Vidinės šviesos: kaip išgyventi emocijų audras
Autorius Tomas Kregždė
Kartais mūsų vidus prisipildo tiek daug, kad nebėra kur dėti jausmų. Jie trykšta lyg upė, kurios srautas ne visada paklūsta mūsų valiai. Kai gyvenimas atrodo pilnas triukšmo, atsiranda momentai, kai jaučiamės vieni su savo mintimis, bijome būti nesuprasti ar palikti. Šiuo metu ypač svarbu sustoti, pažvelgti į save ir pripažinti, ką iš tiesų jaučiame.
Jausmų pripažinimas nėra silpnumo ženklas. Tai drąsa. Tai leidimas sau būti žmogumi, su visais neramumais, skausmais, džiaugsmais, baimėmis ir viltimis. Dažnai mes stengiamės save sutvarkyti, sureikšminti tik gerus jausmus, ignoruoti tuos, kurie slegia. Bet vidinės emocijos nėra priešai – jos yra mūsų vidinio pasaulio dalis, kuri mums siunčia signalus, kad reikia pagalbos, poilsio, supratimo ar tiesiog tylos.
Kai užplūsta nerimas ar liūdesys, svarbu nebandyti jų slopinti. Leiskime sau pajusti, kas vyksta. Pasistenkime išreikšti emocijas – per rašymą, piešimą, muziką, pokalbį su artimu žmogumi ar tiesiog tylą. Kartais pakanka tiesiog atpažinti vidinį skausmą: „Aš jaučiu liūdesį. Aš bijau. Aš pavargau.“ Šie žodžiai turi gydančią galią – jie suteikia formą tai, kas nesuvokiama, ir leidžia pradėti pokytį.
Svarbu prisiminti, kad mes nesame vieni. Net kai atrodo, kad pasaulis nesupranta, kad mūsų skausmas nepastebimas, yra žmonių, kurie pasiruošę klausytis, palaikyti ir tiesiog būti kartu. Net nedidelis pokalbis, trumpa žinutė ar akių kontaktas gali suteikti jausmą, kad esi matomas. Kartais pats paprasčiausias dalykas – leisti sau pasakyti: „Man šiandien sunku“ – atveria duris į šilumą ir paramą.
Gyvenimas retai yra lygus ir ramus. Kartais atsiranda chaosas, kartais pilnumas, o kartais tik tuštuma. Svarbu išmokti būti su tuo chaoso jausmu, priimti jį be savęs kaltinimo. Tylus kvėpavimas, dėmesys kūnui, maži ritualai sau – tai būdai, kurie padeda išgyventi audras viduje ir rasti pusiausvyrą. Tai ne magija, tai praktika: sustoti, pažvelgti į save, pastebėti, ką jauti, ir pasakyti sau: „Tai yra gerai, aš galiu būti čia ir dabar su savo jausmais.“
Žmonės dažnai galvoja, kad džiaugsmas turi būti triukšmingas, kad meilė turi būti parodyta dideliais gestais, kad viskas turi atrodyti tobula. Bet tikroji stiprybė slypi ramume ir sąžiningume sau. Džiaugsmas gali būti tylus, meilė gali būti paprasta, o stiprybė – gebėjime pripažinti savo ribas. Kai leidžiame sau būti tikriems, mes tampame autentiški, o tai suteikia gyvybės ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Kartais mes bijome parodyti savo pažeidžiamumą, nes tai atrodo kaip silpnumas. Bet tikrosios pagalbos esmė yra gebėjimas priimti save ir savo jausmus, o tada leisti kitiems būti šalia. Tik tada atsiranda tikras ryšys. Net paprasčiausias pasidalinimas savo patirtimi su kitais gali tapti tiltu, kuris sujungia žmones ir suteikia vilties.
Mes visi nešiojamės savo vidinius šulinius – kai kurie pripildyti šviesos, kiti gilūs ir sunkūs. Svarbu neprarasti ryšio su savimi, stebėti savo mintis, jausmus, reakcijas. Priimti tai, kas kyla, ir suprasti: tai, ką jaučiame, yra svarbu. Jūs esate svarbūs, jūsų jausmai yra vertingi, jūsų patirtis reikšminga. Nereikia jų slėpti, nieko nevaidinti.
Kartais padeda sukurti savo erdvę – tylą, kur galima išleisti jausmus, rašyti, piešti, kvėpuoti. Šis laikas sau yra kaip terapija: jis leidžia išsiaiškinti, kas viduje, pamatyti, kaip mintys ir emocijos teka, ir rasti savo vidinę šviesą net tamsiausiomis akimirkomis.
Leiskite sau jausti, leiskite sau būti. Ieškokite mažų būdų sau padėti: pasivaikščiojimas gamtoje, arbatos puodelis ramioje aplinkoje, pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikite. Net paprasčiausias žingsnis gali būti didelis pokytis viduje. Svarbiausia – neprarasti ryšio su savo jausmais ir su kitais, nes tik šiuose ryšiuose slypi gyvybė ir tikras supratimas.
Gyvenimas nėra linijinis, jis pilnas posūkių, netikėtumų, skausmo ir džiaugsmo. Kiekviena emocija yra žinutė, kiekvienas pojūtis – galimybė pažinti save. Ir kiekviena diena suteikia progą sustoti, įkvėpti, pripažinti, kad esame čia ir dabar, su savo tikruoju „aš“.
Kai leidžiame sau jausti, mes tampame stipresni. Kai pripažįstame savo skausmą, mes tampame labiau pasiruošę priimti džiaugsmą. Kai atveriame širdį sau ir kitiems, atsiranda tikra pagalba, tikras ryšys ir tikra viltis. Ir nors pasaulis gali būti chaotiškas, viduje galima rasti tvirtą, šiltą erdvę, kuri primena, kad mes esame verti meilės, palaikymo ir ramybės.
Leiskite sau būti. Leiskite sau jausti. Leiskite sau gauti pagalbą ir ją suteikti. Tai nėra silpnumas – tai tikras žmogiškumas.
Human Race Support Lietuva kviečia jus atrasti savo vidinę šviesą, priimti savo jausmus ir leisti sau būti tikriems – nes tik tuomet galime tikrai suprasti save ir kitus.
#VidinėŠviesa #EmocijųPriėmimas #PsichologinėParama #Žmogiškumas #TikrasJausmas #Pagalba #Empatija #ŠiltaParama #GyvenimoPojūčiai