos lygmenyje tu nesi vientisas – tu esi viena visumos pusė. Maždaug pusė žmonijos yra vyrai, pusė – moterys.
Jaučiate potraukį kitam, tada kitame žmoguje galite rasti tam tikrų savybių, kurios rezonuoja su tam tikromis jūsų savybėmis. Arba, jei jie nesukelia atgarsio, gali būti priešingai, dėl ko jaučiatės traukiami. Jei esate labai taikus žmogus, galbūt jaučiate trauką prie dramatiško žmogaus, arba atvirkščiai. Ir vėl tikitės, kad viskas bus baigta. Galite turėti giminystės ryšį su kita forma, kuri gali būti vadinama „asmenine meile“. Jei tik asmeninė meilė, tai trūksta transcendentinės beformės dimensijos – čia ir kyla tikroji meilė. Ar tai asmeninės meilės dalis, ar tik asmeninis lygis? Tai lemia, ar ta vadinamoji „meilė“ ilgainiui virs kažkuo skausminga ir varginančia, ar įvyks gilėjimas.
Tarp dviejų žmonių gali kilti potraukis, kuris iš pradžių yra seksualinis. Jei jie pradeda gyventi kartu, tai negali taip ilgai ištverti ir būti santykių išsipildymu. Tam tikru momentu seksualinė / emocinė [trauka] turi pagilėti ir tam tikru mastu turi įsilieti transcendentinė dimensija, kad ji pagilėtų. Tada tikra meilė prasiskverbia per asmenybę. Svarbu tai, kad tikroji meilė sklinda iš nesenstančios, neformalios jūsų asmenybės dimensijos. Ar tai sklinda per asmeninę meilę, susijusią su formų giminingumu? Jei taip nėra, yra visiškas susitapatinimas su forma, o visiškas susitapatinimas su forma yra ego.
Daug kartų galite pagalvoti: „Štai ir viskas! ir šiek tiek pagyvenęs kartu supranti, kad „tai buvo klaida“ arba „visiškai apsigavau“. Netgi tėvų ir vaikų santykiuose, kurie formos lygmeniu yra labai glaudus ryšys, jei transcendentinė dimensija neprasispindi, galiausiai vaikų ir tėvų meilė virsta kažkuo kitu. Štai kodėl tiek daug žmonių turi labai problemiškus santykius su savo tėvais.
Kai kurie santykiai gali prasidėti kaip grynai forminiai, o po kurio laiko atsiranda kita dimensija. Galbūt tik po daugybės problemų, o galbūt priartėjama prie išsiskyrimo, kai staiga atsiranda gilinimasis ir tada pavyksta įnešti erdvę.
Svarbiausia paklausti: „Ar šiuose santykiuose yra vietos? O gal čia tik mintys ir emocijos? Baisu gyventi kalėjime, jei gyveni su žmogumi ir turi tik mintis ir emocijas. Retkarčiais tau viskas gerai, bet kyla nesutarimų, trinties.
Turime pripažinti, kad yra asmeninių artimų. Tačiau patys savaime jie niekada neįvykdo. Dažniausiai jie yra kančios šaltinis. Meilė tampa kančios šaltiniu, kai trūksta transcendentalumo. Kaip atsiranda transcendentas? Būdamas erdvus su kitu. O tai iš esmės reiškia, kad jūs pasiekiate Tylumą savyje, kai žiūrite į kitą.
Ne protinis triukšmas, ne emocinės bangos. Tai nereiškia, kad negali būti emocijų ar minčių, bet santykiuose yra kažkas kita. Tai taikoma ne tik artimiems asmeniniams santykiams, bet ir paviršutiniškesniems santykiams darbe.
Kalbant apie bet kokius žmonių santykius, kyla klausimas: „Ar yra erdvės? Tai rodyklė. Erdvė yra tada, kai mintis tampa nesvarbi – net emocija tampa nesvarbi.
Kai žmonės gyvena kartu, kartais kasdieniame gyvenime kitas nebepripažįstamas, nes yra tiek daug ką veikti. Jei atsibundi ryte, ar yra akimirka, kai pripažįstate kito buvimą?
Nuostabiausia, jei gali būti šalia kito kaip erdvė, o ne kaip žmogus. Šiuo metu jūs galite būti čia kaip asmuo arba galite būti čia kaip erdvė.
Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT