HUMAN RACE SUPPORT - Ramybė

Nerimo daugiau: praktinės vidinės ramybės strategijos

Sun, 15 Dec 2024 18:09:00 +0000

Po pasaulinės pandemijos laikotarpio nerimas ir depresija tapo plačiai paplitusiomis problemomis, paveikiančiomis milijonus žmonių visame pasaulyje ir daro didelę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Dabar labiau nei bet kada svarbu ieškoti praktinių strategijų, padedančių atkurti vidinę pusiausvyrą ir ramybės jausmą netikrumo laikais.

Šiuo išsamiu vadovu siekiama tiesiogiai spręsti šiuos iššūkius, siūlant veiksmingus ir naujausius metodus nerimui valdyti ir psichinei gerovei skatinti. Nagrinėjant įvairius metodus, nuo dėmesingumo ir atsipalaidavimo pratimų iki kognityvinių-elgesio metodų ir savigarbos praktikų, šis straipsnis įgalina žmones nukeliauti savo kelionę link vidinės ramybės ir priimti gyvenimą be nerimo gniaužtų.

10 geriausių vidinės ramybės ir nerimo rato nutraukimo būdų

Šios veiksmingos strategijos padės atgauti savo proto kontrolę ir sukurs ramybės jausmą kasdieniame gyvenime.

Gilus kvėpavimas
Gilus kvėpavimas yra galingas būdas rasti vidinę ramybę ir nutraukti nerimo ratą. Tai apima somatinį kvėpavimą ir pilvo kvėpavimą, kad suaktyvintų kūno atsipalaidavimo reakciją. Pasak žinomo neurologo daktaro Hubermano, praktikuojantis du įkvėpimus, po kurių vienas stiprus iškvėpimas, gali veiksmingai nuraminti. Ši technika gali veikti net panikos priepuolio metu.
Gilus kvėpavimas skatina atsipalaidavimą, mažina streso lygį, mažina kraujospūdį ir gerina bendrą psichinę savijautą. Šios technikos įtraukimas į savo kasdienybę gali turėti didelės naudos jūsų vidinei ramybei ir emociniam stabilumui.
Pakankamas miegas
Tinkamas miegas skatina fizinę ir psichinę gerovę, todėl jūsų kūnas ir protas gali pasikrauti ir atjaunėti. Tačiau daugelis žmonių stengiasi kokybiškai išsimiegoti dėl įvairių veiksnių.
Taikydami tokias strategijas kaip raminančios miego aplinkos kūrimas, taikydami atsipalaidavimo metodus, pvz., aromaterapiją su levandų kvapu arba gerdami ramunėlių arbatą prieš miegą, ir nustatydami nuoseklią miego rutiną, galite optimizuoti miego įpročius. Norint sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir sustiprinti vidinę ramybę, būtina teikti pirmenybę pakankamam miegui.
Pasivaikščiokite
toliau, nes tai puiki mankštos forma, vaikščiojimas natūralioje aplinkoje gali labai paveikti jūsų fizinę ir psichinę savijautą. Žengdami kiekvieną žingsnį, susijungdami su žeme po kojomis ir pasinerdami į gamtos vaizdus ir garsus, galite patirti įžeminimo ir ramybės jausmą. Grynas oras pagyvina jūsų pojūčius, o gyvi žali aplinkos atspalviai ramina protą.
Klausykitės muzikos
Tyrimai parodė, kad tam tikros muzikos rūšys, pvz., baltas triukšmas, rudas triukšmas, binauriniai ritmai ir žinomų atlikėjų, tokių kaip Chopinas ir Bethovenas, klasikinės kompozicijos, gali nuraminti mūsų nervus.
Nesvarbu, ar tai būtų raminančios melodijos, ar ritminiai raštai, muzika gali perkelti mus į atsipalaidavimo ir susikaupimo būseną. Muzikos įtraukimas į savo kasdienybę gali sukurti harmoningą aplinką, kuri skatina vidinę ramybę ir padeda numalšinti nerimą.
Praktikuokite sąmoningumą
Įtraukdami sąmoningumą, mes ugdome visiško buvimo šiuo metu būseną, kai mūsų dėmesys sutelkiamas į penkis pojūčius: lytėjimą, skonį, regėjimą, klausą ir uoslę. Šis padidėjęs sąmoningumas leidžia įvertinti paprastus gyvenimo malonumus, sumažinti stresą ir rasti ramybę tarp chaoso.
Kasdienis sąmoningumo praktika padeda mums išsiugdyti didesnį savimonės jausmą ir gilesnį ryšį su dabartimi. Tai užtikrina geresnę bendrą savijautą ir ramesnę dvasios būseną.
Išsikelkite tikslus
Nerimas dažnai atitraukia mus nuo savo gyvenimo tikslo, tačiau tikslų nustatymas padeda nukreipti mūsų dėmesį ir energiją į teigiamus rezultatus. Apibrėždami savo siekius ir sudarydami gaires jiems pasiekti, nukreipiame savo dėmesį nuo pernelyg didelio mąstymo ir suvokiame tikslą bei kryptį.
Tikslų nustatymas leidžia mums ugdyti iniciatyvų mąstymą, skatina asmeninį augimą ir suteikia pasitenkinimo jausmą, kai siekiame savo siekių.
Netvarka
Kai įsivyrauja nerimas, mūsų gyvenamosios erdvės dažnai tampa netvarkingos, dėl to susidaro netvarkinga aplinka, trukdanti susikaupti ir produktyvumui. Išsklaidydami galime sumažinti nerimo poveikį ir laikytis minimalistinio požiūrio. Fizinės netvarkos pašalinimas skatina ramybę, leidžia mums nustatyti savo kasdienių užduočių prioritetus ir rasti paguodą organizuotoje erdvėje. Minimalistinis gyvenimo būdas skatina paprastumo mąstymą ir padeda sumažinti pervargimą, sukuria harmoningą aplinką, palankią taikai ir vidinei ramybei.
Venkite perfekcionizmo
Dėl nenumaldomo tobulumo siekimo dažnai jaučiamės motyvuoti ir priblokšti, kai viskas vyksta ne pagal planą. Atsisakydami nerealių lūkesčių ir suvokdami netobulumus, sukuriame erdvę augimui, užuojautai sau ir priėmimui.
Pripažindami, kad klaidos yra natūrali gyvenimo dalis, galime lengviau įveikti iššūkius ir sumažinti nerimą. Atsižvelgdami į pažangą prieš tobulumą, galime sutelkti dėmesį į kelionę, o ne į nepasiekiamą tikslą. Tai veda į labiau subalansuotą ir ramesnę proto būseną.
Būti dėkingam
Kai sąmoningai pripažįstame ir vertiname palaiminimus ir teigiamus savo gyvenimo aspektus, nukreipiame dėmesį nuo to, ko trūksta, į tai, ką turime. Šis požiūrio pasikeitimas skatina pasitenkinimo jausmą, optimizmą ir bendrą gerovę.
Vykdydami dėkingumo praktiką, laviname savo protą atpažinti mus supantį grožį ir gausą, skatiname ramybės jausmą ir mažiname nerimą. Dėkingumas leidžia mums ugdyti teigiamą mąstymą ir atveria duris kasdieniame gyvenime patirti ramybę.
Mylėk save

Autoriaus paskutinės mintys
Nerimo sūkuryje lengva pakliūti į nesibaigiantį nevilties ratą. Bet yra vilties. Laikydamiesi praktinių vidinės ramybės strategijų, aprašytų šiame straipsnyje, galite išsivaduoti iš nerimo ir susigrąžinti savo gyvenimą.

Nuo dėmesingumo ir gilaus kvėpavimo iki meilės sau praktikavimo – kiekvienas metodas yra raktas į akimirką išnaudoti. Atminkite, kad tai kelionė ir tai gali užtrukti. Tačiau turėdami atkaklumo ir pasišventimo savo gerovei galite įveikti nerimą ir sukurti vidinės ramybės kupiną gyvenimą.

Paruošė Tomas Kregždė
dėl HUMAN RACE SUPPORT Lietuva

Vidinės ramybės „paslaptys”

Sun, 22 Sep 2024 08:19:00 +0000

Arba kaip išsaugoti proto sveikatą, gerą nuotaiką remiantis Rytų išmintimi

Tikroji sėkmė, laimė bei sveikata neįmanomi be vidinės ramybės pojūčio. Yra labai daug asmenų, turinčių viską materialiame pasaulyje, tačiau nelaimingų. Juos kamuoja širdgėla ir vidiniai konfliktai. Tai priveda prie depresijos, nemigos, ligų. Jei širdyje neturime ramybės, jos negalime duoti ir kitam. Taip šeimoje, kolektyve, visuomenėje tarsi susidaro užburtas ratas – nes mes negalime duoti to, ko neturime.

Rytuose, kur į žmogų žiūrima kaip į kūno, jausmų ir minčių (proto) visumą, labai svarbu palaikyti dvasinę visuomenės sveikatą. Ją sukuriame mes visi. Tai, ką išreiškiame mintimis, žodžiais, kokioje emocinėje būsenoje esame – sukuria tarsi lauką, terpę, kurioje mes visi gyvename. Tiesiogine prasme mes įkvepiame kitų iškvėptas mintis ir turime į jas reaguoti. Jei vienos rūšies minčių daug, tai tampa norma. O dabar tiek daug nusivylimo, liūdesio, neapykantos, godumo. Visi kartu kuriame ir santykį su žeme – užteršėme išmetamosiomis automobilių ir mašinų dujomis, deginamomis sąvartynų atliekomis. Tai veikia visų mūsų kūnus ir mintis kartu, nes tampame neatsakingais už žemę. O mes kaip žmonija, tauta, kolektyvas esame vienis. Mes nesame bejėgiai kūryboje, santykiuose su Žeme, o juo labiau esame atsakingi, kokį socialinį energetinį lauką apie save kuriame. Paprasčiau – kokias mintis ir jausmus iš savęs išleidžiame. Kaip tapti darnos ir ramybės kūrėjais, o kartu būti sveikiems? Tiesiog reikia suprasti, kad už dvasinę visuomenės sveikatą, už kiekvieno mūsų minčių, jausmų ir kūno sveikatą esame atsakingi mes visi, nes visi esame VIENIS.

Kokios paprastos tūkstantmečių iš bandytos ir šiuolaikinių psichoterapeutų taikomos priemonės mums padėtų:

- Tiesiog turėkime tą vidinę nuostatą, stiprų vidinį ketinimą keisti mūsų visų erdvę, kitaip mąstyti, sekti, ką iškvėpdami paliekame įkvėpti kitiems.Tiesiog tarkime – aš keičiuosi ir skleidžiu bei priimu gerus jausmus, ramybę ir meilę. Ramybė prasideda ten, kur gimsta noras duoti, nelieka reikalavimų ir nepasitenkinimo savo būtimi.
- Vidiniam ketinimui realizuotis, transformacijai būtina vidinė tyla. Ir truputis vienatvės. Jei žmogus gyvena su nuostata pasiekti ramybę, jis suras laiko pabūti vienas. Kartais tereikia atsisakyti tuščių plepalų, pobūvių ar sėdėjimo kavinėse. Protas nors kelias minutes per dieną turi būti sutelktas į maldą ar meditaciją.
- Išėję iš meditacinės būsenos tampame labiau sutelkti ir pajuntame dabarties akimirkos grožį. Pajuntame, kaip gurgžda rudens lapai po kojomis, kaip palaimingai sruvena vanduo tarp pirštų, kai plauname lėkštę. Ir koks gražus peizažas pro automobilio langą. Gyvendami dabartyje, susi deriname su gamtos energijomis: žiema, pavasaris, vasara ar ruduo. Diena ir naktis. Ir kiekviena mūsų ląstelė neskubėdama gyvena tuo ritmu. Tik mūsų neramus protas kartais nepaklūsta ir blaškosi, nerasdamas ryšio su visuotinumu.
- Kvėpavimas – galinga technika, sujungianti mus su visata, bei suteikianti ramybę ir žinojimą. Jei koncentruosimės kelias minutes į savo vidų, kvėpavimą, protas nurims. Kartu padarysime savyje vidinę tuštumą, kuri reikalinga kūrybinei veiklai. Rytuose teigiama: tik tau skirtas mintinis begalinė kuriančioji erdvė atsiųs ir jas išgirsi, tačiau reikia padaryti savyje vidinę tuštumą, atsikratyti rėksmingų pasaulio minčių, kad išgirstume silpną vidinį sielos šaukinį, savąją dažnį ir savąsias mintis. Kai pasąmonės gijos iš begalinės visatos klodų leis generuoti tik jums skirtas mintis – jos harmonizuos jus ir supantį pasaulį, nebus priešpriešos. Tai bus ramybės, kilnumo ir vienio pajautimo vibracijos. Liga ir nerimas tokioje būsenoje atsitraukia.
- Labai svarbu dažniau bendrauti su gamta. Ne būti joje kaip užkariautojui, geriant vyną ir grilyje kepant mėsą. Reikia pabūti vienam: pagulėti pievoje, apkabinti medį, pabraidžioti upelyje ir pasėdėti akmens. Pajusti vienovę ir darną, kurios dalimi esame. Ir maitintis tą dieną reikia tuo, ką pasilenkę nuskynėme..
- Kai ateina pirmosios mus džiuginančios mintys, jos nejučia nurodo tolesnius žingsnius, kuriuos turime žengti. Tai bus mintys apie didžiąją jūsų paskirtį, ką turėtumėte nuveikti visų mūsų ir savo labui. Ateis mintys, kad gerai būtų pasirūpinti ir kūnu. Tiesiog ateis noras spontaniškai tą daryti. O priemonių yra įvairių. Teisingai (pagal vyraujančią došą) maitinkitės. Išmėginkite kvapų galią jūsų mintims bei jausmams. Tyloje ir ramybėje atlikite aromaterapijos seansą, pasirinkę jums tinkantį eterinį aliejų ar smilkalus (tik natūralius). Šiuolaikinis mokslas į rodė, kad lakiųjų medžiagų molekulės labai greitai aptenka į smegenis ir gali daug ką pakeisti.
- Naudokitės mankštos ar jogų asanų teikiamais malonumais. Darykite paprasčiausius pratimus. Svarbiausia, kvėpavimo pagalba pajuskite visą savo kūną ir jo skaudulius, mintimis siųskite į tą vietą daugiau energijos.
- Naudokitės ir žolių gydomąja galia. Giesiela Krahl knygoje „nuotaiką lemiantis maistas” nagrinėja ryšį tarp vartojamo maisto ir nuotaikos. Džiugu, kad senoji Vedų raštų išmintis skverbiasi į mokslines laboratorijas.

Vartokite žolelių arbatą kūnui ir sielai:

Anyžius – ramina ir atpalaiduoja.
Bazilikas – gydo nemigą, kilusią dėl įtampos ir nervingumo, tarsi suteikia sielai sparnus, gyvina jutiminį pasaulio suvokimą.
Imbieras – teikia energijos.
Melisa – ramina ir padeda atsipalaiduoti.
Muškatas – skatina aktyvią veiklą, seksualines funkcijas.
Šalavijas – padeda susikaupti ir mokytis.
Čiobrelis – nuramina, padeda atsipalaiduoti.
Jonažolė – gydo depresiją
Varnalėša – mažina pykčio, agresijos jausmus.
Cinamonas – šildo, suteikia saugumo jausmą, žadina tyriausius meilės jausmus.
Rozmarinas – stimuliuoja smegenų veiklą, atmintį, nervų sistemą.
Jazmino žiedai – padeda geriau išreikšti meilės bei užuojautos jausmus.
Ybiškė – padeda sutelkti dėmesį meditacijos metu, valo kraują ir širdį tiek.

Tikėkite savimi ir turėkite ketinimą keistis bei keisti pasaulį, jį harmonizuoti. Vienas svarbiausių visatos dėsnių teigia, kad veikla, idėja, į kurią susitelkiame visomis savo mintimis, plečiasi. Visada stebėkime, ką paleidome į begalinę visatą. Būkime darnos ir ramybės kūrėjais.

Paruošė Tomas Kregždė
dėl HUMAN RACE SUPPORT Lietuva

Kaip galima ugdyti vidinę ramybę?

Sun, 22 Sep 2024 08:08:00 +0000

Vidinė ramybė – tai į vidų nukreiptas jausmas, kuris leidžia mums jaustis patogiai ir laimingai savo kūne nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių. Svarbu suprasti, kad vidinė ramybė nėra tik „neveikimo“ būsena arba absoliuti tyla. Tai būsena, kai esate taikoje su savimi ir jaučiate džiaugsmą, nepaisant aplinkybių. Tačiau kaip tai pasiekti?

1. Praktikuokite meditaciją: Meditacija yra puikus būdas rasti vidinę ramybę. Ji padeda nuraminti protą, sumažinti stresą ir padidinti dėmesingumą. Pradėkite nuo paprasčiausios meditacijos, kurioje sutelkiate dėmesį į savo kvėpavimą. Laipsniškai galite pereiti prie gilesnių meditacijos technikų.

2. Raskite savo pomėgius: Rasti veiklą, kuri jums teikia džiaugsmą ir ramybę, yra svarbu siekiant auginti vidinę ramybę. Tai gali būti skaitymas, piešimas, sodininkystė ar netgi vaikščiojimas gamtoje. Skirkite laiko šioms veikloms ir leiskite sau visiškai pasinerti į jas, pamirštant kasdieninį stresą.

3. Rūpinkitės savimi: Vidinė ramybė yra glaudžiai susijusi su savęs priežiūra. Rūpinkitės savo fizinės ir emocinės sveikatos poreikiais. Valgykite sveiką maistą, užsiimkite fiziniais pratimais ir užtikrinkite pakankamą miegą. Taip pat svarbu rasti laiko sau, atsipalaiduoti ir daryti tai, kas jums teikia malonumą.

4. Prisiminkite kvėpavimo svarbą: Kvėpavimas yra svarbus įrankis, padedantis rasti vidinę ramybę. Kai jaučiate stresą ar nerimą, sustokite ir pailsėkite kelias minutes, sutelkę dėmesį į savo kvėpavimą. Gili ir lėta kvėpavimo technika gali padėti nuraminti protą ir atpalaiduoti kūną.

5. Išmokite valdyti savo mintis: Dažnai vidinei ramybei trukdo mūsų mintys, kurios klaidžioja nuo vienos minties prie kitos. Išmokite pastebėti savo mintis ir atsiriboti nuo jų. Galite tai padaryti meditacijos pagalba arba tiesiog stebėdamos savo mintis, bet neleisdamos joms paveikti jūsų emocinės būsenos.

6. Susikurkite ramybės rutiną: Kiekvieną dieną skirkite tam tikrą laiką vidinės ramybės praktikoms. Tai gali būti ryto meditacija, judėsio pratimai ar netgi dienoraščio rašymas. Sukurkite savo asmeninę rutiną, kuri padės jums reguliariai prisiminti ir auginti vidinę ramybę.

7. Išjunkite išorinį triukšmą: Dažnai išoriniai veiksniai, toki kaip triukšmas, gali trukdyti mums rasti vidinę ramybę. Stenkitės išjungti triukšmą, jei tai įmanoma, arba rasti ramią vietą, kur galėtumėte atsipalaiduoti ir būti vienos su savimi. Tai padės jums geriau susikaupti ir rasti vidinę ramybę.

Šios praktikos gali padėti jums auginti vidinę ramybę. Svarbu prisiminti, kad tai yra procesas, kuris reikalauja pastangų ir nuolatinio darbo. Tačiau, jei įsipareigojate šioms praktikoms, galite patirti daugiau ramybės, harmonijos ir gerovės savo gyvenime.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT Lietuva

4 pratimai, padėsiantys atrasti vidinę ramybę

Sun, 22 Sep 2024 07:46:00 +0000

Nerimas, liūdesys, baimė – tai nė sekundei jūsų nepaliekantys jausmai? Niekaip nepavyksta ramiau reaguoti į įvykius, kurie gąsdina, bet yra neišvengiami jūsų gyvenime? Mes siūlome jums puikią išeitį – atlikti tik keturis nesudėtingus pratimus, kurie numalšins, suvaldys jumyse tą įsisiautėjusį emocijų sūkurį ir padės išlikti savimi – harmoninga asmenybe, gebančia dirbti, gyventi ir mylėti.

1. Sukurkite savyje tuščią erdvę

„Pasistenkite susitelkti į tai, kas vyksta su jumis čia ir dabar. Tai padės atgauti dvasinę harmoniją, nustosite po kaulelį narstyti savo praeitį ir nebekursite ūkanotos praeities“, – siūlo geštaltpsichologijos atstovai (pasak geštaltpsichologų, žmogus suvokia aplinką kaip vieningą ir prasmingą. Jis reaguoja į tai, ką mato, kaip į visumą, t. y. žmogui būdingas įgimtas organizacijos ir integracijos poreikis). Šauni mintis! Tad namuose siūlome atlikti pratimą, kuris padėtų sustabdyti nepaliaujamą įkyrių minčių srautą – jūsų smegenys pagaliau atsikvėptų!

Taigi paimkite į rankas, tarkime, jums mielą ant jūros kranto rastą akmenuką (gali būti ir kitas jūsų širdžiai mielas daiktas) ir užsidarykite viena kambaryje. Iš pradžių pasistenkite atsipalaiduoti: ramiai kvėpuokite pro nosį, ištieskite nugarą, nuleiskite pečius, rankas, pamėginkite neįtempti kaklo. Kad atpalaiduotumėte veido raumenis, darykite įvairiausias grimasas. Nors galvoje greičiausiai ūš įprastos įkyrios ir ramybės neduodančios mintys, pasistenkite nustumti jas į šalį. Dabar sutelkite dėmesį į tris dalykus: kūną (atpalaiduokite visus raumenis), psichiką (slogios mintys tegul plaukioja kažkur toli už horizonto) ir emocijas (gal nerimas absoliučiai ir nepranykęs, bet jis gerokai sumažėjęs). Pabandykite sau mintyse nusakyti, kokia šiuo metu jūsų savijauta? Ar jaučiate, kad jūsų nerimas pamažu sklaidosi lyg rūkas? Labai gerai... Šaunuoliai. Vadinasi, pratimą atliekate taisyklingai.

O dabar pereikite prie antrojo etapo: paimkite į rankas akmenėlį ir itin atidžiai apžiūrinėkite jį. Pasistenkite į jį sutelkti visą savo dėmesį, gerai įsižiūrėkite į akmenėlio formą, spalvą, pamėginkite spėti jo svorį, dydį. Jums turi būti svarbūs ne tik vizualiniai įspūdžiai, bet ir taktiliniai jutimai: palieskite akmenuko kontūrus, ribas, skiriamąsias žymes. Pajuskite, kaip jis pamažu šyla jūsų moteriškose rankose, koks nugludintas jūros jo paviršius...

Prabėgus kelioms minutėms, vėl užduokite sau klausimą, kaip dabar pasikeitė jūsų būsena, kaip galėtumėte ją apibūdinti? Ar jaučiate vidų užplūstantį malonų lengvumo pojūtį? Kaip teigia geštaltpsichologijos atstovai, po šio pratimo turite aiškiai suvokti savo pojūčius, jūsų nebeturi varginti jokios mintys, emocijos.

Ką gi... Treniruokitės ir toliau, kol įgysite įprotį „būti savo pojūčių viduje“.

2. Pažvelkite baimei į akis

„Baimė kyla tuomet, kai nenorime į ką nors žiūrėti, – sako egzistencialistinės psichoterapijos atstovai. – Baimė yra kaip kompasas, nurodantis, į ką turite atkreipti dėmesį, kad jūsų gyvenimas taptų geresnis. Būtent dėl šios priežasties reikia sekti paskui savo baimes, pažvelgti joms į akis. Aišku, tai nėra paprasta, bet... būtina.“ Baimės nepakelia žvilgsnio iš arti.

Tad ar esate pasiruošusi susidurti akis į akį su vidiniais savo demonais ir pažvelgti į juos iš arti? Pamąstykite, ko visgi bijote? Su kuo susijusi didžiausia jūsų baimė? Kas nutiktų, jei įvyktų tai, ko labiausiai bijote? Ar pajėgsite tada ką nors padaryti? Jeigu taip, tuomet ką?

Nemanykite, kai visa tai – juokų darbas. Iš tiesų šis nuoširdus analize pagrįstas darbas (atsakymai į klausimus) yra gerokai sunkesnis, nei įsivaizduojate. Nerkite stačia galva į savo baimių liūną, nes vaikščioti aplink jį (ką paprastai ir darome, nes mums pernelyg sunku žiūrėti į baimės pusę) nerekomenduojama. Kad būtų kiek lengviau, įsivaizduokite, jog pamažu leidžiatės kopėčiomis į gilią olą, kurios apačioje jūsų tyliai tyko baisiausia jūsų baimė ir iki kurios žūtbūt reikia nusigauti. Tačiau tuo pačiu metu greičiausiai pajusite, kad jūsų nebevargina toks „sunkus“ kvėpavimas kaip anksčiau, o baimė pamažu netenka savo valdžios ir galios jums. Žmogaus viduje paprastai atsiranda didelis didelis liūdesys, kai jis palaipsniui ima gilintis į baimės esmę. Kas paskui? Paskui jausti kažką panašaus į vidų užplūstančią šilumą ir, svarbiausia, pamažu atsikabinantį nuo jūsų baimių balastą.

3. Išgryninkite savo tikruosius troškimus

„Netgi tuomet, kai emocijos liejasi per kraštus, nuo situacijos įmanoma atsiriboti, – įsitikinęs psichoterapeutas, neurolingvistinio programavimo specialistas Alainas Losier. – Tai padeda rasti atsakymą į klausimą, ko iš tiesų norite.“ Tad ko imtis? Kad pratimą būtų lengviau nupasakoti ir jums geriau suvokti, įsivaizduokite toliau pateiktą situaciją ir kokių veiksmų derėtų imtis. Tarkime, esate motina, kuri už kelių dienų su didžiu nerimu išleis mylimą sūnų mokytis į užsienį ir kuri jam linki tik paties geriausio. Pratimui atlikti pasiimkite tris kėdes ir pastatykite jas kambario viduryje. Viena kėdė tegul būna skirta mamai, kita – sūnui, trečia – pašaliniam stebėtojui. Taigi sėskitės ant pirmosios kėdės (t. y. į savo kėdę) ir garsiai išsakykite, ką jaučiate. Pavyzdžiui, „Mane užvaldė paniškas nerimas, kaip sūnui seksis svečioje šalyje, milžiniška baimė, kad jam niekas nenutiktų, ir mintys, kad labai retai jį matysiu. Kelių tūkstančių kilometrų atstumas nuo sūnelio... Man tai pernelyg skaudu, nepakeliama... Šie dalykai kone ėda mano smegenis. Tačiau taip pat noriu, kad jis būtų laimingas, atrastų save, savo vietą gyvenime, būtų įdomus ir išsilavinęs žmogus“. Viską išsakiusi, pavaikščiokite po kambarį, paskui pasistenkite įsivaizduoti, kaip jus užlieja didelė jūros banga, kuri nuplauna nuo jūsų viską, ką neseniai jautėte. Patikėkite, tai labai padeda nusiraminti.

Dabar sėskitės ant antrosios – sūnaus – kėdės ir pasistenkite įsijausti į jo „kailį“. Prisiminkite viską, ką apie jį žinote, jo ūgį, svorį, įpročius... Mėginkite kalbėti tai, ką sūnus, jūsų manymu, jums atsakytų: „Suprantu, kad mano artimiesiems labai trūks manęs, liūdės, jaudinsis, nerimaus... Tačiau man norisi pažinti save, išmokti daug naujų dalykų, pradėti gyventi kitaip, tiksliau – taip, kaip aš trokštu. Jaučiu, kad jau galiu gyventi savarankiškai, be tėvų. Na, o jei iškils kokių problemų, visada galiu sugrįžti namo.“ Po sūnaus žodžių vėl pavaikščiokite po kambarį ir įsivaizduokite jus užliejančią jūros bangą, nuplaunančią nuo jūsų visus pojūčius ir mintis.

Lieka trečioji kėdė, kuri skirta pašaliniam stebėtojui – visai kitam žmogui. Taigi dabar jūs – tas pašalietis. Jus rami, savimi pasitikinti, išmintinga moteris. Tad sakote: „Regiu prieš save jauną žmogų, kuris myli savo artimuosius, yra prisirišęs prie šeimos, bet jam jau išmušė savarankiškumo valanda. Jo motina puikiai suvokia, kad sūnui būtina gyvenimo patirtis. Žinoma, ji jokiu būdu nepaleistų jo, jei manytų, jog sūnus dar nepasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Visgi motiną be galo liūdina išsiskyrimo mintis.“

Grįžusi prie motinos kėdės, persakykite viską, ką neseniai girdėjote: „Sūnaus ateitis priklauso nuo išsilavinimo, gyvenimo patirties. Argi man nesinori, kad sūnus subręstų? Vadinasi, man reikia tiesiog daugiau juo pasikliauti. Net kai sūnus bus už tūkstančių kilometrų, aš nenustosiu būti jo motina.“ Sutikite, tai labai teisinga ir karti tiesa.

Pojūčiai po šio pratimo? Vienu metu turėtumėte jaustis ir pavargusi, ir ramesnė – reikia tiesiog daugiau pasitikėti sūnumi

4. Nusiteikite tik pozityviai

„Labai svarbu išmokti matyti daugiau gerų, gražių, o ne blogų dalykų, – pabrėžia psichoterapeutai. – Jei žmogus nustos eikvoti jėgas nuolat trykštančiam negatyvui, jis išsaugos energiją, kuri leistų nuveikti ką nors svarbaus. Tik tuomet bus galima įveikti svarbiausias gyvenimo kliūtis, trukdančias pasiekti vidinę palaimą, t. y. įveikti įvairių formų baimės jausmą: prieš kitus žmones ar save pačią, prieš miglotą ateitį ar galimą nesėkmę.“ Tad ženkite ryžtingą žingsnį ir imkitės vizualizacijos – įsivaizduokite nuostabias pasekmes, kurias nulems artimiausi būtini jūsų pokyčiai. Atminkite, kuo pozityvesnis bus jūsų nusiteikimas, tuo lengviau įveiksite susidariusią problemą.

Tad jei toliau tęstume motinos nerimo dėl sūnaus temą, turėtumėte suprasti, kad kuo geresnis bus jūsų nusiteikimas, tuo lengviau ištversite sūnaus išvykimą. Taigi... Įsitaisykite patogiai, ištieskite kojas, prisiminkite atpalaiduojamuosius pratimus, kuriuos darėte norėdama pajusti savyje tuštumą, užmerkite akis ir įsivaizduokite savo sūnų ir naująjį jo gyvenimo etapą. Matote jį patenkintą, laimingą, juokaujantį, besišypsantį? Ar jaučiate, kad pati imate šypsotis nuo tokio vaizdinio? Pajuskite, kaip nuo jūsų sklinda šiluma, ir sau šnabždėkite: „Šviesa ir šiluma, kuri trykšta iš manęs, saugo mano artimuosius visur ir visada.“ Kartokite šią frazę visur ir visąlaik lyg kokią mantrą, kuri, nė neabejojame, jums dar ne sykį pravers gyvenime...

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT Lietuva