Ten, kur šiluma grįžta tyliai
Autorius Tomas Kregždė
Yra akimirka, kuri ateina kitaip nei įprastos dienos. Ji neįeina su triukšmu, bet atsineša lėtesnį laiką, minkštesnį orą ir keistą jausmą, kad niekas tavęs neskubina. Net šviesa tada krenta ne taip, kaip visada – ji ilgiau užsibūna kambariuose, ant sienų, ant veidų, tarsi pati bandytų suprasti, kas čia vyksta. Ir tą akimirką pajunti: skubėti nebereikia.
Šis laikas daugeliui atveria daugiau, nei tikėtasi. Vieniems jis atneša artumą, kitiems – ilgesį, kuris nebėra toks aštrus, bet vis dar gyvas. Dar kitiems – tylų nuovargį, susikaupusį per metus, kai reikėjo laikytis, tvarkytis, judėti pirmyn net tada, kai vidus prašė sustoti. Viskas vyksta vienu metu. Be aiškios tvarkos.
Šventinis pojūtis ne visada yra džiaugsmas. Kartais tai paprastas leidimas sau nuleisti pečius.
Yra žmonių, kurie šiuo metu juokiasi garsiau nei jaučia. Yra tokių, kurie tyli, bet viduje nešiojasi visą pasaulį. Yra ir tų, kurie pirmą kartą per ilgą laiką pajunta ramybę – ne todėl, kad viskas susitvarkė, o todėl, kad pagaliau nebereikia nieko taisyti. Tai ne silpnumas. Tai atvirumas.
Šiluma dažnai gimsta ne iš didelių momentų, o iš smulkmenų, kurių net neplanuoji pastebėti. Iš puodelio, kuris šildo delnus. Iš pažįstamo kvapo. Iš senos dainos, kuri kažkodėl skamba kitaip nei anksčiau. Kartais net iš tos pačios vietos namuose, kur kasmet prisėdi tuo pačiu metu, nors niekada to sąmoningai nesuplanuoji. Kūnas prisimena greičiau nei protas.
Šiuo metu ypač svarbu neleisti sau tapti teisėju savo jausmams. Nereikia spręsti, ar jie tinkami, pakankami ar „laiku“. Jausmai nėra pareiga. Jie tiesiog yra. Ir kai jiems leidžiama būti, jie dažnai patys randa kryptį. Ne visada link džiaugsmo. Bet beveik visada – link aiškumo.
Kartais didžiausia dovana sau yra ramybė būti netobulam.
Ryšys su kitais šiuo laikotarpiu taip pat keičiasi. Net trumpas susitikimas, net paprastas žvilgsnis ar sakinys gali paliesti giliau nei įprastai. Ne todėl, kad sakoma kažkas ypatingo, o todėl, kad esame atviresni. Mažiau ginamės. Daugiau girdime. Tai kuria šilumą, kuri neišnyksta kartu su nutilusia muzika ar užgesusiomis šviesomis.
Šis laikas primena, kad visi mes kažko pasiilgę. Ir visi šiek tiek pavargę. Ir būtent tai mus jungia labiau nei bet kokios tradicijos ar formos. Tikroji šiluma gimsta ne iš pertekliaus, o iš paprasto buvimo – kai nereikia būti linksmesniu, stipresniu ar teisingesniu, nei esi.
Jei dabar jautiesi jautresnis nei įprastai, tai nėra problema. Tai ženklas, kad vidus gyvas. O ten, kur yra gyvybė, visada yra galimybė – sušilti, išgirsti save, sugrįžti.
Kartais pati tikriausia šventė prasideda labai tyliai. Ir pasilieka ilgam.
#šventinisJausmas #vidinėŠiluma #tylusDžiaugsmas #žmogiškumas #buvimas #artumas #ramybė #jausmai #vidinisPasaulis #sielosŠiluma #emocijos #jautrumas #trapumas #tikrumas #būsenos #gyvenimas #vidinėRamybė #sąmoningumas #psichologinėSveikata #emocinisRašymas #terapinisTekstas #žmogiškaKalba #švelnumas #lėtumas #tyla #šilumaViduje #saviugda #savirefleksija #buvimasČiaIrDabar #vidinėKelionė #emocinisRyšys #žmogiškaPatirtis #humanity #humanfeelings #emotionalhealth #mentalwellbeing #innerpeace #innerwarmth #quietmoments #slowdown #authenticity #beinghuman #emotionaldepth #healingwords #mindfulness #softstrength #innerworld #presentmoment #gentlethoughts #žmonėsŽmonėms #būtiSavimi #beKaukių #beSkubėjimo #beTriukšmo #tikraŠventė #neVienDžiaugsmas #leidimasJausti #vidinisBalansas #sąmoningasGyvenimas #žodžiaiKurieGydo #rašymasIšVidaus