HUMAN RACE SUPPORT - Meilė

5 būdai pasakyti, kad tai meilė, o ne tik susižavėjimas

Sat, 25 Jan 2025 17:19:00 +0000

Įsimylėjimas idealizuoja meilę. Meilė priima tai, kas iš tikrųjų yra.

Daugelis iš mūsų beprotiškai įsimylėjome arba tai, ką manėme, yra meilė. Tikrai taip nutiks bent kartą gyvenime, jei ne daug kartų. Toks jausmas, kaip niekas kitas, nušluotam ant stebuklingo kilimo į saulėlydį su šiuo labai ypatingu žmogumi. Jūsų širdis plaka greičiau, kai esate šalia jų ar net galvojate apie juos. Gyvenimas atrodo toks įdomus, toks kupinas džiaugsmo. Tavo mylimasis yra kaip niekas kitas, o kai esi su jais, esi kaip niekas kitas. Pasaulis yra graži vieta. Jūs žinote, kad šis jausmas tęsis amžinai.

Bet laikas eina ir gyvenimas vyksta. Galiausiai susižavėjimas perauga į ką nors kita. Tai gali būti meilė arba kurį laiką tiesiog susižavėti, kol galiausiai užges ir numirs. Norėdami išsiaiškinti skirtumą tarp meilės ir susižavėjimo, kreipiamės į Helen Fisher ir jos komandos tyrimus, kurie nustatė, kad romantiška meilė yra trijų kategorijų: geismas, potraukis ir prisirišimas . Kiekvienai iš šių kategorijų priskiriamas tam tikras hormonų rinkinys . Geismas yra susijęs su seksualiniu pasitenkinimu ir yra valdomas lytinių hormonų testosterono ir estrogeno . Potraukis, valdomas dopamino , norepinefrino ir serotonino, yra susietas su „atlygio“ elgesiu, o tai paaiškina, kodėl meilės santykių pradžia yra tokia jaudinanti ir viską einanti.

Tada atsiranda prisirišimas, valdomas oksitocino („apkabinimo hormono“) ir vazopresino, kuris yra pagrindinis veiksnys, būdingas ilgalaikiams santykiams. Tai apie ryšį, draugystę , artumo troškimą ne tik seksą. Įtraukite į mišinį geismą ir potraukį ir gausite visą paketą – meilę iki galo.

Štai penki būdai, padėsiantys atpažinti ir suprasti didžiulį skirtumą tarp susižavėjimo ir tikros meilės. Supraskite, kad kiekvienas santykis yra unikalus ir skirtingas, todėl tai, kas vyksta vienuose santykiuose, gali atsitikti kituose. Susižavėjimas gali baigtis akimirksniu arba tęstis savaites ir mėnesius. Meilės jausmai gali atsirasti santykių pradžioje arba gali užtrukti, kol jie išsivystys.

1. Biologija yra pagrindinis veiksnys

Žinau, kad galbūt norėtume manyti, kad visiškai kontroliuojame savo mintis ir emocijas. Tačiau kai mes ką nors traukiame ir pradedame jam jausti intensyvius jausmus, daugiausia dėl to, kad biologija mums padeda. Smegenų išskiriami neurotransmiteriai patenka į mūsų sistemas ir sukuria bei palaiko malonumo, laimės ir net euforijos jausmus.

Šie hormonai leidžia mums jaustis nuostabiai. Jaučiamės patenkinti su kitu, patrauklūs ir traukiantys, galingi tikėdami, kad šis asmuo (ir santykiai) yra tas, kuris tęsis amžinai. Mes iš tikrųjų patiriame aukštą cheminių medžiagų kiekį. Šie neurotransmiteriai priverčia mus nuo „meilės“ arba to, ką mes manome, yra meilė, jausmų. Tačiau laikui bėgant šis intensyvumas mažėja ir, jei tai tik susižavėjimas, sumažės ir tai, ką kažkada jautėte, o situacijos tikrovė taps daug aiškesnė.

Jei tai meilė, šie pradiniai jausmai taip pat gali sumažėti. Tačiau su prisirišimu susiję neuromediatoriai įsijungs ir atsiras noras užmegzti ryšius, norėti būti šalia ir dalytis gyvenimo patirtimi.

2. Fantazija prieš realybę

Kai esame susižavėję, viskas atrodo nuostabiai ir tobulai. Nors žinome, kad gyvenimas nėra tobulas ir dažnai nėra nuostabus, kai esame tokioje sustiprėjusių emocijų būsenoje, atrodo, kad viskas yra taip, kaip yra, ir nieko negali atsitikti. Taip iškreiptas mūsų mąstymas. Įsimylėjimas leidžia mums matyti tai, ką norime matyti, kokie norime, kad kiti būtų, o ne tai, kas jie yra. Įsivaizduojame, kad yra kažkas, ko norime/reikia, bet tai tik projekcija to, ko norime ir ko mums reikia, o ne to, kas yra iš tikrųjų. Susižavėjus trauka nusveria viską. Tai pasaka.

Iš tikrųjų gyvenimas yra toks, koks yra be cukraus dangos – gerų, blogų ir bjaurių. Meilė priima tai, kas yra, o ne tai, ko tu nori. Meilėje mūsų partneris tampa ne tik mūsų troškimų objektu, bet ir patikimu, brangiu draugu. Tikroje meilėje yra bendros vertybės, viltys ir svajonės .

3. Paviršutiniškas prieš gilų

Kai esame susižavėję, akcentuojamas tai, kas, mūsų nuomone, daro mus patraukliausius – tai, kaip atrodome, rengiamės, elgiamės. Galime susilaikyti baimindamiesi , kad jei parodytume dalis savęs, kurios mums nerūpi, mūsų partneris gali būti išjungtas. Kaip ir bet kurioje pasakoje, išvaizda ir išvaizda yra viskas. Kai susižavėjimas pradeda blėsti ir nuplėšiamas vadinamojo tobulumo šydas, žmogus, kuris, mūsų manymu, taip mylimas, gali būti ne tas žmogus, kuris iš tikrųjų yra.

Meilė priima viską apie tą, kurį mylime, įskaitant visas jo klaidas ir trūkumus. Meilė žino, kad nė vienas iš mūsų nėra tobulas, kad visi dirbame. Meilė palaiko, skatina ir ugdo tą, kurį mylime. Autentiška meilė apima sąžiningumą ir pasitikėjimą.

4. Apsėdimas prieš „tebūnie“

Susižavėjimas yra dar vienas būdas pasakyti, kad esame įsimylėję idėją/idealą, o ne realų dalyką. Žmogus gali taip įsimylėti, kad visą dieną galvoja apie kitą asmenį, visiškai jo suvartotą arba galvoja apie jį, kai jo nėra. Susižavėjimas gali paskatinti nesaugumą. Manija su kitu gali siekti tiek, kad reikia kontroliuoti kiekvieną partnerio veiksmą – visą laiką būti šalia, stebėti, sekti jo veiksmus, kontroliuoti jų elgesį. Dėl susižavėjimo žmogus gali sustabdyti savo gyvenimą, nepaisyti šeimos ir draugų bei atsakomybės už savo gyvenimą.

Meilė leidžia jaustis visiškai laisvai būti tuo, kas esi savo esme, ir priimti tokį, koks esi, be jokio sprendimo ar sąlygų. Meilė yra ne tik tai, kaip jaučiatės kitam, bet taip pat svarbu, jei ne, galbūt dar labiau, meilė santykiuose padeda išreikšti savo meilę viskuo, ką darote. Meilės santykiai yra palanki dirva tapti visapusiškai mylinčiu žmogumi.

5. „Priklausomas“ nuo meilės, palyginti su taikos radimu meilėje

Tada tie santykiai klasėje yra savi. Jie gali prasidėti taip pat, kaip ir kiti santykiai, tačiau jų raida yra gana skirtinga. Ir čia tai padeda žinoti apie žmogaus praeitį ir praeities santykius. Yra tokių, kurie jaučiasi „priklausomi“ nuo romantiškos meilės, manydami, kad tokia ir yra tikroji meilė. Jie „įsimyli“ sunkiai ir greitai, todėl įsitikinę, kad šis yra tikrasis. Jie iš karto žino, kad surado savo sielos draugą. Jie ieško romantikos viršūnės.

Tačiau kai tikrasis gyvenimas primeta save, kaip ir turi, jie įsitikinę, kad suklydo ir pereina į kitus romantiškus santykius , kuriuose įvyksta neišvengiamas aukštumas, o paskui išnyksta. Jei susižavėjimas yra viskas, ką jie iš tikrųjų patiria, jie gali niekada nepasiekti meilės dalies su pakilimais ir nuosmukiais, triumfais ir nusivylimais, sunkumais ir apdovanojimais. Jei ieškote geriausios ir pilniausios meilės, pirkėjas saugokitės tokiose situacijose. Nors romantika yra graži, vien tai nepalaikys santykių laikui bėgant.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

Meilės išreiškimas tos pačios lyties santykiuose

Thu, 11 Jan 2024 18:24:00 +0000

Meilės išreiškimas tos pačios lyties santykiuose yra natūralu ir natūrali buvimo žmogumi dalis. Norėti giliai dalytis meile ir reikštis seksualiai yra natūralus jausmas santykiuose ir neturi keistis ar tapti problema, jei asmenys yra tos pačios lyties.
Jei iš širdies išsirinksite, su kuo reikšite meilę, tai niekada nebus nenatūralu ar prastesnė, tačiau šiame pasaulyje daugelis į tai žiūri labai ilgą laiką; net ir šiandien kai kuriems tai visiškai nepriimtina.

Buvimas tos pačios lyties santykiuose turi potencialo vystytis asmeniniam augimui, kaip ir bet kokie kiti santykiai. Mums nereikia klijuoti gėjų ir lesbiečių etiketės ar konotacijų, kurias tai gali atnešti, nes šios etiketės neapibrėžia, ar santykiuose yra meilė, ar ne; tai dviejų asmenų pasirinkimas.

Tiesą sakant, ar meilė nesuteikia mums jausmo, kad galime užmegzti ryšį už savo fizinio kūno ribų ir to, ką fiziškai atstovaujame? Gali būti, kad meilė tarp dviejų žmonių gali peržengti ryšį su lytimi ar seksualumu.

Žmonės pasirinko santykius dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui:

Žmogaus išvaizda ir fizinis patrauklumas
Finansinis saugumas ir pasirūpinimas
Už draugystę ir draugystę
Norėdami numalšinti vienatvę
kad "tilptų"
Religinės aplinkybės
Sudarė santuokas dėl galios, turto ir padėties visuomenėje

Tiesą sakant, kai susijungiame su kito širdimi ir siela, iš anksto nėra santuokos, pagrįstos religija, rase ar lytimi.

Užmegzti ryšį kaip žmonėms ir išreikšti save yra didžiausias mūsų džiaugsmas, nesvarbu, ar vyras myli moterį, moteris myli kitą moterį, ar vyras myli kitą vyrą.

MES VISI SIEKIAME MYLĖTI IR BŪTI MYLIMI

Norint išsivystyti į tokį mąstymo būdą, tai padėtų visuomenei suvokti šiuos griežtus mąstymo konstruktus, susijusius su santykiais ir kaip mes interpretuojame santykius, pagrįstus religija, lytimi, socialine politika ir išsilavinimu.

Gyvenime žmonės patiria spaudimą prisitaikyti, priklausyti ir būti priimtiems – pavyzdžiui, būti paaugliu, kai įsimylite tos pačios lyties asmenį. Tai, kas gali susidurti, yra likusio pasaulio reakcija į tokį pasirinkimą ir tai, kaip mes prisitaikome gyventi su tais vertinimais (ypač jei jie ateina iš artimiausių mūsų – šeimos, draugų ir kolegų). Toks spaudimas atnešė tiek daug žmonių skausmo ir sumaišties, ir tai nėra aktualu ar prasminga, kai mūsų širdis renkasi, ką mylime!

Galime būti intymūs su kitu ir mylėti tai, kas jie yra, bet tai neturi nieko bendro su jų lytimi.

Įsivaizduokite dieną, kai jums niekada nereikėjo „išeiti“ ar sakyti „aš gėjus“ arba turėti kokių nors spėlionių apie savo „gyvenimo būdą“ – vietoj to mus pasitiko ta pati atjauta, pragmatiškumas ir supratimas, kokį mes suteikiame gamtai. visose sudėtingų ir įvairių santykių kompozicijose.

Šiuo metu visame pasaulyje vyksta judėjimas už lygybę už teises gėjų santykiuose, kuriam vadovauja 11 šalių priimami įstatymai, leidžiantys tos pačios lyties porų sąjungą. Šią raidą paskatino žmonijos raginimas būti lygesniems savo politikoje ir labiau priimti VISUS .

Įspūdinga tai, kad galiausiai nuo mūsų priklauso priimti, kas esame pirmieji, o pasaulis gali nuspręsti sekti paskui. Tada įvyks natūralus progresas link didesnės lygybės, leidžiančios mums visas unikalias išraiškas.

Visi santykiai yra nuolatinis mokymosi pamokų apie meilę atspindys. Todėl ką bepasirinktume mylėti iš širdies – visada yra galimybė išmokti mylėti save ir vienodai mylėti kitus.

Mūsų ateitis ragina mus priimtiniau ir labiau suvokti tos pačios lyties santykius ir tiesą, kad kiekvieni santykiai suteikia mums galimybių tobulėti ir turėti vis gilesnę meilės išraišką.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

Kuo skiriasi vyro ir moters meilė?

Thu, 11 Jan 2024 18:11:00 +0000

Meilė lyg ir neturėtų priklausyti nuo lyties. Juk prisipažindami meile, laukdami meilės ir priekaištaudami, kad nemyli, vyrai ir moteris turi omenyje tą patį. Ar ne tą patį?

Štai paklauskime vyro, ar jis gyvenime yra ką nors mylėjęs. Taip – užtikrintai atsakys jis. Ir, pridurs, iki šiol myliu tokią vieną moterį. Moterys dėl to labai į tokius vyrų žodžius rimtai reaguoja. Su pagarba. Tonas juk užtikrintas. O moters paklauskime – atsakys atsargiau. Patikslins: turite omenyje vaikiškus įsimylėjimus/ susižavėjimus? Na, atsakys labai tokiu atsargiu tonu, buvo man trečioje klasėje vienas berniukas patikęs. Bet aš nesakyčiau, kad tai buvo meilė.

Kodėl moteris taip atsargiai kalba, o vyras taip užtikrintai? Juk tarsi moteris turėtų labiau jausmuose gaudytis, nei vyras?

Taip, tačiau būtent dėl to moteris ir neduoda aiškaus atsakymo, kad atranda savyje daugiau jausmo niuansų. Jos atsargumas kyla ne dėl nesusigaudymo, o būtent dėl jausmų niuansų gausos. O vyro užtikrintas atsakymas „myliu” kaip tik ir reiškia ne susigaudymą, o tik padidintą pasitikėjimą savimi. Taip sugedus kompiuteriui diletantas užtikrintu tonu sako: „reikia maitinimą keisti”. O štai specialistas kalba atsargiau: „atidarysime dėžę, pažiūrėsime”.

O ką turi omenyje vyras, kai sako: „myliu”? Jis turi omenyje tokį nelabai niuansuotą, bendrą tokį jausmą, į kurį gali įeiti:

Jaučiu, kad galiu dėl jos mirti;

Jaučiu, kad galiu su ja gyventi;

Man svaigsta galva nuo jos trumpo sijono, kvepalų ir melodingo balso;

Aš jaučiuosi šalia jos saugiai kaip vaikystėje šalia mamos;

Aš jaučiu jai tėvišką norą padėti, gelbėti ir globoti;

Ir netgi…

Man norisi ją traukti už kasų ir gnaibyti jai užpakalį;

Jaučiu jai begalinį dėkingumą už tai, kad padarė mane žmogumi.

Ir kitokius dalykus jaučia vyras, tačiau nelabai aiškiai suvokia, kad jaučia būtent juos. „Myliu”- sako – „Atstok”.

Bet kodėl moteris, sakydama „myliu”, susigaudydama niuansuose, vis dėlto taip kankinamai lėtai juda sprendimuose į priekį? Moteriai su jos atsargiu ir detaliu supratimu tarsi būtų lengviau apsispręsti, ką ir kaip ji myli?

Ir emocinė išraiška jos didesnė, ir dažnos kalbos su draugėmis nuolat padeda jai gauti savo jausmų atspindžius? Tad kam tas begalinis moteriškas noras aptarti, išsiaiškinti, ir galų gale taip ir likti neužtikrintai dėl savo meilės?

Vienas dalykas – žinoti, kitas dalykas – leisti sau. Įsivaizduokime, kad priėjote kryžkelę. Ir jūs iš užrašo sužinote, kad punkte „a” jūs gaunate turtą, bet prarandate sveikatą. Punkte „b”- gaunate sveikatą, bet prarandate pinigus. O punkte „c” gaunate meilę, bet prarandate ir sveikatą ir pinigus. Kažkas panašaus vyksta, kai moteris atranda savyje daug jausmų. Vienam vyrui ji jaučia pagarbą, kitas ją traukia, trečias tiesiog jai įdomus. Jei vyriškai nesigaudyti šiuose jausmuose, tai tarsi prieiti prie šios kryžkelės aklam. Ir dėl to nekvaršinti sau galvos, kur pasukti. Visur gerai. Todėl vyrai, optimistiški dėl aklumo dažnai ir „pameta galvą dėl moters”, ir tik vėliau su pasipiktinimu pasako: „na ir įklimpau”. Moterys irgi sako: „įklimpau iki ausų”, tik labiau sąmoningai, jau iš anksto labiau už vyrą suvokusios, ką praras. Todėl jų žingsniai meilėje – ne aklumo rezultatas, o kankinantis pasirinkimas. Kurio būtina dalis – atsižadėjimas.

Vyras pasako: „gyvenkime kartu”, moteris ilgai dvejoja ir atsidususi sako „na gerai, gyvenkime. Bet ar tu tikrai to nori?”.

Jūs galite pastebėti, kad ne visada taip būna moterims, bet ir vyrams, nes tai tik schema. Tačiau net ir turint omenyje, kad tai tik schema, negalima ignoruoti vieno fakto. Būtent, moterys, netgi nelabai suvokiančios, ką jos jaučia, niekad negaili pastangų susivokti. Būtent moterys yra dažniausios psichologijos, meditacijos ir parapsichologijos seansų, seminarų ir grupių dalyvės. Vyrai mieliau žiūri sporto varžybas, nei gilinasi į savo jausmus. Nebent jų jausmuose atsirastų gili duobė, kurios neįmanoma nepastebėti.

Kaip bebūtų keista, vyrui kartais naudinga pabūti depresijoje. Patirti nusivylimą. Susidaužyti širdį. Taip, tada jis tampa ligoniu, ir vienas britų mokslininkas net siūlo įvesti tokią diagnozę „meilės liga”. Liga lyg ir nemalonus dalykas, lyg dėl jos kartais norisi žudytis. Tačiau ji verčia vyrą susigaudyti savo jausmuose. Nes kai kurios ligos labai reikalingos mums dėl imuniteto. Dėl to ir skiepija mus nuo daugelio ligų nuo mažens iki su brendimo. Kad nesusirgtumėm rimtesnėm ligom.

Meilėje rimtesnė liga – apatija, nesugebėjimas jausti. Jei jūs pagalvotumėt, ką pasirinktumėt:

Rizikingą aistrą ar nuobodų pasitenkinimą visam gyvenimui;

Galimybę kvėpuoti grynu pavasario oru be komunalinių patogumų ar užtikrintą bekvapio kondicionieriaus užimą?

Negalėjimas jausti nei meilės, nei neapykantos – labai dažnas paskutinių metų žmonių nusiskundimas. Jį galima įvairiai aiškinti, tačiau svarbu yra ne tik priežastys, bet ir alternatyva. Alternatyva – gyvas emocinis gyvenimas. O jis prasideda nuo neabejingumo. Nuo pusiausvyros sutrikimo. Nuo kažkokio jausminio šuoro link kito žmogaus.

Vyrui pajausti tai – dažniausiai šventė. Kritinio amžiaus tarpsnio vyras įsimyli su atsikvėpimu. Kritinio amžiaus tarpsnio moteris – su tragedijos atspalviu. Kodėl tokia diskriminacija? Dėl privilegijos daugiau gaudytis savo jausmuose ir dėl to rinktis ne aklai.

Kas jaučiasi labiau atsakingas įvykus elektros tinklo avarijai – elektrikas ar mėgėjas?

Tik tai, kad kažkas jaučiasi atsakingas, jokiu būdu nereiškia kaltinimo. Priešingai, kadangi elektrikus ir kompiuterių specialistus pas mus jų amato moko, o mylėti nemoko, tad atsakomybė save suprasti gulasi ant visų žmonių pečių. Senas akmuo su užrašu „pažink patį save” buvo skirtas ne šamanams, ne žyniams, o visiems genties nariams.

Ir jei vyrai savo jausmuose gaudytis nesiekia, tad už tai jie turi atsakyti visa kaina vis tiek. Tik meilės srityje vyriška atsakomybė dažniausiai prasideda vėliau. Nors ir atrodo, kad berniukai nuo darželio perdėm savimi užtikrinti, o mergaitės – jautrios ir depresyvios.

Jau pradžioje vyrai lieka atsilikėliai meilėje, ir tada moterys patiria pirmą revanšą.
Ji jau šešiolikos išmoko gundyti, o jis vis dar trisdešimtmetis žiopliukas su moterimis;
Ji septyneriais metais anksčiu už jį suprato, kad tai bus neilgam, o jis ruošėsi gyvenimui kartu iki mirties;
Jis keletą metų mėtosi tarp žmonos ir meilužės, abejoms žada apsispręsti, o ji jau per pusmetį pasirinko, su kuo gyvens.
Ir pabaigai – vienas perspėjimas.

Kaip jūs pastebėjote, komercinė reklama daro iš meilės tokią standartinių raudonų širdučių mugę. Kai kas patiki, kad meilė – tai tokia rožinių pūtų vonia iš žurnalo blizgančiu viršeliu, kurioje smagu mėgautis. Apskritai mus įpratino prie šių žodžio „mėgautis” ir „malonumas”. Tarsi tai ir yra laimė – mėgautis gyvenimo malonumais.
Meile yra daugiau nei malonumas, ir ja neįmanoma mėgautis ilgai, jei tik nesergi psichine liga – meilės paranoja. Tai kai esi įsitikinęs/usi, jog tave myli Madona ar dainininkas Maiklas Džeksonas. Tada tai ilgam.

Meilė – tai leidimas savo sielai būti gyvai. Už šią galimybę iš mūsų prašo ne pinigų, ne nuolatinio skausmo, netgi ne pasiaukojimo. Iš mūsų laukia leidimo sau prisipažinti, ką jauti, ir leidimo sau jausti ir neapykantą, ir liūdesį, ir meilę. O ką mes ten jausime, kada jausime ir kam jausime – uždavinėti šiuos klausimus, žinoma, galima. Bet atsakymo mums neduoda. Nei vyrams, nei moterims. Nei psichologijos specialistams.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

10 esminių patarimų jūsų santykiams

Fri, 05 Jan 2024 18:36:00 +0000

Kaip paversti meilės žybsnį viso gyvenimo ilgalaikiu stebuklu?

„Meilę pažinti galite iš jos intensyvumo ir neretai – iš neracionalių ją lydinčių emocijų. Aistra veikia mūsų elgesį, apgauna jį, kuria kryptį arba visiškai sujaukia mūsų mintis bei emocijas, taip neretai pakeisdama ir mūsų gyvenimą.

Romantika gali prasidėti nuo puodelio kavos, nuo žybtelėjusio staigaus žaibo, kuris neretai apibūdinamas meile iš pirmo žvilgsnio, o potraukis kitam žmogui, rodos, neturi jokio žemiško paaiškinimo.

Romantinė meilė gali ateiti ir lėčiau, susistatyti ant tvirtų draugystės pamatų. Nesvarbu, kaip sau tobulą antrąją pusę radote, svarbu, kad ši meilė neišblėstų. O kad taip nenutiktų, romantinę meilę būtina puoselėti – tik tada santykiai klestės“, – tikina Roni Beth Tower ir portalui „Psychology Today“ pateikia 10 esminių patarimų, kurie padės išlaikyti artimus romantinius santykius su antrąja puse..

Ieškokite atradimų ir naujo žvilgsnio.

Didžioji meilės magija būna tuomet, kai apie savo partnerį sužinome tai, ko dar nežinojome: galbūt jis/ji mėgo užsiimti medienos dirbiniais vaikystėje, mokydamasis mokykloje grojo klarnetu ar mokėsi prancūzų kalbos, kuri žavi iki šiol? Žiūrėdami į žibančias savo partnerio akis, jam žaidžiant su mažais gyvūnėliais ar vaikais arba mėgaujantis nepaprasto skonio patiekalais, kaskart jį ar ją galite įsimylėti iš naujo – šie atradimai, naujas žvilgsnis padeda pamatyti savo partnerį kaip unikalią asmenybę.

Priimkite erzinančias savo partnerio savybes.

Bandymas pakeisti savo partnerį visuomet bus nesėkmingas – atminkite tai. Maža to, taip darydami nenoromis pasmerksite savo santykius pražūčiai. Nustokite teisti ir neatmeskite savo mylimojo vien už keletą jo savybių, kurios jums nepatinka. Susipažinti ir priimti tikrąjį savo partnerio „aš“ (ne idealizuotą jo versiją) yra ilga ir varginanti visą gyvenimą trunkanti kelionė, tačiau ji būtina, norint santykiuose išlaikyti magiją.

Klausykitės širdies.

Mūsų emocijos daugiausia priklauso nuo mūsų pačių – jas galime keisti keisdami savo suvokimą ir požiūrį, keisdami savo elgesį ar situacijas, kuriose atsiduriame. Giliai įkvėpkite, nurimkite ir įsiklausykite į savo jausmus, tik tada išgirsite, į kurią pusę leistis jums liepia širdis – tik tada galėsite sekti paskui ją, o ne eiti priešinga kryptimi, ir tik tada išmoksite pasiekti aukščiausius gerųjų emocijų taškus.

Nebijokite atskleisti slapčiausių savo baimių.

Kuo labiau suprasite, kaip jaučiasi jūsų partneris, ką jis ar ji mąsto arba kodėl jis ar ji elgiasi taip, kaip elgiasi, tuo anksčiau galėsite iki galo savo partnerį įvertinti. Atsiskleiskite ir patys, nebijokite išsakyti net ir slapčiausių savo baimių. Aistra auga tik tuomet, kai jai netrukdo jokie barjerai.

Aptarkite ateities planus.

Ateitis – tai didžioji paslaptis, nė vienas nežinome, kokie joje būsime ir ką ji mums žada pasiūlyti. Ir nereikia žinoti, bet pasvajoti, išties galite – apsvarstykite, kaip ateityje atrodysite judu, kartu pasvajokite ir sugretinkite savo ateities planus, leiskite, kad jūsų skirtumai vienas kitą papildytų.

Nenustokite būti švelnūs ir rūpintis vienas kitu.

Nebijokite, jei reikia, aukotis dėl vienas kito, būti švelnūs vienas kitam, globėjiški ir mylintys. Kartais paprasčiausi apkabinimai ilgalaikiuose santykiuose būna, deja, užmirštami.

Daugiau fizinio artumo.

Ilgai vienas su kitu praleidę poros neretai pamiršta fizinio kontakto svarbą: bučinius, apsikabinimus, prisilietimus ar galiausiai – seksą. Būtent fizinis kontaktas kartais gali tapti pačiu atviriausiu ir galingiausiu bendravimo būdu.

Nustokite savintis.

Pavydas gali priminti apie save santykiuose tuomet, kai tam tikras mūsų poreikis juose yra nepatenkinamas. Jis praktiškai neišvengiamai mus užlieja, kuomet mylimas žmogus savo dėmesį pradeda rodyti kitam žmogui ar veiklai, o ne jums. Tuomet ne tik kyla diskomfortas dėl galimo turėto ryšio nutrūkimo, bet ir objektas, kuriam rodomas dėmesys, mūsų akyse pradeda atrodyti kaip grėsmė santykiams. Tas objektas gali būti nebūtinai žmogus, tai ir kita veikla, darbas ar tam tikras reikalavimas, dėl kurio pagrindiniu prioritetu jūsų antrajai pusei jau tampate nebe jūs.

Geriausias būdas susilaikyti nuo savo partnerio savinimosi – tai priimti juntamą diskomfortą ir pradėti rūpintis savo poreikiais. Suteikite vienas kitam erdvės pabūti su kitais žmonėmis ir užsiimti patinkančiomis veiklomis atskirai.

Išmokite kalbėti vienas kito meilės kalba.

Kada jaučiatės labiausiai mylimi? Kada jaučiatės labiausiai mylintys patys? Pats metas šiuos klausimus užduoti ir sau, ir savo antrajai pusei. Tik taip galėsite susiderinti vienas su kitu ir demonstruoti savo juntamą meilę taip, kad mylimasis jus suprastų ir ją pajustų.

Nedarykite prielaidų.

Kad ir kaip norėtume manyti, kad žinome ir suprantame viską apie savo antrąją pusę, mūsų besikeičiantys likimai vis primena, kad ateitis yra paslaptis, kurios neįmins net ir didžiausi pasaulio išminčiai. Ir neverta daryti prielaidų dėl to, kaip ji susiklostys. Tiesiog būkite pačia geriausia savo versija, o ateitis dar parodys, ką ji jums yra paruošusi.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

Didelė meilė ateina po didelės klaidos

Fri, 05 Jan 2024 18:19:00 +0000

„Galbūt mūsų klaidos ir kuria mūsų likimą“, – sakė Carrie Bradshow. Galbūt tam, kad pagaliau taptume sveiki, iš pradžių mums reikia sudužti.

Blogiausias meilės tipas – kai turime didelių vilčių ir įdedame daug energijos vien tam, kad suprastumėme, jog visa tai yra beprasmiška. Širdis dūžta į milijonus gabaliukų ir mes vėl užduodame tą patį klausimą: kodėl nieko neišėjo? Taip, meilėje mes klystame dažnai.

Renkamės žmones iš mūsų sielos išmoktų pamokų. Mes negalime lengvai pasikeisti, negalime įlįsti į smegenis ir tiesiog kažką ten pataisyti. Tai gali nutikti tik tada, kai liekame tik mes ir visa tai, dėl ko gailimės.

Galbūt tai ne klaida, o poreikis geriau suprasti, kas tu esi, kaip tu myli, ko tau reikia iš meilės?

Reikalas tas, kad mums reikia didelės klaidos, kuri priartins mus prie viso gyvenimo meilės. Mums reikia sudužti tam, kad galėtumėme suprasti, kaip norime susiklijuoti.

Ir neretai toji didžiausia daroma klaida yra santykiai, kurių mes ir neturėjome užmegzti arba bent jau turėjome nutraukti juos anksčiau. Bet mes to nepadarėme. Ir ne todėl, kad ta meilė buvo ne mums skirta. O todėl, kad be jos mes niekada nesuprastume, kas yra tikroji meilė.

Mes visada turime pasirinkimą palaikyti santykius, ir tai yra nuolatinė charakterių ir idealų kova. Ir kad ir kiek tikėtumėmės, kad šį kartą viskas pasibaigs kitaip, taip nebūna.

Todėl, kad nelemta.

Mūsų klaida turi pasibaigti, dažniausiai labai skausmingai, dažniausiai katastrofiškai sudėtingai. Jos tikslas – sudaužyti mus iki paskutinio gabaliuko ir mesti iššūkį mūsų įsivaizdavimams apie meilę.

Mes turime nuolat užduoti sau klausimų: o kas buvo negerai, ką iš tikrųjų mums reiškia meilė? Ir tai nutinka ne per vieną naktį, tai truks tol, kol suprasime tiesą ir nustosime nuo jos slėptis.
Tai yra ta būklė, kai mes žinome, kad galime padovanoti kažkam savo meilę, bet taip pat galime išeiti aukštai iškėlę galvą ir įsitikinę, kad susirasime kažką, kas bus labiau jos vertas.

Todėl, kad mūsų gyvenimo Meilė laukia mūsų, ir kai ją sutiksime, nustosime klausinėti savęs, kodėl mums teko ištverti tiek meilės kančių.

Ši meilė ateis tada, kai pagaliau patikėsime, kad esame verti to, ko norime. Tai bus visai kitaip. Juk ir mes, išgyvenę skausmingą išsiskyrimą, žiūrėsime į ją kitaip.

Mes ieškosime ramybės ir taikos, o ne aistros ir ugnies. Mes vertinsime ne išvaizdą, o energiją, kurios žmogus pripildo mūsų gyvenimą.

Lėtai pradėsime suprasti, kad nesvarbu, kas šis žmogus, svarbu – kokį žmogų jis pažadina mumyse. Ji turi daryti mus geresnius. Ji turi įkvėpti.

IR tada mes suprasime, kad didžiausia mūsų gyvenimo klaida palydėjo mus pas didžiausią mūsų gyvenimo Meilę.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

Meilė sargdina ar gydo?

Fri, 05 Jan 2024 18:03:00 +0000

Meilė ne visada džiaugsmas ar teigiamos emocijos. Nesėkmė asmeniniame gyvenime gali palaužti sveikatą, net pražudyti žmogų... Ir atvirkščiai - laimingas žmogus iš kitų išsiskiria savo optimizmu, gera sveikata ir mokėjimu džiaugtis gyvenimu. Kodėl meilė mus taip veikia?

Pirmoji meilė be atsako

Poreikis mylėti – vienas iš pačių svarbiausių žmogaus gyvenime. Viskas prasideda vaikystėje... Jei šeimoje vaikas yra mylimas, jei tarp tėvų ir vaikų susiformavo šilti ir švelnūs santykiai, yra pagrindo tikėtis, kad ateityje vaikas bus kilni asmenybė, mokanti džiaugtis gyvenimu ir dovanojanti meilę savo artimiesiems. Kartais tėvų meilė dar negarantuoja vaikui laimingo gyvenimo. Kai vaikai paauga, jiems reikia kitokios tėvų meilės... Tragedijos ankstyvoje jaunystėje prasideda tuomet, kai vaikas pirmą kartą įsimyli. Jei ta meilė be atsako! Ir prasideda visos problemos...

Ką tik peržengęs keturioliktus metus, paauglys pirmą kartą pajunta, kad jo aistrų objektas į jį nekreipia jokio dėmesio. Suaugusiems tokios paauglio “aistros” juokingos, bet vaikui – tai didžiulis skausmas. Jam nesuprantami guodžiantys tėvų žodžiai: “Po keleto metų pamirši savo nelaimingą meilę” ir pan. Vaikas įsitikinęs, kad gyvenimas baigėsi ir jis jau niekada nebus laimingas...

Psichologų nuomone, vieniems tokie išgyvenimai padės tapti išmintingesniems, kitiems – nelaiminga jaunystės meilė yra paskutinė gyvenime... Todėl tėvai turėtų daugiau dėmesio skirti savo vaikams paaugliams būtent šiuo jiems psichologiškai sunkiu periodu: išsiaiškinti situaciją, patarti, nuraminti. Svarbiausia, paauglys turėtų suprasti, kad su tokiomis rimtomis problemomis susiduria ne tik jis. Kiekvienas žmogus gyvenime išgyveno bent kartą “meilės be atsako” dramą. Būtent meilės be atsako dėka buvo sukurtas ne vienas meno šedevras. Tiesa, paaugliui, patyrusiam nelaimingos meilės kančias, naudinga susipažinti su tais kūriniais, galbūt jie palengvins jo skausmus...

Nemiga ir vienatvė

Dažnai ir suaugę žmonės tampa vienpusiškos meilės “aukomis”. Deja, ne visi pajėgūs iškęsti baisias meilės kančias. Dvasinės kančios, kurias sukelia vienpusiška meilė, gali būti rimtų psichologinių ir fiziologinių susirgimų priežastis! Suaugę žmonės kartais pasirenka mirtį. Beje, statistika rodo, žymiai dažniau negu ankstyvoje jaunystėje. Tarkim, žmogus sugebėjo susivaldyti ir nusprendė gyventi..., bet palūžta sveikata.

Nelaimingos meilės pasekmės gali būti įvairios: nemiga, apetito praradimas, didžiulis širdies skausmas ir t.t. Anksčiau žmonės šias problemas spręsdavo patys. Dabar egzistuoja gausybė klinikų, įvairių sveikatos centrų, kuriuose žmones konsultuoja įvairūs gydytojai. Neseniai Miunchene buvo atidaryta unikali klinika, kurioje gydomi žmonės, patyrę nelaimingą meilę. Čia “nukentėjusius” stebi psichologai, terapeutai, kardiologai ir kt. Pagrindiniai vaistai, kuriuos išrašo gydytojas, – nauja meilė, nes ji išgydo pačias sunkiausias ligas. Tiesa, kai kurie pacientai suranda savo laimę tiesiog klinikoje...

Vienam – nekas, o dviem – dar blogiau

Du įsimylėjėliai nusprendė gyventi kartu, bet tai dar nereiškia, kad jie bus laimingi. Pagal statistiką visame pasaulyje daugėja skyrybų, vadinasi, milijonai žmonių kankinasi ir patiria stresą. Išvada: pablogėja sveikata. Išsiskyrę žmonės dažniau serga širdies kraujagyslių ligomis, juos kankina nemiga ir depresija.

Bet santuoka dar neužtikrina sveikatos. Jei šeimoje nėra susiklausymo, gyventi dėl vaikų ar turto neverta, nes tiktai laiminga santuoka yra sėkminga visais atvejais.

Gydytojai vienbalsiai tvirtina, kad vedę vyrai yra sveikesni ir gyvena ilgiau, negu ištekėjusios moterys. Apskritai ištekėjusios moterys daugiau serga, jas dažniau kankina depresija. Šiuolaikinė moteris, dirbanti lygiai su vyrais, po darbo dar turi apkuopti namus ir auklėti vaikus. Daugelis moterų tiesiog neišlaiko tokio krūvio. Todėl lozungas “Saugokite moteris!” aktualus ir šiandien.

Būtent tokioms moterims dažnai trūksta meilės. Sutuoktiniai jau priprato vienas prie kito – vyrui žmona nebe ta mergina, kurią jis kažkada mergino, o moteris bet kuriame amžiuje nori žadinti švelnumą, aistrą, meilę. Kartais keli švelnūs vyro žodžiai pataiso moters nuotaiką, padeda atsikratyti neigiamų emocijų.

Taigi svarbu ne tik surasti savo meilę, bet ir sugebėti išsaugoti ją, siekiant psichologinės ir seksualinės harmonijos. Laiminga santuoka visais atžvilgiais reiškia sveiką gyvenimą.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

17 patarimų, kurie padės dar labiau sutvirtinti santykius

Fri, 05 Jan 2024 17:50:00 +0000

Tiems, kurie nesusituokę, bet trokšta turėti šeimą, išdėstysime keletą naudingų patarimų. Žemiau išvardinti patarimai padės jums širdies reikaluose iš esmės laikytis meilės tvirtumo principų.

1. Bendravimo pradžioje neleisk santykiams vystytis per greitai. Staigiai įsibėgėję santykiai dažniausiai greitai sudega. Eikite žingsnis po žingsnio.

2. Vos tik pradėję bendrauti detaliai neaptarinėkite savo asmeninių trūkumų ir ydų. Nesvarbu, koks šiltas ir palankus jūsų draugas, bet koks pernelyg atviras per žemos savigarbos ar gėdingo silpnumo atskleidimas gali būti lemtingas, kai tarpusavio santykiuose pasitaikys „slėnis“. O jų būtinai bus.

3. Atsimink - pagarba eina prieš meilę. Dėk plytą po plytos.

4. Per dažnai neskambink telefonu ir nesudaryk progos nuo tavęs pavargti.

5. Neskubėk atskleisti savo troškimo tuoktis arba minties, kad ką tik radai „Poną Nuostabųjį“ arba „Panelę Žavingąją“. Jei tavo partneris dar nepadarė tokios pat išvados, pastūmėsi jį arba ją į paniką.

6. Visų svarbiausia: apdairūs mylimieji nuolat tikrina santykius. Jie mėgsta užkibti ant meškerės prieš prarydami kabliuką. Ši testavimo procedūra turi daug formų, bet dažniausiai atsitraukiama nuo kito asmens ir žiūrima, kas atsitiks. Galbūt prasidės kvaila kova. Gali praeiti dvi savaitės taip ir nesulaukus telefono skambučio. Kartais prasideda flirtas su varžovu. Ir kiekvienu atveju keliamas klausimas: „Kiek aš tau svarbus ir ką tu darysi, jei manęs neteksi?“, bet potekstėje slypi dar svarbesnis klausimas: „Kiek esu laisvas tave palikti?“ Tokiomis akimirkomis neapsakomai svarbu parodyti tiek savitvardą, tiek nepriklausomybę. Negriebk kito asmens, maldaudamas malonės. Kai kurie žmonės taip ir lieka vieniši, nes negali pasipriešinti pagundai keliaklupsčiauti.

7. Visi artimi santykiai, kai susitinkama vos ne kas dieną metus ir ilgiau ir, atrodo, vedantys į santuoką, prieš pat pabaigą vėl bus išbandyti. Vienas iš įsimylėjusiųjų pabandys visai juos nutraukti. Atstumtasis asmuo turi suprasti, kad jų ateitis priklauso nuo to, kaip sumaniai jis elgsis krizės metu. Jei įžeistasis asmuo širdy gali išlikti ramus, kaip mūsų istorijoje pasielgė Širlė, kiti du žingsniai gali būti susitaikymas ir vedybos. Taip dažniausiai ir atsitinka. Jei ne, jokie maldavimai nieko nepakeis.

8. Nebūkite priklausomi tiktai vienas nuo kito tenkindami savo emocinius poreikius. Net ir susituokę turėkite interesų bei veiklos ir už šių romantiškų santykių ribų.

9. Saugokitės savanaudiškumo meilėje. Nė vienas vyras ar moteris neprivalo vien tik duoti. Kartą aš išsiskyriau su mergina, nes ji leisdavo, kad vesčiausi ją į renginius, dovanočiau gėlių, vaišinčiau pietumis ir t. t. Aš norėjau tai daryti, tik tikėjausi, kad ji man kaip nors atsilygins. Bet nesulaukiau.

10. Nebūkite akli akivaizdiems ženklams, įspėjantiems, kad jūsų potencialus vyras ar žmona yra neištikimas, pilnas neapykantos, dvasiškai surištas, vergaujantis alkoholiui ar narkotikams, savanaudis ir t. t. Patikėkit - netikusi santuoka yra žymiai blogiau ir už pačią vienišiausią vienatvės akimirką.

11. Pradėdami susitikinėti su kitu asmeniu elkitės pagarbiai ir iš jo laukite to paties. Vyras oficialiame pobūvyje turi atidaryti moteriai duris, moteris viešumoje turi pagarbiai kalbėtis su savo palydovu ir t. t. Jei nepaisysite šitų pagarbaus požiūrio ženklų, kai dedami santuokos pamatai, vėliau bus beveik neįmanoma juos sukonstruoti.

12. Nesusiek žmogaus vertės su nepriekaištingu grožiu ar žavesiu. Jei iš kito reikalauji fizinio tobulumo, ji arba jis gali jo pareikalauti iš tavęs. Neleisk, kad meilė aplenktų tave dėl neteisingų jūsų kultūros vertybių.

13. Jei tikroji meilė tavęs dar neaplankė, nepradėk tikėti, jog niekas niekada tavęs nenorės. Tai mirtini spąstai, kurie gali sugriauti tavo emocijas. Milijonai žmonių ieško asmens, kurį galėtų mylėti. Problema yra surasti vienas kitą!

14. Nepaisant to, kaip nuostabiai besiklostytų meilės reikalai, prieš susituokdami skirkite laiko palyginti savo ir partnerio nuostatas. Stebina, kaip dažnai vyrai ir moterys karštligiškai puola tuoktis, taip ir neišsiaiškinę esminių savo lūkesčių skirtumų. Pavyzdžiui:

a) ar jis (ji) nori turėti vaikų? Kada, kiek?
b) kur gyvensite?
c) ar žmona dirbs? Kada? Kaip bus gimus vaikams?
d) kas vadovaus jūsų santykiams? Ką tai iš tikrųjų reiškia?
e) kaip bendrausite su savo uošviais?
f) kaip leisite pinigus?
g) kiek svarbūs santuokoje bus dvasiniai dalykai?

Šitie ir dar dešimtys kitų lūkesčių vienas po kito, padedant išmintingam santuokos konsultantui, turi būti aptarti prieš vedybas. Daugelio ateities kovų galima išvengti iškeliant potencialias nesutarimo sritis. Jei skirtumai per dideli, labai įmanoma, kad tos santuokos niekada nebus.

15. Partnerių seksualinis familiarumas gali sugriauti jų santykius. Be daugelio moralinių, dvasinių ir fizinių priežasčių, dėl ko nekaltybė turi būti išsaugota iki santuokos, taip pat yra daugybė psichologinių ir tarpasmeninių privalumų. Galbūt tai senamadiškas požiūris, bet vis dar tiesa, kad vyrai negerbia „lengvai pasiekiamų“ moterų ir pradeda nuobodžiauti su tomis, kurios viską atiduoda. Taip pat ir moterys negerbia vyrų, kuriems tik viena galvoje. Abiejų lyčių atstovai turi atsiminti, kaip vartoti vieną seną žodį - NE!

16. Kantri dainininkas Tomas T. Holas parašė dainą, kurioje atskleidžia prieš tai mūsų išdėstytą idėją. Eilės skamba taip: „Jei laikysi meilę per daug neatsargiai, ji išskris, jei laikysi per stipriai, ji numirs.“ Tai viena iš gyvenimo paslapčių. Holas tiksliai pastebėjo. Jei vyras ir moteris tarpusavio įsipareigojimų nelaiko pakankamai svarbiais, jų santykiai suvys kaip augalas be vandens. Visas pasaulis tą žino. Bet tik kai kurie įsimylėjėliai supranta, kad kraštutinė priklausomybė vienas nuo kito taip pat gali sugriauti meilės ryšius. Sakoma, kad asmuo, kuriam kito mažiausiai reikia, sugebės geriausiai kontroliuoti santykių eigą. Tikiu, kad tai tiesa.

17. Nė vienas santuokos aspektas negali panaikinti esminio laisvės ir pagarbos poreikio romantiškuose tarpusavio santykiuose. Saugokite savo bendravimo paslaptingumą ir orumą. Jei jūsų partneris pradeda jaustis pagautas ir kurį laiką atsitraukia, suteikite jam ar jai daugiau erdvės ir patys truputį atsitraukite. Nebandykite šio žmogaus uždaryti į narvelį. Verčiau su pasitikėjimu atlaisvinkite tuos gniaužtus ir niekada nesusitaikykite su amoraliu ar brutaliu elgesiu. Jei norite daugiau informacijos šia tema, skaitykite skyrių „Meilė turi būti tvirta“.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

10 patarimų, kaip išgydyti sužeistą širdį

Fri, 05 Jan 2024 17:33:00 +0000

Bessė Myerson rašė: „įsimylėti yra siaubingai paprasta, bet liautis mylėti yra paprasčiausiai siaubinga“. Ypač jei esate ta pusė, kuri norėjo tęsti santykius.

Išgydyti sužeistą širdį niekada nėra lengva. Nėra būdo greitai nuraminti kraujuojančią širdį.

Liautis mylėjus – ne išeitis. Rašytojas Henri Nouwen rašo: „Kai žmonės, kuriuos mylite, skaudžiai jus atstumia, palieka jus arba miršta, jūsų širdis sudūžta. Tačiau tai neturėtų jus atbaidyti nuo gilios meilės. Skausmas, kurį atneša gili meilė, ją padarys dar vaisingesnę“.

Tačiau kaip išgyventi skausmą? Štai 10 patarimų, pasiūlytų ekspertų ir surinktų iš pokalbių su draugais apie tai, kaip jie išsigydė savo širdį ir mėgino po truputį gyventi toliau.

Pažvelkite skausmui į akis, o nesistenkite jo apeiti

Suprantu, kad sunkiausia užduotis žmogui, kurio širdis sudaužyta – stovėti ir jausti, kaip viskas byra. Tačiau būtent tai yra teisingiausias variantas, nes nėra tokių aplinkelių, kuriuose nesusidurtumėte su kliūtimis. Elementarus faktas: turite leisti sau pagedėti, kad galėtumėte judėti toliau. Kai 18 mėnesių kovojau su sunkia depresija, mano gydytojas kiekvieno vizito metu pabrėždavo: „Išgyvenkite depresiją. Nesistenkite jos apeiti“. Jei būčiau apėjusi problemas, kurios mane kankino, būčiau susidūrus su jomis akis į akį vėliau gyvenime, panašiai, kaip netikėtai įstringama viduryje transporto žiedo.. Išvėrusi galingą skausmą, aš galiausiai tapau stipresniu žmogumi, galinčiu pažvelgti savo problemoms į akis. Netrukus skausmas neteko savo galios.

Atsiribokite ir mėgaukitės savo nepriklausomybe

Atsiribojimas – tai bandymas užpildyti tuštumą, nepuolant į naujus santykius ir nemėginant desperatiškai susigrąžinti savo antrąją pusę. Buda mokė, kad prisirišimas veda į skausmą, tad tiesiausiais kelias į laimę ir taiką yra atsiribojimas. Savo knygoje „Rytų išmintis vakarų protams” Victoras M. Parachinas pasakoja nuostabią istoriją apie seną sodininką, kuris prašė vienuolio patarimo. Parachinas rašo:

„ Didysis vienuoli, leiskite paklausti: kaip aš galiu pasiekti išsilaisvinimą?“. Didysis vienuolis atsakė: „O kas tave pririšo?“. Senasis vienuolis atsakė: „Nekas nepririšo“. Didysis vienuolis atsakė: „Tai kodėl ieškai išsilaisvinimo?”

Viena iš labiausių išlaisvinančių minčių, kurią kartoju kaskart, kai panirstu į širdgėlą ir liūdesį, skamba taip: man nereikia nieko, kad būčiau laimingas. Kai patiriu aštrias širdgėlos kančias, sunku patikėti, kad be to žmogaus galiu būti pilnaverčiu asmeniu. Tačiau nė vieną kartą išmokau, kad galiu, tikrai galiu. Tai mano darbas užpildyti tuštumą ir aš tai galiu tai padaryti…kūrybiškai, su savo aukščiausiojo „aš“ pagalba.

Surašykite savo stipriąsias puses

Kaip rašiau savo rašinyje apie „12 kelių, kaip eiti į priekį“, technika, kuri man padeda, kai jaučiuosi jautri ir sutriuškinta ir nebepajėgiu kovoti – tai susirašyti savo stipriąsias puses. Sakau sau: „Tu negeri jau 20 metų!! Silpnadvasis negalėtų to pasiekti! Štai, tu gyva po tų 18 mėnesių įkyrių suicidiškų minčių. Be kita ko, nesi surūkusi nė vienos cigaretės nuo tų laidotuvių praeitų metų pabaigoje!“. Sakau tai klausydamasi „Rokio” garso takelio ir, skambant paskutinei eilutei, aš jau pasiruošusi griebtis naujo iššūkio: „išlipti iš šio liūdesio ir tapti produktyviu šio pasaulio žmogumi. Jei nepavyksta įvardinti savo stiprybių, susidarykite savo „savigarbos aplanką“. Kaip tai padaryti sužinosite čia.

Leiskite sau pafantazuoti

Širdgėla nebūtų natūralus procesas, jei jis nebūtų susijęs su ilgesiu žmogaus, kurio netekote. Dr. Christine Whelan, rašanti skiltį „Pure Sex, Pure Column“ (liet. „Grynas seksas, gryna skiltis“) BustedHalo.com svetainėje, paaiškina, kodėl reikėtų leisti sau šiek tiek pafantazuoti. Ji rašo:

„Jei bandote iš galvos išmesti seksualinę fantaziją, sakydami: „Aš apie ją daugiau nebefantazuosiu“ arba „Aš negalvosiu apie tai, ką reikštų su juo intymiai leisti laiką“, galit tik komplikuoti reikalą…Garsiame devinto dešimtmečio psichologijos tyrime grupės subjektų buvo paprašyta galvoti apie ką tik jie nori, tik ne apie baltą alų. Kaip manote, apie ką jie galvojo? (Apie baltą alų).“

Padėkite kitam žmogui

Kai man skauda, vienintelis garantuotas antidotas mano skausmui – tai sudėlioti savo jausmus, surikiuoti juos ir tada mėginti rasti būdus jiems panaudoti. Būtent todėl knygos apie depresiją ir nerimą „Beyond Blue“ rašymas didele dalimi prisidėjo prie mano pasveikimo, būtent todėl „Beyond Blue“ grupės moderavimas mane kiekvieną rytą įkvėpdavo keltis. Kai nukreipi savo dėmesį į kitą žmogų – ypač žmogų, kuris kovoja su tokiu pačiu skausmu, bent akimirkai pamiršti apie save. Ir, būkim atviri, kartais tai prilygsta stebuklui.

Juokitės. Ir verkite.

Kaip paaiškinau savo rašinyje apie „9 būdus pasveikti humoru“, juokas gydo įvairiais lygmenimis. Kaip ir ašaros. Ar manote, kad tai tik sutapimas, kad gerai išsiverkę visada jaučiatės geriau? Ne, esame daugybės fiziologinių priežasčių, kodėl ašaros turi gydomąją galią. Kai kurias jų pažymėjo biochemikas Williamas Frey, kuris 15 metų vadovavo mokslininkų komandai, tyrusiai ašaras. Jie nustatė, kad emocinio pobūdžio ašarose (lyginant su ašaros dėl sudirginimo, kaip, pavyzdžiui, kai verkiame pjaustydama svogūną) esama biocheminių pašalinių produktų, todėl verkiant pašalinamos šios toksinės medžiagos, sumažinamas emocinis stresas. Taip kad griebkite dėžutę servetėlių ir tegul popietė būna skirta išsiverkti.

Susidarykite gerąjį ir blogąjį sąrašą.

Turėtumėte žinote, kokia veikla padeda jums pasijausti geriau, o kuri veikla tik sukels norą nusiaubti buvusio draugo namą (ar butą). Negalite žinoti, kuriam sąrašui priklauso kurie užsiėmimai, kol viso to neišmėginsite, tačiau įtariu, kad, jei tikrinsit jo Facebook’o profilį ir pamatysite jo gražuolės naujos merginos nuotrauką, nepasijusit geriau, todėl geriau įrašykit tai į „nebandyti“ sąrašą kartu su įpročiu rašyti ir skambinėti jo draugeliams, stengiantis susižvejoti informacijos apie jį. Į „gerąjį“ sąrašą galima įtraukti tokias priemones kaip ištrinti visus jo e-mailus ir garso žinutes, užstatyti visus jo dovanotus papuošalus, (ir išleisti pinigus taip reikalingam masažui?), pablevyzgoti prie kavos puodelio su draugu, kuris nepažįsta jūsų buvusiojo (taip jo vardas neišeis iš kalbos),

Sportuokite

Jei savo širdgėlą „išsportuosit“ – bėgiodami, plaukiodami, mankštindamiesi, vaikščiodami ar užsiimdami kikboksu, jums iškart palengvės. Tiek fiziologiniu lygmeniu (nes sportas suaktyvina serotonino ir/ar norepinefrino veiklą ir stimuliuoja smegenų chemikalų, kurie skatina nervų ląstelių augimą), tiek ir emociniu lygmeniu, nes imate iniciatyvą į savo rankas ir tampate savo proto ir kūno šeimininku. Be to, sportuodami galite įsivaizduoti žmogų, kuris atsakingas už jūsų skausmą, ir spirti jam į veidą. Geras jausmas, tiesa?

Susikurkite naują pasaulį

Tai ypač svarbu. Jei jūsų ir jūsų buvusios antrosios pusės pasauliai buvo susipynę, tai reikš, kad bendri draugai, kurie matė jį praeitą savaitę, jaučia pareigą jums apie tai papasakoti. Susikurkite savo saugų pasaulį – pilną naujų draugų, kurie neatpažintų to žmogaus minioje ir nežino jo vardo, kur jis neturėtų teisės imti ir pasirodyti perkeltine ar tiesiogine prasme. Pasinaudokite galimybe išmėginti ką nors naujo – povandeninio nardymo pamokas, dailės pamokas, knygų klubą, blogą – taip užprogramuosite savo protą tikėtis naujos pradžios…be jo (ar jos).

Susikurkite viltį

Filme „The tale of Despereaux“ (liet. „Despero nuotykiai“) nuskamba įspūdinga frazė, ją vis prisimenu nuo tada, kai išgirdau: „Yra tik viena emocija, galingesnė už baimę – tai atlaidumas“. Turbūt todėl susitaikius su tėvu jam gulint mirties patale sušvelnėjo baimė jo netekti. Tačiau atlaidumui reikia vilties: tikėjimo, kad egzistuoja geresnė vieta, kad skausminga tuštuma, kurią jaučiate kasdienybėje, nesitęs amžinai, kad vieną dieną atsikelsite ir džiaugsitės galėdami išsivirti kavos ar nueiti su draugais į kiną. Viltis – tai tikėjimas, kad liūdesys dings ir kad jei iš visų jėgų mėginsite gyventi toliau, ateis laikas, kai šypsena jūsų veidą puoš nuoširdi šypsena. Tad tam, kad galėtume atleisti ir įveikti baimę, reikia susikurti viltį.

Ir nepamirškite vėl mylėti…

Kai mūsų širdį žaloja ir degina pasibaigę santykiai, yra du variantai: galime paslėpti savo širdies duženas, kad niekas niekada negalėtų įsigauti vidun. Arba galime vėl mylėti. Giliai, lygiai taip stipriai kaip anksčiau. Henri Nouwen skatina vėl mylėti, nes širdis auga tik meilėje, kurią daliname kitiems. Jis rašo:

„Kuo daugiau būsite mylėję ir leidę sau kentėti dėl savo meilės, tuo lengviau galėsite leisti savo širdžiai augti ir gilėti. Kai jūsų meilė tikrai duodanti ir gaunanti, tie, kuriuos mylite, neapleis jūsų širdies net tada, kai jų šalia nebus. Atstūmimo, nebuvimo, mirties skausmas gali atnešti vaisių. Taip, jei mylėsite stipriai, jūsų širdis duš daugybę kartų, bet užtat atrasite džiaugsmą šio skausmo atneštų vaisių turte.“

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

10 patarimų ieškantiems meilės

Mon, 01 Jan 2024 17:26:00 +0000

Daugiausiai šansų surasti gyvenimo meilę turi tie, kurie geba pakeisti savo požiūrį į save patį, meilę, pasimatymus ir santykius. Kiek kartų girdėjote sakant: tik nustojau ieškoti ir atsirado? Šie žmonės savo gyvenimo draugus sutiko, todėl kad jie patys pasikeitė. Po tų pokyčių jie tapo patrauklesni, įdomesni ir geresni partneriai aplinkiniams.

Pateikiame 10 palengvinimų, kurie vienišiams atskleis, kuria kryptimi jiems save ugdyti, ir padės surasti antrą pusę.

Tau skirto žmogaus nėra

Teiginys, kad kiekvienas iš mūsų turime tik vieną vienintelę antrą pusę, yra iš esmės kenksmingas ir neleidžiantis mėgautis gyvenimu ir aplinkinių draugija. Jei kiekvienam iš mūsų visoje planetoje būtų skirtas tik vienas žmogus, statistiškai, savo meilę per gyvenimą sutiktų tik 1 iš 10 tūkstančių.

Žmonės, kurie laukia savo vienintelio, uždaro save narvelyje, nesimėgauja gyvenimu ir atstumia puikius kandidatus, nes jiems netinka kokia nereikšminga detalė.

Mėgaukis vienatve

Šis palengvinimas gali kiek trikdyti: kaip ieškoti antros pusės, kai mėgaujiesi vienatve? Tačiau tai yra pats svarbiausias dalykas, kurį būtina įsisąmoninti kiekvienam vienišiui. Kai pradedi mėgautis vienatve, pasidarai laimingas ir labiau pasitiki savimi.

Aplinkiniams tai rodo, kad esi pamiršusi buvusių santykių demonus ir tiki savimi. Tai savaime yra puikių santykių pamatas, nes rodo tavo psichologinį stabilumą. Jei nori sutikti savo gyvenimo meilę ir kad tavo gyvenimo meilė sutiktų tave, turi suvokti, kas esi, ko nori iš gyvenimo ir mėgti pati save. Tam reikės pradėti mėgautis vienatve.

Puoselėk pageidaujamas savybes

Sudaryk sąrašą savybių, kurias norėtum matyti savo partneryje. Galbūt tai geras humoro jausmas, galbūt saugumo pojūtis, galbūt atletiškas kūnas ar žavinga šypsena. Stenkis šias savybes puoselėti savyje ir anksčiau ar vėliau sutiksi žmogų, kuris jas turės. Šis būdas ne tik labai efektyvus, bet ir padės tapti geresniu žmogumi bei įgyti naujų įgūdžių.

Būkite atviri

Ieškantys antros pusės galvoja, kad puikiai žino, kokio žmogaus jiems reikia. Paprastai jie klysta ir susideda su žmonėmis, kurie visiškai neprimena mintyse sukurto idealo. Tačiau tai irgi nėra blogai – nevykę santykiai padeda geriau pažinti save, kitus žmones ir suprasti, ko tikrai nori. Bandydami megzti santykius su įvairiais žmonėmis galiausiai išmoksite neturėti išankstinių nusistatymų, priimti žmones, kokie jie yra, ir nustebsite, kokie jie nuostabūs.

Atstok nuo užimtų žmonių

Jei sutiksi patį nuostabiausią, bet įsipareigojusį žmogų, atsispirk pagundai nerti į romaną. Dauguma neištikimybe prasidėjusių santykių žlunga, nes prasidėjo nuo to, kad norėjai to, ko negali turėti. Lauk, kol tavo svajonių žmogus taps vienišas, ir nesiimk nieko, kad pakenktum jo santykiams.

Plėsk draugų ratą

Kuo daugiau įdomių ir skirtingų draugų turėsi, su tuo daugiau naujų žmonių susipažinsi. Tavo draugai ir artimieji padės plėsti tavo pažintis bei atskirti grūdus nuo pelų.

Būk draugiškas

Daugiau šypsokis ir juokis. Taip parodysi, kad tau įdomios naujos pažintys, o ir žmonės šalia tavęs jausis patogiau ir norės tave pažinti. Gali netgi lengvai paflirtuoti ir jei žmogus atsakys tuo pačiu, tai ženklas, kad simpatija yra abipusė.

Flirtuok!

Yra šimtai būdų kaip žmonės flirtuoja, tačiau geriausi flirtuotojai yra pagarbūs, dalinantys komplimentus, išraiškingi ir naudoja draugišką kūno kalbą. Erzinti arba menkinti save flirtuojant yra bene blogiausios strategijos. Atpažinti, kad su tavimi flirtuoja, galima pagal tokį elgesį: tau dažnai šypsosi ir juokiasi iš tavo nejuokingų pokštų, dažnai su tavimi sutinka, stengiasi išlaikyti pokalbį, dalinasi asmenine informacija, žiūri tau į akis ir užduoda klausimus apie tave.

Priversk savo širdį plakti smarkiau

Žmonės greičiau pradeda jausti simpatiją kitiems, kai jaučia susijaudinimą. Greitas širdies plakimas, prakaitavimas ir ekstremalūs pojūčiai gali padaryti tave seksualiai patrauklesniu (-ia) priešingai lyčiai. Tai dar viena priežastis nueiti į sporto salę arba vietoj lifto pasirinkti laiptus.

Užsiregistruok pažinčių svetainėje

Mano asmeninė patirtis: santykiai prasidėję pažinčių svetainėse buvo stabiliausi ir ilgiausi. Pažinčių svetainėje netgi radau savo sužadėtinę ir esu be galo laimingas. Tam netgi yra mokslinis pagrindas. JAV atliktas tyrimas parodė, kad pažinčių svetainėse prasidėję santykiai yra penktadaliu ilgaamžiškesni ir laimingesni. Taip yra todėl, kad santykiai jose prasideda nuo pokalbio, susipažinimo, dalinimosi jausmais, tikslais bei viltimis ir tik vėliau perauga į fizinį kontaktą.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

Kas mums meilė ir kas mes be jos?

Sat, 23 Dec 2023 10:20:00 +0000

Romos imperijos ar dar senesnių laikų vasario 14-oji buvo romantikų šventė. Istorikų nuomone, iš pradžių ją šventė pagonys. Per ją buvo garbinama vaisingumo dievas Faunas ir jau minėtoji moterų bei vedybinio gyvenimo globėja Junona.Vasario 14-oji su Valentinu buvo susieta pirmaisiais mūsų eros amžiais. Nuo tada ir atsirado graži tradicija išreikšti savo jausmus atviruku su širdelėmis ar amūrais. Šią dieną žmonės visame pasaulyje savo mylimiesiems siunčia ne tik romantiškus atvirukus, bet ir dovanėles. Ant atviruko siuntėjo vardo dažniausiai nebūna, nes jie skirti slaptai meilei.

Mylėti – reiškia norėti kitam to, ką laikai gėrybe; be to, norėti ne savo labui, o to, kurį myli, ir stengtis pagal išgales suteikti jam tą gėrybę. – Aristotelis

Ar bandėte gyvenime atsakyti sau į klausimą – kas yra meilė? Sutikite, kad klausimas jums bus nepaprastas, ir atsakyti į jį nebus taip lengva, o ir atsakytume visi skirtingai. Vieni apie meilę galvoja kaip apie romantiką, kiti ją susieja su poezija ir gražiomis eilėmis apie meilę. Kažkam tai religinis jausmas, kažkam – trumpas gyvenimo akimirksnis, vienkartinė aistra, kuri “retkarčiais nutinka”, o paskui praeina. O kažkas jos tiesiog laukia visą savo gyvenimą. O dar kitiems kančia, nes ją patyrę nebetiki, nei meile, nei jos buvimu šioje žemėje.O kokia ji ištikrųjų mums ta meilė?

Galbūt mes turime išmokti skirti įsimylėjimą, susižavėjimą ir meilę. Meilei reikia asmenybės brandumo. Meilė remiasi ne poreikiu (kad manim žavėtųsi, mylėtų, rūpintųsi, jausčiausi saugus(i) ir t.t., o noru mylėti pačiam, noru, kad mylimas žmogus realizuotų save, kad atsiskleistų pačios gražiausios jo savybės. Meilei reikia ir gilaus savęs pažinimo, pagarbos sau bei pasitikėjimo, nes tik tada galim mylėti ir kitą žmogų: pažinti jį, suprasti, gerbti, pasitikėti. Tam, kad gautume trokštamą meilę, mes žmonės griebiamės visko: gundome, pataikaujame, reikalaujame, grasiname, meluojame, kerštaujame, žeminamės, kontroliuojame, keliame isterijas, pavydą arba gailestį, net imamės įvairiausių užkeikimų. Žinoma, tokie veiksmai dažniausiai duoda priešingus rezultatus, nes kiekvienas žmogus priešinasi manipuliacijoms ir stengiasi nuo jų atsiriboti. Tuomet reikalaujantis ir negavęs meilės kaltina piktą likimą ar blogus žmones, nesusimąstydamas, kad kančių šaltinis – klaidingas meilės suvokimas, vedantis į priklausomus santykius. Tarsi labai aiškus ir vienodas scenarijus iš pradžių labai gera kartu (pradinė euforija), bet blogai atskirai, o galiausiai – blogai ir kartu, ir atskirai. Priklausomuose santykiuose nėra lygybės ir laisvės, bet jame labai daug negatyvių emocijų ir susierzinimo “mylimojo” atžvilgiu. Pozityvios emocijos gali būti ryškios, bet trumpalaikės, net pačias laimingiausias akimirkas lydi vidinė įtampa ir abejonės. Nusivylimas meile, bijant pradėti naujus santykius dėl neigiamos priklausomų santykių patirties iškarto padaroma išvada, meilės nėra, čia tik kalbos apie ją ir fantazijos.

Kai meilės euforija praeina, mes pradedame pastebėti visus mūsų charakterių trūkumus ir nesutapimus. Skirtingi temperamentai, gyvenimo būdai ir kiti svarbūs momentai išnyra tarsi ledkalniai. Gaunasi taip, kad kartu su partneriu nesijaučiame komfortiškai, tačiau mes bijome patys sau tai pripažinti, nes pripratome prie egzistuojančių santykių. Apgaudinėdami save ir tapdami įpročio vergais Jūs atimate tiek iš savęs, tiek iš savo partnerio galimybę surasti išties tinkamą žmogų ir gyventi laimingą, pilnavertį gyvenimą.

Esminis skirtumas tarp meilės ir priklausomybės tame, kad meilė dovanoja energiją ir gyvenimo džiaugsmą, o priklausomybė – atima jėgas ir išsekina. Pagrindinis priklausomų santykių požymis – baimė (prarasti, būti paliktam, likti vienišam).

Tai nebrandus meilės suvokimas, kuris pasireiškia panašiai, kaip vaiko prisirišimas prie suaugusiojo. Toks priklausomas elgesys yra grįstas nepilnavertiškumo pojūčiu – tuomet žmogus meilę suvokia kaip vergijos formą: kai tikima, kad tik kitas žmogus suteiks laimę, apsaugos, pasirūpins. Todėl jaučiama stipri priklausomybė nuo to, kas šiuos lūkesčius gali išpildyti ir tuo pačiu ignoruojamos asmeninės galimybės.

Tokiuose santykiuose nėra artimumo ir pasitikėjimo, o emociniai protrūkiai, pvz., pavydas ar kontrolė traktuojami kaip meilės išraiška. Jeigu Jūsų santykiams būtini nuolatiniai išoriniai dirgikliai, o priešingu atveju Jūs mirštate iš nuobodulio, laikas susimastyti apie tai, ar Jūs nebandote kažkaip/kažkuo užpildyti tarp jūsų atsirandančią emocinę tuštumą. Nesutramdomas naujovių troškimas gali signalizuoti tai, kad Jūsų meilė baigėsi, santykiai išsisėmė. Meilėje kaip ir visose kitose mūsų gyvenimo srityse, veikia tas pats dėsnis: kokie esame mes, tokia realybę kuriame. Todėl jei pastebime, kad santykiai nesiklosto, o bendrauti sunku – pradėkime nuo savo savivertės, užduokime sau svarbius klausimus – ko tikimės ir kokią meilę galime duoti šalia esančiam? Daugeliui žmonių meilėje nesiseka: jų niekas nemyli, jie neturi gyvenime į ką atsiremti arba kur rasti tą atramą? Manau, kad problema čia ne ta, kad nėra ką mylėti. Kai myliu, aš noriu, kad mylimam žmogui būtų geriau. Aš moku mylėti, aš aktyvus. Todėl mylėti gali tik brandūs žmonės. O nebrandūs, kuriems reikia atramos, jie iš esmės negali mylėti. Jeigu sako, kad jiems nėra į ką atsiremti. Ne mielieji, atsiremti gyvenime reikia į save patį, nes tai patikimiausia, o jei mums sunku būti stipriems į nieką neatsirėmus, sakykite kaip galime apdovanoti kitą žmogų meile, saugumu ir duoti kažką jam, jei patys esame silpni. Taigi, norėdami kurti meilę ir stiprinti savo santykius, pirmiausiai turime pradėti nuo savęs – pasitikėjimo savimi ugdymo. Tai gali būti nelengva, ypač jei daug metų į tai nekreipėme dėmesio. Tačiau nuoseklumu tikrai to pasieksime: pradėkime nuo dėmesingumo sau, pasidžiaukime savo pasiekimais, atraskime savo interesų, kurkime asmeninę erdvę. Tik išsaugodami savo individualumą, mylintys ir mylimi žmonės yra kūrybingi ir gali harmoningai papildyti vienas kitą, nes tik tokie žmonės turi kuo dalintis, nepavergdami ir nereikalaudami vieni iš kitų. Tai du kuria naują bendrą erdvę – bendradarbiaudami ir įkvėpdami vienas kitą. Mylinčiųjų geri santykiai – ne rezultatas, o nuolatinis procesas, kuris palaikomas geranoriškumu, pasitikėjimu, bendrais tikslais, supratingumu, dėkingumo ir dėmesio ženklais, nuoširdumu ir dar daugybe kitų puikių pozityvių savybių. Santykius dviejų žmonių įmanoma išsaugoti, juos tik nuolat vystant ir kuriant.

Žmonėms iki šiol taip ir nepavyko atrasti stebukligo universalaus „gyvenimo be problemų“ recepto. Pradedant nuo vis tų pačių gyvenimo klausimų, kamuojančių žmoniją nuo jos pradžios, kas yra gyvenimas, meilė, laisvė, kančia, mirtis, kas esu aš ir kokia visa ko prasmė, ir baigti paprastomis kiekvieno patirtimi užgyventomis tiesomis apie tai, kad gyvenime be viso kito yra daug skausmo, vienatvės ir kančios, kad kartais skauda labai, kad, kaip bebūtų liūdna, laikas negydo, ir vaistai negydo, ir nepadeda nei protingi patarimai, nei pasiguodimas artimam, nei žolelių arbata, nei aromatinė vonia… Ir problemos, pasirodo, pačios savaime neišsisprendžia, situacijos ir žmonės nesikeičia, sėkmė ilgai neaplanko ir gyvenimas netampa lengvesnis, paprastesnis, geresnis. Sielos rūpesčiai, taip vadinamos psichologinės problemos, yra tokia pat natūrali žmogaus gyvenimo dalis kaip ir ligos. Deja, ne visada ir ne visos yra paprastos ir lengvai suprantamos ir juolab lengvai išsprendžiamos. Kai kuriems norimiems pokyčiams prireikia net kelerių metų. Taigi, psichologo klientas – ne ligonis, o psichiškai sveikas, bet jaučiantis nepasitenkinimą savimi, savo gyvenimu, susikaupusių problemų kamuojamas žmogus.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT