Balanso radimas
Gyvendami lygiagrečiai su dabartine akimirka, jūs taip pat suderinate savo valią su visuotine valia, kurią galėtumėte pavadinti „Dievo valia“. Jūs neturite atskiro testamento. Atskira valia nori sustiprinti arba sustiprinti savęs jausmą.
Atskira valia susijusi su „aš“, „aš“, ego. Tačiau yra dieviškoji Sąmonė, vienintelė Sąmonė, yra evoliucinis impulsas. Tai, ką mes čia darome kiekvieną akimirką, yra lygiuotis į tai.
Nesipriešinimas yra gyvybiškai svarbus, nes tol, kol priešinsitės dabartinei akimirkai, būsite įstrigę mažoje egoistinėje valioje. Egoistinė valia turi nuslūgti – tai yra pasidavimas dabartinei akimirkai ir pasidavimas tam, kas yra. Kai lygiuojiesi su tuo, kas yra viduje, tai iš pradžių atrodo beveik kaip silpnumo pozicija ir gali būti klaidingai interpretuojama kaip kažkas, kas trukdo tau imtis veiksmingų veiksmų. Tačiau to, kas yra, priėmimas yra visiškai suderinamas su atsaku į tai, ko reikalauja dabartinė akimirka. Kad ir ką norėtųsi sukurti, pasireikšti, padaryti, šią akimirką – kad su tuo susilygintum, pirmiausia reikia priimti, kad ir kokią formą įgautų ši akimirka.
Išskirkite tik šią akimirką. Pavyzdžiui, susirgęs nesakyk: „Man reikia susitaikyti su šia liga, tuo, kad aš sergu, kad tuo sergu“, nes tai ištisa konceptuali istorija. Viskas, ką jums reikia priimti, yra priimti šią akimirką tokią, kokia ji yra. Šiuo metu iš tikrųjų niekada nėra ligos, yra tik fizinė būklė. Gali būti skausmas, gali būti silpnumas, negalia, diskomfortas. Tie dalykai gali būti ten, ir tai yra vienintelis dalykas, kurį sutinkate. Ši akimirka yra tokia, kokia yra dabar.
Jei esi kur nors įklimpęs į purvą, nesakyk: „Gerai, aš purve, turiu su tuo susitaikyti, o štai aš – nesiimu jokių veiksmų, nes turiu susitaikyti su tuo, kas yra“. . Ši akimirka jau visada tokia, kokia yra, ir nieko negali padaryti. Tai jūs priimate. Tada atsirandantis veiksmas turi kitokią energiją. Valia, kuri kyla į tai, ką darai, nebėra egoistiška. Kai nepriimi šios akimirkos, valia prieštarauja Visatai – tai ir daro ego. Tai neigiama, ji kovoja su tuo, ko, sako, neturėtų būti. Jei naudojatės negatyvumu, esate įstrigę ego. „Mažoji valia“ turi nuslūgti, kad galingesnė valia prasiskverbtų ir susitvarkytų su situacija. Jis kuria, nėra izoliuotas nuo visumos. Tai viena su visuma. Kai tai veikia, kitas visuotinės valios žodis yra intelektas. Tik tada, kai pažvelgi į situaciją, visiškai priimi šios akimirkos esmę ir, žinoma, gali prireikti veiksmų.
Kai tik atsidarys, per priėmimą kitas žingsnis, kurį žengsite, bus daug galingesnis. Yra budistų terminas „teisingas veiksmas“, kuris gali atsirasti tik iš tinkamos sąmonės būsenos. Pirmiausia turite išeiti iš ego, kad galėtumėte imtis teisingų veiksmų. Buda kalbėjo apie tai, kas išplaukia iš pabudusios sąmonės būsenos. Atiduoti mažą valią reiškia pasakyti „taip“ dabartinei akimirkai. Tai nėra didelis dalykas, tiesiog pasakykite „taip“ tam, kas yra, nes taip jau yra. Kam skųstis tuo, kas yra? Tai beprotiška, bet normalu.
Norint atsisakyti egoistiškos valios, tereikia nesiskųsti tuo, kas yra. Būkite lygiuotis į esmę – žmones, situacijas, bet ką – taip jau yra. Tai yra neišvengiamybė. Susidraugaukite su tuo, kas yra, ir pirmą kartą tapsite protingu.
Paprastu pasidavimo dabarties momento neišvengiamumui veiksmu ateina kita energija. Tą galima pavadinti visuotine valia, intelektu, kūrybiniu sprendimu, kad ir kokia būtų vadinamoji „problema“. Galite pavadinti tą ateinančią galią, kuri yra didesnė už ribotą jūsų proto galią. Arba gali pasinaudoti jūsų protu ir staiga pasakysite teisingą dalyką, jei to reikalauja situacija. Staiga ateina žodžiai – iš kur tie žodžiai? Nežinai, ką pasakysi toliau. Jie ateina iš gilesnio lygio, nes tas intelektas naudoja protą.
Jūs ir Visata tampate viena, todėl ji kuria per jus kaip ši forma. Tai yra jo grožis. Kai tai, kas nepasireiškia, patenka į šį pasaulį, ji įgauna formą. Dauguma minčių, kurias turi žmonės nepabudę, yra pasikartojančios senos mintys, sąlygotas mąstymas, sąlygotas praeities. Tada galite pasikliauti tik tuo, ką sukaupėte praeityje, sprendžiate dalykus per sąlyginį mąstymą. Kai paprastas pasidavimo veiksmas atveria jūsų protą, jis gali būti naudojamas kaip priemonė. Tada gali kilti mintis, kuri yra originali, šviežia ir nauja. Tai yra formos gimimas. Minties gimimas sukuria formos gimimą. Visata naudoja jus kaip transporto priemonę arba kanalą, per kurį kuriate. Tu esi viena. Jis gali naudoti jūsų protą ir tapti mintimis, žodžiais, fiziniais dalykais. Tai yra būdas, kuriuo protas iš tikrųjų gali būti naudingas įrankis – susitaikymas su didesniu Intelektu, Vieninga Sąmone.
Viskas prasideda nuo dabarties akimirkos ir jūsų santykio su dabartimi. Draugas ar priešas? Ar tai leidžiate, ar kovojate, priešinatės? Tai ego pabaiga, nes ego reikalauja pasipriešinimo. Ego išgyvena skųsdamasis, išgyvena neigdamas ar norėdamas kažko kito.
Dabartinis momentas yra mokytojas. Dirbkite su tuo – tai viskas, ko jums reikia. Tuo „mažoji valia“, kuri vis tiek nėra tokia galinga, baigiasi. Kad ir ką tai sukurtų, kyla daugiau problemų. Atrodo taip paprasta, ir taip paprasta. Ir vis dėlto, dėl daugelio tūkstančių metų įpročių modelių, dažnai žmonės man sako: „Taip sunku būti dabartiniu momentu ir leisti jai būti“. Žinoma, yra atvirkščiai. Gyvenimas tampa sunkus, jei to nepadarysite. Tai, ką priimi, yra šios akimirkos forma. Ne daugiau. Tada pažiūrėkite, ko reikia. Jūs nesate tikrai protingas, kol tai neįvyksta.
Kartais šios paprastos buvimo erdvės laikymas suaktyvina kitus veiksnius, kurie tada ateina, regis, iš išorės, kad pakeistų situaciją. Jūs suaktyvinote visumos intelektą. Tai nebūtinai ateina per šią formą. Štai kodėl žmonės kalba apie vykstančius sinchroniškus dalykus, staiga atsiranda naudingas veiksnys, staiga atsiranda tinkamas žmogus, nutinka tinkamas dalykas. Beveik stebuklinga, kai nežinai, kad tai natūralu, iš pradžių tai atrodo kaip stebuklas, nes dauguma žmonių prie to nėra pripratę.
Kai laikote buvimą, kartais pokytis gali neįvykti dėl jūsų veiksmų. Yra daug situacijų, kai veiksmų šiuo metu neįmanoma. Kartais nieko negali padaryti, bet gali ir toliau būti šalia. Tada suaktyvinamas didesnis intelektas. Labai dažnai pastebėsite, kad situacija pasikeičia.
Šis didesnis intelektas nėra konceptualus intelektas, kurį galite išmatuoti naudodami IQ testus. Tai nekoncepcinis intelektas. Koncepcinis intelektas – tai gebėjimas išlaikyti informaciją, analizuoti, lyginti ir pan. Tai mažas fragmentas to, kas yra intelektas. Egzistuoja daugybė nekonceptualaus intelekto. Mūsų likimas yra būti tokiais, kad visas mūsų gyvenimas taptų meno kūriniu. Ne tik apsiribokite ta sąmonės būsena, kai dirbate savo kūrybinį darbą. Bet koks kūrybinis dalykas turi kibirkštį, gyvumą, kokybę, naujumą, šviežumą. Jūs susisiekiate su nekonceptualiu intelektu budrioje Tylumo viduje. Kiekvienas turi tai kaip savo esmę. Tai yra tikrasis intelektas. Kiek jūs esate su tuo susiję, jokiu būdu negalima išmatuoti jokiu IQ testu. Galų gale, jūs negalite išmatuoti kūrybiškumo.
Labai dažnai dabartinės akimirkos forma atrodo kaip jūsų gyvenimo apribojimas, kažkas, kas riboja jūsų laisvę. Kūnas gali susirgti, jums gali būti sunku judėti. Kai nutinka kažkas drastiško, jei išmoksti tai priimti, tavo gyvenime atsiranda šiek tiek erdvės. Jūs sakote: „Štai kas yra“. Tiesiog atsivėrė šiek tiek erdvės, ir jūs nebėra tik besipriešinantis subjektas. Tada supranti, kad iš esmės esi beformė erdvė. Kitaip tariant, jūs atrandate vidinę ramybę. Iš pradžių jis labai švelnus fone, bet kokios situacijos viduryje. Ta ramybė yra galinga. Jis gali tapti toks galingas, kad panaikina beveik viską. Ramybė jumyse yra beformė. Priėmus formą, tavyje atsiveria beformis. Taip kažkas iš pažiūros blogo – apribojimas – tampa anga suvokti, kas tu iš tikrųjų esi.
Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT