Kiekvienas gali patirti vienatvę. Tačiau tai, kaip jūs patiriate vienatvę, gali skirtis nuo kitų.
Kai kurie žmonės gali būti vieni ir nesijausti vieniši, o kiti gali būti apsupti žmonių ir jaustis vieniši.
– Ar aš neturėčiau jaustis vienišas?Ar esate susijęs su šia fraze? Jei taip, žinokite, kad daugelis jaunų žmonių taip pat galvoja, įskaitant mus. Tačiau jūs negalite suprasti, kad vienišumas yra dažnas jaunų žmonių jausmas.
Daugelis iš mūsų retkarčiais jaučiamės vieniši. Vienatvės jausmas yra asmeninis, todėl kiekvieno patirtis bus skirtinga.
Kai kurie žmonės vienatvę apibūdina kaip jausmą, kurį patiriame, kai nepatenkiname socialinio kontakto ir santykių poreikio. Tačiau vienatvė nėra tas pats, kas būti vienam.
Galite jaustis patenkinti nebendraujant su kitais žmonėmis. Tačiau kitiems tai gali atrodyti kaip vieniša patirtis.
Šiame straipsnyje yra keletas patarimų ir pasiūlymų, kaip valdyti
vienišumo jausmą:
Kai kuriems žmonėms šios idėjos yra naudingos. Tačiau atminkite, kad skirtingi dalykai skirtingu metu tinka skirtingiems žmonėms. Išbandykite tik tai, kas jums patogu, ir stenkitės nedaryti per daug spaudimo.
Baigėsi didžiųjų žiemos švenčių laikotarpis. Šventės – tai intensyvesnio bendravimo su artimaisiais, bičiuliais laikas, taip pat galimybė pamąstyti, naujai įvertinti savo gyvenimą. Tačiau metų ratas sukasi, pereiname nuo šventinio, pakylėto laiko prie kasdienio. Misterija atsitraukia užleisdama vietą rutinai.
Mane kasmet apima liūdesys ir tuštumos jausmas, kai tenka į dėžutes slėpti šventinius papuošimus. Darsyk peržiūriu gautus sveikinimų atvirukus – malonus priminimas, kad esam vieni kitiems svarbūs, ir paslepiu juos dėžutės dugne. Tegul būna ir laukia. Ruošiantis kitoms šventėms, bus smagu rasti ir prisiminti.
Šiame straipsnyje aprašomos 8 moters vienatvės priežastys: 5
psichologinės ir 3 fiziologinės ir pateikiamos rekomendacijos, ką
daryti kiekvienu atveju. Žinoma, tų vienatvės priežasčių gali būti
ir daugiau, bet šios laikomos populiariausiomis.
Penkios psichologinės vienatvės priežastys
Pirmoji priežastis – baimė. Ji gali svyruoti nuo įprastos atsakomybės baimės iki paslėptų baimių, užgimusių dar vaikystėje.
Kol dauguma žmonių karštligiškai bando prisitaikyti prie
standartų ir šablonų, atsiranda atsisakančių žaisti šiuos žaidimus.
Jie renkasi būti atokiau nuo minios.
Šie žmonės nebijo praleisti ko nors svarbaus, būdami toliau nuo visuotinio triukšmo ir šurmulio. Atvirkščiai, jie džiaugiasi neprisidėdami prie to, ką laiko nuobodžiu ir banaliu.
Nepaisant panašaus žodžių skambesio, vienišiai visiškai nesijaučia vieniši. Tai visiškai skirtingos sąvokos. Jeigu kas nors jaučiasi vienišas, jis visai nėra vienišius, greičiausiai yra atvirkščiai. Dažniausiai tikri vienišiai patys pasirenka – jie geriau jaučiasi būdami apsupti kuo mažiau žmonių.
Vienatvė gali būti sunkiai įveikiamas jausmas net ir patiems
pozityviausiems žmonėms. Parengėme penkis naudingus patarimus, kaip
įveikti vienatvę.
Veiksmų ėmimasis yra raktas į problemų sprendimą. Jei kyla vienatvės jausmas, imkitės iniciatyvos pasikalbėti apie tai su partneriu. Pasidalykite savo emocijomis ir išgyvenimais, kad sulauktumėte reikiamos paramos.
„Kas su manimi negerai?“ – kartais iškyla klausimas draugių
vakarėliuose. Trisdešimt plius ir jokių rimtų santykių – romanai
geriausiu atveju tęsiasi vos pusmetį. Kartais atrodo, kad apskritai
pamilti sudėtinga, nes pakylėja tik ta reta būsena, kai pati
jautiesi mylima.
Na taip – mergaitės nori mylėt... Bet ne visoms pavyksta. Nors, jei nuoširdžiai savęs paklaustų, suprastų, kad ne pačios tos begalinės meilės trokšta, o prijaukinto vyriškio šalia, nuolat laikančio ją už rankos ir užstojančio nuo realaus gyvenimo baubų.
Liūdniausia vienatvė yra šalia kito žmogaus. Kai nėra apie ką
pasikalbėti, nėra abipusio supratimo ir tarp jųdviejų jau yra
išaugusi abejingumo siena. Kaip neprarasti artimo žmogaus ir
išsaugoti tai, kas sujungė jus. Štai keli patarimai.
Ką reiškia jausti vienatvę savo šeimoje? Ar egzistuoja sėkmingos santuokos receptas? Daug žmonių laužo galvas, bandydami atsakyti į šiuos amžinus klausimus.
Mes neretai galvojame, kad jeigu kažkas mus stipriai myli, ta meilė savaime turėtų išspręsti ar palengvinti ne vieną problemą. Pastebime kitus, kurie, atrodo, turi daug draugų ir gerbiantį partnerį, ir manome, kad jie vien dėl to jaučiasi geidžiami, priimti ir todėl patenkinti savo vieta pasaulyje. Visgi niekada negali nuspėti, kas vyksta svetimo žmogaus širdyje, kada jis jaučiasi vienišas, o ir lygindami save su kitais, kurių laimingus paveikslus ir lengvus gyvenimus nupaišome tik savo mintyse ir fantazijose, jaučiamės dar vienišesni ir vargingesni.
Pagrindinį daugelio žmonių susirūpinimą pasaulyje galima
apibendrinti vienu sakiniu: „Aš neturiu draugų“. Dabar niekas nėra
gimęs iš anksto, kad būtų vienas. Šiame straipsnyje pamatysime
keletą raktų, kad suprastume, kodėl kartais atsiranda absoliutus
vienatvės jausmas ir ką galima padaryti, kad jį ištaisytumėte.
Žmogus yra linkęs susieti su kitais žmonėmis instinktu ir gamta.
Nors yra žmonių, turinčių daugiau ar mažiau priklausomybės poreikis. Mums visiems reikia socialinio
rato, kuriuo galėtume paremti mus. Vienatvės jausmas yra reiškinys,
kurį gali sukelti keli veiksniai. Nesvarbu, ar dėl realybės
klaidingo supratimo, ar dėl realaus socialinių ryšių trūkumo,
svarbu išspręsti šią situaciją.
„Žmonės – vieniši kaip medžiai. Medžiai liečiasi lapais, šakomis, bet jų kamienai visada stovi atskirai. Visada…”
Vienatvė – būsena, kurią gyvenime neišvengiamai patiriame kiekvienas. Vieniems su vienatve tenka pasimatyti trumpam, kitiems ji gali tapti dešimtmečius drauge žengianti bendrakeleive… Sako, jog nepažinęs vienatvės, negalėsi pažinti ir savęs – galbūt, tai tiesa? Juk tik gyvendamas pilnatvėje su savimi, galėsi vėliau tapti dalimi kam nors kitam. Tikriausiai, kiekvienas žmogus, net turėdamas daugybę artimų, šalia esančių žmonių, savyje visvien lieka kažkiek tylus ir vienišas.