psiskleidus ateina palengvėjimas

Atsiskleidimas tampa labai dideliu lūžiu homoseksualių žmonių gyvenime, tik labai individualu, kada tai padaryti ir kaip plačiai. Po atsiskleidimo žmogus dažniausiai pamato, kad tikrai ne visi jį atstūmė – atsiranda palaikančiųjų, o kažkas galbūt pasidalina ir panašia patirtimi. Ateina palengvėjimas, kad nebereikia meluoti, jog esi tas, kas nesi. Lieka mažiau nepatogių klausimų – juk net ir nežinodami aplinkiniai dažnai kažką įtaria ir tarsi juokaudami bando išklausti. Neretai tokie juokai tokie juokai nebūna jaukūs nė vienai pusei.

Tiesa, kai kurie homoseksualūs žmonės galbūt niekuomet ir neatsivers – tai labai individualu. Žmogus nusprendžia atsiverti, kai prieina tam tikrą ribą – atsibosta slėpti ar sunku pasidaro, kai sutinka antrąją pusę. Vieni tai padaro spontaniškai, kiti – planuoja. Bet kuriuo atveju svarbu jaustis pakankamai tvirtai priimti ir atremti bet kokią aplinkinių reakciją – net jeigu tai būtų naujienos nepriimantys tėvai.

Kalbantis su tėvais, svarbu pasirinkti laiką, taip pat neutralią aplinką. Nereikėtų pradėti šio pokalbio, jeigu yra konfliktinė situacija šeimoje, įtempti santykiai. Ir svarbu pasiruošti priimti tai, kad tėvų reakcija gali būti bet kokia. Reikėtų priimti tai, kad tėvams gali reikėti laiko gautą informaciją priimti ir su ja susitaikyti. Pagalvoti, ką darysiu, jeigu reakcija bus neigiama, jeigu tėvai manęs vis tik nepriimtų. Jeigu tėvai yra aiškiai homofobiški, pasisako itin griežtai, galbūt pokalbio metu kartu turėtų dalyvauti ir palaikyti žmogus, kuris jau žino.

Tolerancija Lietuvoje tikrai didėja

Ideali tolerancija visuomenėje – siekiamybė – turėtų būti tokia, kad homoseksuali pora viešumoje galėtų jaustis patogiai. „Visi esame lygūs ir lygiaverčiai. Kiekvienas žmogus turėtų jaustis gerai būdamas toks, koks yra, ir nereikėtų jam slėptis ir bijoti, jog kažkas kažką pasakys. Lietuvoje tolerancijos dar tikrai trūksta, tačiau situacija per pastaruosius kelerius metus gerėja. Prie to veikiausiai prisideda ir seksualinių mažumų bei juos palaikančiųjų eitynės, ir apskritai atviresnis dialogas visuomenėje.

Bet kokios priemonės geros, kurios yra taikios ir ugdo visuomenės toleranciją. O geriausias tolerancijos apibrėžimas, psichoterapeuto teigimu, yra priešingos nuomonės ir įsitikinimų gerbimas. Kitokią nuomonę galime turėti visi, tačiau svarbu gerbti kito nuomonę – kitas juk taip pat kaip aš turi savo jausmus ir norus.

Paramos tėvams grupė

Sužinoję, kad jų vaikas yra LGBT*, tėvai dažnai pasijunta esantys vieni ir izoliuoti, jiems atrodo, kad neturi su kuo pasikalbėti, nes daugiau niekas nėra patyręs to, ką jie išgyvena. Ištrūkti iš izoliacijos gali padėti pokalbis su kitais LGBT* vaikų turinčiais tėvais. Asociacijos „In corpore“ bei Įvairovės ir edukacijos namų iniciatyva nuo pernai metų Vilniuje reguliariai susitinka grupė, kurioje padedant profesionaliam psichologui tėvai gali išsipasakoti, pasidalinti išgyvenimais arba daugiau sužinoti apie lyties tapatybę ir seksualinę orientaciją (daugiau informacijos apie grupę: ivairiseima.lt/tevams).

Informacijos trūkumas taip pat gali būti didelė problema tėvams, norintiems suprasti, ką reiškia jų vaiko homoseksualumas arba translytiškumas. Portalas „Išgirsti“, kitas Asociacijos „In corpore“ projektas, sistemingai pateikia informaciją, kuri gali praversti siekiantiems geriau suprasti, kas yra LGBT* ir su kokiais iššūkiais šie žmonės gali susidurti: kas yra lyties tapatybė ir seksualinė orientacija, ką reiškia raidės santrumpoje „LGBT*“ ir kuo skiriasi už kiekvienos iš jų besislepianti tapatybė. Trys portalo dalys skirtos jauniems LGBT* žmonėms, jų artimiesiems bei draugams ir emocinės paramos teikėjams.