Grožio tyluma: kaip vidinė šviesa tampa gyvenimo pamatu

Autorius Tomas Kregždė 

  Grožis nėra išorinis veidrodis. Tai – vidinė būsena, kuri skleidžiasi iš žmogaus būdo, santykio su kitais ir su savimi. Tikrasis grožis neturi laiko ribų, jis neišblunka, neblizga dirbtine šviesa – jis auga ten, kur atsiranda atjauta, sąmoningumas ir gebėjimas būti. Tai ne apie tobulą veidą, bet apie švelnų žvilgsnį, kuris kalba daugiau nei žodžiai.

Skaityti toliau »

Pasirinkite

Pasirinkite žmogų už jo žmogiškąsias savybes, jo vertybes, jo suderinamumą su jumis, o ne tuo, ką jis atstovauja statuso, galios ar gero išvaizdos.

Veidrodiniai stiklo langai

Žmonės yra kaip tie veidrodiniai stiklo langai. Jie šviečia ir šviečia, kai saulė aukštai, tačiau atėjus tamsai tikrasis jų grožis atsiskleidžia tik tuo atveju, jei viduje yra šviesa.

Grožis ryškiau šviečia širdyje to, kuris jo trokšta, o ne akyse to, kuris į jį žiūri.

Pasitikėjimas savimi

Grožis gimdo pasitikėjimą savimi, o tas, kuris kenčia dėl pasitikėjimo savimi, yra nedėkingas ir neištikimas.

Veidas aštuoniolikos

Kaip greitai mano gyvenime viskas tapo per vėlu. Aštuoniolikos metų jau buvo per vėlu. Aštuoniolikos metų aš pasenau. Nežinau, gal taip būna visiems. Bet aš pasenau labai staiga. Aš mačiau, kaip keičiasi mano veidas, kaip akys darosi didesnės, jų išraiška liūdnesnė, burna ryžtingesnė. Bet aš neišsigandau, aš stebėjau tą veido senėjimą tarsi skaityčiau įdomią knygą. Štai tą, naująjį veidą aš ir išsaugojau. Tai buvo mano veidas. Bet aš vis prisimenu… Aš vis prisimenu tą vaizdą. Tik jį vieną vis regiu ir dar niekam niekada nesu apie jį pasakojus.

Žmogus yra tuo gražesnis, kuo labiau jį mylime

Šalia esantis žmogus mums tuo gražesnis, kuo labiau jį mylime, ir nesvarbu, senas, ar jaunas, ar ligotas. Juk meilė – tai tam tikra vidinė laikysena kito žmogaus atžvilgiu.

Šalutiniai produktai

Laimė ir grožis yra šalutiniai produktai.

Jei sugebi matyti grožį

Jei sugebi matyti grožį, tai tik dėl to, kad turi grožio savo viduje. Nes pasaulis prilygsta veidrodžiui, kuriame kiekvienas regi savo atvaizdą.

Kito gyvenimo kaina

Kurti tikrus ir gražius dalykus tolygu sunaikinti pakankamai gerus. Atgimimas reiškia mirtį. Mūsų viduje gimus tikresnei, gražesnei vizijai, gyvenimas pakrypsta tos vizijos link. Laikytis įsikibus to, kas nebėra tikra, nesaugu; tai rizikingiausias dalykas, nes užtikrina mirtį tam, kas turėjo būti. Mes gyvos tik tiek, kiek esame pasirengusios būti sunaikintos. Kitas gyvenimas visuomet mums kainuos šį. Jei išties esame gyvos, nuolat netenkame to, kas tik ką buvome, ką tik ką sukūrėme, kuo ką tik tikėjome, žinojome esant tiesa.