Ultimatumas, kurio neturėtų būti – Meilės, kurios trūko
Įžanga:
Šią Motinos dieną mes, vaikai, norime pasakyti tai, ko ilgą laiką nesakėme, nes žodžiai dažnai buvo per silpni apibūdinti tam, ką mes išgyvenome. Tai nėra priekaištai, tai nėra kaltinimai – tai mūsų širdžių verksmas, tai tiesiog mūsų ilgesys ir skausmas. Mes esame tie, kurie dažnai buvo pamiršti, tačiau šiandien norime išgirsti, kad mūsų pasaulis, mūsų meilė ir mūsų jausmai buvo svarbūs. Nes buvo laikų, kai mums trūko švelnumo, rūpesčio, šilumos ir saugumo – visko, kas turėjo būti mūsų pasaulio pagrindas. Tai mūsų ultimatumą ne dėl to, kad reikalaujame kažko, bet todėl, kad mes ilgėjomės to, kas turėjo būti natūralu – meilės ir švelnumo, kurie užpildo vaikų širdis ir leidžia jiems augti laisviems nuo baimės. Mes norime, kad ateities kartos nepatirtų to, ko mes patyrėme.
Šią Motinos dieną mes, vaikai, norime pasakyti tai, ką jaučiamės ir ko ilgesio turime – to, ko mums trūko ir ko mes niekada nepamiršome. Mes ilgėjomės tos meilės, kuri ne tik žodžiuose, bet ir veiksme suteikia mums saugumą, šilumą, paguodą ir ramybę. Ilgėjomės tų akimirkų, kai galėtume tiesiog jaustis mylimi, kai pasaulis būtų mažesnis, nes būtų vietos tik mums, o mes žinotume, kad niekada nebūsime vieni. Mes niekada nepamiršome tų paprastų dalykų, kurie mums buvo būtini – šiltos rankos, kurios mus apkabina, akių spindesio, kuriame matome meilę ir rūpestį, švelnumo, kuris leidžia mums jaustis svarbiais ir vertais.
Ilgėjomės tos ramybės, kai galėtume tiesiog atsikvėpti, nes žinotume, kad viskas yra gerai, nes mes turime jus, kurie mūsų pasaulį užpildo šiluma. Mes svajojome apie ryto šviesą, kai mūsų širdys būtų pilnos džiaugsmo ir pasitikėjimo, nes mūsų pasaulis būtų pilnas tų mažų gestų, kuriuos teikia motinos meilė – nuo žvilgsnio, kuris pasako viską, iki švelnaus prisilietimo, kuris leidžia pasijusti saugiai. Mes ilgėjomės švelnumo, kuris niekada nesibaigia, paguodos, kai mes verkėme ir buvome suprasti, palaimos, kai galėjome dalintis savo mažais džiaugsmais, žinodami, kad kažkas šalia yra ir nori mūsų laimės.
Mes niekada nesakome, kad tikimės, jog viskas sugrįš, tačiau ši diena – tai mūsų raginimas, kad ateities vaikai niekada neprarastų to, ko mes taip ilgėjomės ir kas buvo mūsų svajonė. Kad jų pasaulis būtų pilnas meilės, šilumos ir saugumo. Kad jie galėtų pasijausti mylimi nuo pirmų dienų, jausti, kad yra svarbūs, kad jų jausmai būtų suprasti, o jų širdys būtų užpildytos paguoda ir viltimi. Mes trokštame, kad ateities vaikai nepatirtų to skausmo, kurį patyrėme, nes mes ilgėjomės ne tik meilės, bet ir paprasto dėmesio, kuris užpildo gyvenimą ir leidžia jaustis pilnaverčiais žmonėmis.
Mes ilgėjomės būti tiesiog vaikai, laisvi nuo baimės, laisvi nuo tylos, kuri atneša vienatvę. Ilgėjomės paprasčiausių dalykų – apkabinimo, nuoširdaus žodžio, galimybės žinoti, kad viskas bus gerai, nes mūsų pasaulis buvo pilnas meilės. Ir šiandien, nors mes nesakome, kad tai sugrįš, mes norime tik to, kad kiti vaikai nekentėtų to, ko mes taip ilgėjomės. Tai ne priekaištai, tai tiesiog širdies skausmas, kurį mes patyrėme ir nenorime, kad kiti patirtų tą patį. Mes norime, kad mūsų ilgesys būtų pamokomis ateities kartoms, kad jie galėtų gyventi pasaulyje, kuriame meilė ir šiluma yra ne tik svajonės, bet ir realybė. Ir mes norime, kad ši diena primintų mums visiems – kad mes visi turime pasirūpinti vieni kitais, kad kiekvienas vaikas būtų matomas, išgirstas ir mylimas.
#MeilėsTrūkumas #PamestiVaikai #MotinosDienosTylos #VaikoŠirdiesVerksmas #NebeslėpkimSkausmo #KalbamKadGytume #MotinystėBeŠešėlių #AugtiSuMeile #TylosUltimatumas #MeilėTuriBūti
Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT