HUMAN RACE SUPPORT - Dėkingumas

Ar įmanoma būti per daug dėkingam?

Thu, 09 Jan 2025 19:17:00 +0000

Ar įmanoma būti per daug dėkingam? Man prireikė didžiosios gyvenimo dalies, kol galiausiai pasakiau „taip“ ir nesijaučiau dėl to kaltas. Taip, dėkingumas gali būti žalingas, jei jį naudojame neigiamoms emocijoms numalšinti.

Kaltės ir dėkingumo ryšys

Kaltės jausmas dažnai iškyla pokalbiuose apie dėkingumą. Ir aš tai pastebėjau kur kas labiau nuo pandemijos pradžios . Draugai kalba apie iššūkius prižiūrėti senstančius tėvus ar turėti vaikus namuose ir nustoja pusiaukelėje sakydami: „Esu labai dėkingas, kad jie sveiki“. Klientai dalijasi darbo sunkumais arba išreiškia norą prašyti atlyginimo, bet susilaiko sakydami „Bent aš turiu darbą“.

Bendrai kalbant, mes nesuteikiame sau leidimo kalbėti apie savo kančias, nes akivaizdu, kad iš tikrųjų gali būti daug blogiau.

Psichologijoje tam yra terminas: lyginamoji kančia. Tai yra tada, kai vertiname savo jausmus ir atsigręžiame į dėkingumą kaip į atgailą už tai, kad nepastebime savo palaiminimų. Tai vienas iš dviejų atsakymų į nuosprendį: kai susimąstome, ar turime teisę jaustis taip, kaip jaučiamės, mes arba slopiname emocijas ir maskuojame jas pakylėjančiu požiūriu, pavyzdžiui, dėkingumu, arba pateisiname savo jausmus kaltindami kitus ar gyvenimą. už tai, tarsi neigiamos emocijos neturėtų egzistuoti kitaip.

3 žingsniai, kaip susidoroti su neigiamais jausmais

Realybė tokia, kad mes nesirenkame, kaip jaučiamės. Todėl vertinti save ar kitus už jausmus nėra prasmės. Tiesą sakant, kai neišmokstame susitaikyti su tuo, kad mums nėra gerai, galime praleisti svarbius duomenis, kuriuos emocija bando perduoti, o tai gali duoti netikėtos naudos , arba per daug įsigiliname į tai ir einame spirale žemyn. negatyvumas.

Štai ką daryti vietoj to:

1 žingsnis: apimkite emocijas

Įsivaizduokite mažą vaiką, patiriantį emocinį nuosmukį. Kiek naudinga barti ir reikalauti, kad jie būtų dėkingi? Kai emocijos yra didelės, negirdime logikos ar proto.

Mums reikia užuojautos sau , savo meilės ir nesmerkiančio buvimo, nes tai reguliuoja emocinį atsaką. Galite apsimesti, kad sėdite su geriausiu draugu, kuris jaučiasi prislėgtas. Paglostykite ranką, jei tai padeda, arba apsikabinkite. Prisilietimas išskiria oksitociną ir leidžia mums jaustis palaikomiems. Galbūt norėsite pasakyti sau ką nors malonaus, pavyzdžiui: „Žinau, kad tai sunku, bet aš čia su tavimi tiek, kiek reikia“.

2 veiksmas: klausykite, ko nori

Nors kartais emocijos gali atsirasti be jokios ypatingos priežasties, pavyzdžiui, kai pabundi gerai išsimiegojęs , bet vis tiek jautiesi svetimas, jos dažnai primena nepatenkintus poreikius ar neišgyventas vertybes.

Pasakykite, kad jaučiatės nepatenkinti savo verslo plėtra. Galite nuslopinti savo nusivylimą ir sutelkti dėmesį į tai, kad jaučiatės palaiminti dėl nuostabaus gyvenimo būdo, kurį jums suteikė jūsų verslas. Arba galite įsiklausyti į nusivylimą ir paklausti savęs: „Koks poreikis yra nepatenkintas? Kokias vertybes man primena emocija? Kokios baimės mane sulaiko? Kodėl svarbu gerbti šiuos poreikius / vertybes?

Pasirinkimas neapsiriboti dėkingumu, o dėmesys į šiuos ženklus gali tapti postūmiu pakelti verslą į kitą lygį.

3 veiksmas: atsakykite pateikdami savo vertybes

Kai įsiklausome į tai, ko nori emocijos, leidžiame savo vertybėms , o ne emocijoms, rodyti kelią. Tai tarsi tėvai, kurie išklauso savo vaiką ir sumaniai reaguoja į jį. Jie gali duoti vaikui tai, ko nori. Arba jiems gali tekti ieškoti kitų kūrybinių sprendimų, kurie vis dėlto patenkintų jų emocinius poreikius.

Pasakykite, kad darbe jaučiatės neįvertintas. Galbūt bus įmanoma apie tai pasikalbėti su savo viršininku. Tačiau tikrai galima pastebėti ir vertinti save už savo pasiekimus ir išvengti priklausomybės nuo kitų pagyrimų . Kas žino, galbūt suprasite, kad jūsų viršininkas vertina jus kitais atžvilgiais ir jaučiatės už tai dėkingas.

Kaip mažas vaikas, mano klientei reikėjo, kad kažkas būtų su ja jos emocinėje kančioje, neskubėdamas ir nepatardamas būti dėkingai. Praėjus maždaug 40 metų, jai vis tiek reikėjo to paties besąlygiško emocijų priėmimo, kad pagaliau galėtų judėti toliau. Nes mūsų turimi palaiminimai neatima teisės išsakyti mūsų nuoskaudų, kad ir kokios mažos ir nereikšmingos jos būtų.

Kai leidžiame sau priimti savo neigiamus jausmus, galime kreiptis į šiuos palaiminimus, kad padėtų mums išgyventi kančias ir iš visos širdies gyventi netobulame pasaulyje.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

Dėkingumo stebūklai

Tue, 01 Oct 2024 16:59:00 +0000

Rodytųsi, dėkingumo nesimokome. Na, mokome jo vaikus, bet ir tai dažniau turbūt mokome juos mandagumo nei tikro dėkingumo (kai liepiame padėkoti tetai už duotą saldainį, tai dar nereiškia, kad tikrai mokome vaiką jausti padėką ir vertinti dovaną). Apie dėkingumą nedėstoma universitetuose ir apie jį retai kada paklausia per pokalbį dėl darbo. Tačiau nuoširdus dėkingumo jausmas daro tikrus stebuklus mūsų gyvenime, tad gal reikėtų jo pasimokyti? Moksliniai tyrimai rodo, kad dėkingumą kasdien jaučiantys žmonės yra laimingesni, lengviau atlaiko gyvenimo išbandymus, pasižymi geresne sveikata, geriau miega ir patiria mažiau streso. Dėkingumas tvirtina santykius ir ne tik padeda susirasti naujų draugų, romantinių partnerių, bet ir didina pasitenkinimą santykiais tarp jau seniai kartu gyvenančių porų. Argi to nepakanka, kad pradėtume asmenines dėkingumo pamokas?

DĖKOKIME UŽ KIEKVIENĄ DIENĄ

Nenustebčiau, jei dabar galvojate: „O aš neturiu už ką dėkoti. Man šiandien nieko gero nenutiko. Kai nutiks kažkas tokio (didelio ir svarbaus), tada ir padėkosiu.“ Nieko keisto, juk mums yra įprasta jaustis dėkingais, kai mums sekasi. Kai netikėtai laimime loterijoje, kai nusiperkame namą, kai gimsta vaikas (pastebite, jis iš tiesų susijęs su laimės jausmu). Bet tikrasis dėkingumas yra jaučiamas kasdien ir už mažus dalykus. Kiek dažnai mes prisimename, kad pats gyvenimas yra didelė dovana, už kurią turime/galime jaustis dėkingi? Retas kuris moka kiekvieną dieną pragyventi taip, lyg tai būtų pirma arba paskutinė jo gyvenimo diena, besidžiaugiant smulkmenomis, besigėrint medžiais, žvaigždėmis (kaip dažnai išvis prisimename pakelti galvą į dangų?), praeivių veidais bei artimais žmonėmis savo gyvenime. Dar retesnis nepamiršta bent mintyse už visa tai padėkoti.

Garantuoju, kad patirtumėte džiuginančių pokyčių, jei kasdien rastumėte bent 2 minutes laiko skirti padėkai. Tiesiog atsisėsti, užmerkti akis ir pagalvoti, už ką šiandien aš jaučiuosi dėkinga/-as. Tokia praktika primintų apie visus gerus dalykus, kurie jums nutinka kas dieną. Pasijustumėte laimingu, kad jūsų gyvenime yra svarbūs jums žmonės, ar kad sutinkate visiškai svetimų, bet kažkuria prasme malonių jums žmonių. Tokia praktika padėtų į blogus dalykus pažvelgti iš šviesiosios pusės. Problemos darbe? Galite jaustis dėkingais, kad išvis turite darbą, kad gyvenimas pateikia iššūkių, kuriuos įveikdami mokotės ir tobulėjate, kad nenuobodžiaujate. Kasdieninės padėkos sesijos padėtų įvertinti tai, kas jums svarbiausia. Noras burbuliuoti dėl smulkių rūpesčių dingsta, kai jaučiate dėkingumą, kad jūsų vaikai gyvi ir sveiki. Susierzinimas dėl didelių šildymo sąskaitų išnyksta, kai esate dėkingi, kad turite namus. Galiausiai, kasdieninis dėkingumo jausmas primintų, kad galite (ir norite) išreikšti savo padėką kitiems. Vienas paprastas „ačiū“ gali pakeisti kito gyvenimą. Žmonės mėgsta būti vertinami už tai, kokie jie yra, ir už tai, ką jie daro. Tad kodėl nenusiuntus atvirutės, laiško, trumposios žinutės, nepaskambinus, ar, visų geriausia, nesusitikus su tuo, kam esate dėkingi, ir neišreiškus jam/jai savo dėkingumo? Tai keistų ne tik jo/jos, bet ir jūsų pačių gyvenimą (neabejotina, kad į gerąją pusę).

SU DĖKINGUMU GERĖJA MŪSŲ GYVENIMO KOKYBĖ

Būti dėkingu kitam – tai ne tik daryti jam gera. Tuo pačiu tai daryti daug gero sau. Psichologai Michael McCollough ir Robert Emmons yra vieni iš gausaus būrio mokslininkų, tyrinėjusių ir atskleidusių gausius dėkingumo jausmo teikiamus privalumus. Šių mokslininkų tyrime dalyvavusieji žmonės buvo suskirstyti į tris grupes. Vienų buvo prašoma kurį laiką kasdien rašyti dienos įvykių dienoraštį. Jokios instrukcijos, ką reikėtų paminėti dienoraštyje, šiai grupei nebuvo duotos. Kitų buvo paprašyta, kad jie rašytų dienoraštį, kuriame kasdien išvardintų blogus dalykus, kurie tą dieną jiems nutiko. Galiausiai trečiosios grupės užduotis buvo savo dienoraštyje kasdien vardyti, už ką tą dieną jie jaučiasi dėkingi. Tyrimo rezultatai parodė, kad dėkingumo dienoraštį rašantys žmonės pasižymėjo didesniu budrumu bei entuziazmu, ryžtingumu, optimizmu ir energingumu. Be to jie patyrė mažiau streso ir mažiau depresijos, buvo labiau linkę padėti kitiems. Jie ir daugiau reguliariai sportavo bei sėkmingiau siekė savo asmeninių tikslų.

Robert Emmons, parašęs knygą „Ačiū!: Kaip naujasis dėkingumo mokslas gali padaryti jus laimingesniais“ (angl. „Thanks!: How the New Science of Gratitude Can Make You Happier“), teigia, kad, kasdien praktikuodami dėkingumą, savo jaučiamą laimės jausmą galime padidinti net 25%. Sakykime, kad, būdami normalios savijautos, jūs jaučiatės kažkiek laimingi. Pavadinkime tai baziniu jūsų laimės lygiu, savotišku atskaitos tašku. Kai dienos bėgyje jūs išgirstate kažkokių nemalonių naujienų ar jums nutinka kažkas blogo (pavyzdžiui, pametate raktus nuo buto ar sužinote, kad planuojamas etatų mažinimas darbe), jūsų savijauta kuriam laikui subjūra. Tačiau, po kurio laiko, jums apsipratus su padėtimi ar net radus sprendimų jai pakeisti, savijauta grįžta į normalų, jums įprastą bazinį laimės lygį. Lygiai taip pat, kai dienos metu jums nutinka kažkas gero ir malonaus (pavyzdžiui, sužinote, kad jūsų vaikas gavo vietą išsirinktame darželyje, ar jus paaukštino pareigose darbe), jūsų savijauta kuriam laikui pagerėja, tačiau paskui vėl tampa tokia, kaip visada (irgi grįžta į bazinį laimės lygį). Pasirodo, nepamirštant kasdien jausti ir išreikšti dėkingumo, mes tampame laimingesni visą laiką. Tai yra, mūsų normalioje būsenoje jaučiamos laimės lygis auga. Vadinasi, dėkingumo dėka jūs pradeda jaustis laimingesni nepriklausomai nuo to, ką jums pateikia gyvenimas. Jūsų laimės jausmas darosi vis mažiau paveikiamas išorinių aplinkybių.

Be laimės jausmo dėkingumas suteikia ir kitų gėrybių. Tyrimai rodo, kad dėkingi žmonės yra kūrybiškesni ir greičiau atsitiesia po nesėkmių bei nelaimių. Jie pasižymi stipresne imunine sistema (reiškia, rečiau serga) ir jų socialiniai santykiai yra stipresni nei tų, kuriems dėkingumas yra mažai pažįstamas jausmas. Nancy Digdon teigimu, dėkingumas gerina ne tik gyvenimo, bet ir miego kokybę. Jei jus kankina nemiga ir turite sunkumų užmigti, skirkite vakarais, atsigulę į lovą, 15 minučių dėkingumo dienoraščio rašymui. Tai sutelks jūsų mintis į teigiamus dalykus, šitaip jūs greičiau užmigsite ir miegosite ilgiau bei geriau.

LAIMINGŲ SANTYKIŲ PAGRINDAS – DĖKINGUMAS

Kadangi joks žmogus nėra izoliuotas nuo aplinkinių, socialiniai santykiai vaidina svarbų vaidmenį kiekvieno mūsų gyvenime. Kuo geriau mes sutariame su žmonėmis, kuo labiau patenkinti esame turimais santykiais, tuo laimingesni jaučiamės. Kuo laimingesni mes, tuo daugiau aplinkinių irgi galime padaryti laimingais. Žmonėms patinka bendrauti su tais, kurie spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą. Kaip ką tik aptarėme, dėkingumas veda į laimę. Saros Algoe teigimu, jis veda ir į stabilių santykių kūrimą bei išlaikymą. Kai mes išmokstame dėkoti, mūsų elgesys tampa malonus aplinkiniams. Žmonės pradeda jaustis vertinami, kas yra svarbu ir reikšminga kiekvienam be išimties.

Jei jau dėkingumas toks svarbus susirandant draugų, tai nekeista, kad jis vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį ir tarp romantinių partnerių. Gyvenant kartu yra svarbu teigiamai reaguoti, kai partneris jums atsiveria. Tai reikšminga intymumo dalis, įtakojanti santykių stabilumą. Dėkingumas yra net tik teigiama reakcija į partnerį, bet ir jo įvertinimas, jo svarbos pripažinimas. Kai mes pasakome ačiū savo artimiausiajam už tai, ką jis atnešė į mūsų gyvenimą, mes leidžiame jam jaustis suprastam ir vertinamam. Mūsų dėkingumas skatina jį ir toliau elgtis taip, kad mes turėtume pagrindą dėkoti. Būtent dėl to dėkingumas poroje taip glaudžiai siejasi su šeimynine laime, intymumu ir palaikymu. Mokslas tai patvirtina. Saros Algoe su kolegomis tyrimas rodo, kad dėkingumo išreiškimas didina romantinių santykių artumą bei pasitenkinimą jais. Šie mokslininkai tyrė kartu bent tris mėnesius gyvenančias poras ir nustatė, jog partnerio išreikštas dėkingumas moterų tarpe didino pasitenkinimą santykiais, o vyrų tarpe didino santykių artumo jausmą bei pasitenkinimą santykiais.

Jei manote, kad trys mėnesiai kartu yra per mažas laiko tarpas, kad galima būtų kalbėti apie šeimyninės laimės stabilumą (pradžioje poros ir taip patenkintos santykiais, nesvarbu, dėkoja vieni kitiems ar ne), jūs klystate. Cameron Gordon su bendradarbiais daug dėmesio skyrė ilgą laiką kartu gyvenančioms poroms. Šie mokslininkai tiriamaisiais pasirinko maždaug 20 metų kartu gyvenančius žmones ir siekė išsiaiškinti, kaip dėkingumas susijęs su jų pasitenkinimu santykiais. Paaiškėjo, kad tiek jaučiamas, tiek išreikštas dėkingumas didino paties dėkingojo pasitenkinimo santuoka jausmą. Įdomu tai, kad jaustas dėkingumo jausmas didino ir partnerio pasitenkinimą, tačiau dėkingumo išreiškimas neturėjo jam įtakos. Manoma, kad dėkingumo išraiška šeimose gali būti ne visada nuoširdi, todėl ji ne visada ir atneša tiesioginių teigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, jūsų padėka vyrui „Ačiū, kad išnešei šiukšles“ jam gali skambėti kaip sąžinės priekaištas, kad tai jis padarė per vėlai, ne vakar ar užvakar, kaip prašėte, o tik šiandien. Todėl nepaprastai svarbu yra ne tik dažnai kartoti ačiū, bet ir labai nuoširdžiai tai jausti. Netikras dėkingumas neatneša naudos ne tik porų santykiuose, bet ir visais kitais mūsų jau aptartais atvejais. Formaliu ačiū savo laimės nepasididinsi. Tačiau kaip išmokti dėkingumo, jei jo kol kas nejauti?

KAIP MOKINTIS DĖKINGUMO?

Vienas populiariausių ir galbūt veiksmingiausių būdų mokantis dėkingumo yra dėkingumo dienoraščio rašymas. Tam tiks bet koks bloknotas, sąsiuvinis ar knygutė, į kurią kasdien galėsite surašyti 3-10 dalykų, kurie jums nutiko tądien ir už kuriuos jūs jaučiatės dėkingi. Iš patirties sakau, kad geriau, jog jūsų dėkingumo dienoraštis jums atrodytų gražiai. Nepagailėkite kelių litų nusipirkti iš tiesų patinkantį bloknotą, kurį kasdien imti į rankas būtų tikrai malonu. Galite ir paprastą sąsiuvinį patys papuošti norimom aplikacijom. Svarbu, kad šis daiktas būtų jums mielas. Tai tikrai pakelia motyvaciją nepatingėti skirti jam laiko. Galite rašyti rytais, jei turite laiko, arba vakarais, prieš eidami miegoti. Vakarinis rašymas yra kiek įprastesnis, nes rytais paprastai žmonės neturi laiko. Nepamirškite, kad rašydami vakarais jūs pagerinsite ir savo miegą.

Kitas būdas išreikšti dėkingumą yra dėkingumo laiškas. Jei į savo dienoraštį įrašėte žmonių, kuriems jaučiatės dėkingi, ar bent apie juos pagalvojote, nepatingėkite parašyti jiems laiško. Ne kiekvienam yra lengva pradžioje į akis sakyti atvirus šiltus žodžius, todėl rašymas gali labai pagelbėti. Rašydami laišką jūs apgalvosite savo žodžius, būsite labiau patenkinti savo dėkingumo išraiškos frazėmis. Nesvarbu, ar tai darysite ant popieriaus, ar naudositės elektroniniu paštu. Svarbu, kad nepamirštumėte laiško išsiųsti. Nors psichologai sako, kad daugiausia naudos gautumėt susitikę su adresatu ir perskaitę jam savo laišką gyvai.

Jei mėgstate rankdarbius, galite pasidaryti dėkingumo apyrankę. Nusipirkite ar susiraskite jums patinkančių karoliukų, kurių kiekvienas turės tam tikrą simbolinę reikšmę jums. Pavyzdžiui, širdelės formos stiklinį karoliuką susiekite su meile ir artimu žmogumi savo gyvenime ir įtraukite į apyrankę. Karoliukas su pinigų ženklu jums gali būti dėkingumo už turimą materialinę gerovę simbolis. Beje, visai nebūtinai karoliukai turi būti širdelės ar dolerio formos. Bet koks karoliukas tiks, jei tik jūs jį susiesite su asmeniniais dalykais, už kuriuos dėkojate. Galite asociacijas kurti ne pagal formas, o pagal spalvas. Nešiodami tokią originalią dėkingumo apyrankę jūs kasdien prisiminsite, už ką jaučiatės dėkingi.

Jei laiškas ar apyrankė atrodo per daug sudėtingi, tiesiog sakykite ačiū žmonėms, su kuriais bendraujate. Pasistenkite, kad tai būtų sakoma ne tik tada, kai jus kas nors praleido pirmą pro duris. Raskite progų nuoširdžiai padėkoti dažniau. Jus kažkas palaikė, kai buvote nusiminę, pasakykite žmogui ačiū už tai. Kažkas davė gerą patarimą, būtinai padėkokite. Jei jaučiatės dėkingi tiems, kurių šiuo metu nėra šalia, nepatingėkite paimti telefono ir jiems paskambinti. Taip ne tik praskaidrinsite draugo, bet ir savo dieną. Atminkite, kad žmonės yra svarbūs ir kad jie negali skaityti jūsų minčių.

Jei kartais patys gaunate padėkos atvirukų ar raštelių, ar smulkių dovanėlių, dovanotų jums su dėkingumu, galite jas segti ant sienos. Įsirengę prie savo rašomojo stalo (namuose ar darbe) lentą, kurioje kabinsite visus gautus padėkos žodžius, jūs kaskart nusišypsosite, kai jūsų akys užklius už jūsų dėkingumo lentos.

Padėkokime ir už „blogus“ dalykus savo gyvenime. Nepamirškime, kad visada yra du būdai žiūrėti į bet kokią situaciją. Kai nutinka dalykai, kurie neįėjo į mūsų planą, mes jaučiame stresą, liūdime, manome, kad situacija sudėtinga. Bet išmokime prisiminti, kad kiekvienas dalykas ar įvykis turi ir teigiamą pusę. Išmokime ją atrasti. Dėkingumas padeda džiaugtis gyvenimu, kai žmogus išmoksta teisingai žiūrėti į tai, kas vyksta jo gyvenime. Kai dalykai nesikloja taip, kaip jums norėtųsi, svarbu nepamiršti sau kartoti, kad viskas, kas vyksta, vyksta tik į gera. Stenkitės įžvelgti privalumus net ir nesėkmėse. Kai nutinka nelaimė, būtinai paklauskite savęs: „Kas šitame dalyke yra gero?“, „Ko aš galėčiau pasimokyti iš šios situacijos?“, „Kokios naudos iš šios nesėkmės aš galėčiau gauti?“. Šiandien pat, kad ir kas jūsų gyvenime būtų įvykę, pasistenkite pajusti dėkingumą. Nelaukite, kol tam atsiras teigiamų priežasčių. Pradėję dėkoti ir už neigiamas, jūs pamatysite, kad šių pamažu lieka vis mažiau.

#dėkingumas #stebuklai #pozityvumas #laimė #sėkmė #vidinėramybė #asmenybė #sąmoningumas #dėkingumodienoraštis #dėkingumomeditacija #teigiamasmąstymas #savoįgalinimas #asmenybė #dvasingumas #sąmoningasgyvenimas #visata #energija #vibracijos #įkvėpimas #motyvacija #pokyčiai #augimas #santykiai #sveikata #laimė #sėkmė #pasitikėjimas #meilė

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

Magiškasis ačiū: dėkingumo galia

Tue, 01 Oct 2024 16:36:00 +0000

Dėkingumas yra galinga emocija, galinti tiek padidinti laimės jausmą, tiek ir padėti sunkiausiais gyvenimo momentais. Deja, neretai žmonės būna taip įpratę priimti dalykus tarsi savaime suprantamus, kad neretu atveju neįsisąmonina, už kiek daug visko galima būti gyvenime dėkingu.

Dėkingumas gali būti kelių tipų. Pirmiausia tai gali būti spontaniškas pasakymas „ačiū“ sulaukus iš kitų kažko gero ar naudingo - toks dėkingumas vadinamas naudos iššauktu dėkingumu (angl., benefit-triggered gratitude). Dėkingumas taip pat gali būti ir bendresnė žmogaus nuotaika, kai džiaugiamasi ir vertinama kažkuo, kas gyvenime svarbu ir vertinga (pvz., graži diena, geras oras, žydinčios gėlės ar smagi kelionė). Galiausiai, dėkingumą galima vertinti ir kaip žmogaus asmenybės ypatumą. Kitaip tariant, yra žmonių, kurie yra labiau linkę į dėkingumą, ir yra tokių, kurie yra mažiau dėkingi.

Dėkingumo sau, kitiems ir pasauliui praktikavimas yra labai svarbus ir gausybe mokslinių tyrimų pagrįstas būdas ženkliai pasididinti sau laimės jausmą. Apžvelgusi 38 tyrimus, kuriuose dalyvavo virš penkių tūkstančių paauglių ir suaugusiųjų, psichologė Leah R. Dickens (2017) teigia, kad dėkingumo praktikavimas siejasi su didesne psichologine gerove ir laime, taip pat aukštesniu pasitenkinimu gyvenimu bei optimizmu ir mažesniu depresijos išreikštumu. Dėkingumas taip pat siejasi su kokybiškesniais santykiais, atsparumu, darbo produktyvumu ir net fizine sveikata. Taigi „Ačiū“ tikrai gali būti magiškas žodis.

Kaip praktikuoti dėkingumą?

Akivaizdu, kad dėkingumo praktikavimas yra puikus būdas rūpintis savimi. Nuoširdus dėkingumo išreiškimas padidina laimės jausmą, gerina tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą. Tačiau norint pajusti ilgalaikį teigiamą dėkingumo poveikį gyvenime, verta jį praktikuoti kasdien. Toliau rasite 12 būdų prisijaukinti dėkingumą ir pasinaudoti jo teikiamomis naudomis:

Dažniau sakykite žmonėms „Ačiū“. Tai, ko gero, pats akivaizdžiausias dėkingumo išreiškimo būdas. Padėkokite tiems, kurie padeda ar kurie padaro jums paslaugą, nepamiršite atsidėkoti už dovanas, už malonų aptarnavimą kavinėje ar už darbą žmonių, kurie kiekvieną dieną jūsų gyvenimą padaro lengvesnį. Ar esate dėkoję seselei, kuri padarė jums kraujo tyrimą? Kada paskutinį kartą dėkojote vyrui ar vaikams už išneštas šiukšles? O kada padėkojote laiptinę tvarkančiai valytojai ar parduotuvės kasininkei? Kartais žmonėms atrodo, kad jei jau žmogus gauna atlyginimą už savo darbą, tai padėkų tam žmogui nereikia. Bet čia ir yra esmė: reikia! Jūsų „ačiū“ žmogų motyvuoja ir pakelia ūpą, o net jei ir atrodo, kad jūsų dėkingumas liko neįvertinas ar nepastebėtas, tai dar nereiškia, kad JŪS negavote iš dėkingumo naudos. Tiesa, ne visuomet pavyksta padėkoti žodžiu – šiuo atveju ir SMS žinutė, raštelis ar laiškas gali puikiai pakeisti ar papildyti žodžiu sakomą padėką.
Rašykite dėkingumo dienoraštį. Dedikuokite šiai užduočiai užrašų knygelę ir kasdien paskirkite šiek tiek laiko jos pildymui. Parašykite bent tris dalykus kasdien, už ką esate dėkingi sau, kitiems ir pasauliui. Net kai bus labai sunku sugalvoti, nepasiduokite ir apsvarstykite, už ką tądien norite išreikšti dėkingumą. Gal už tai, kad vaikai nepaliepti patys padarė pamokas? Ar už tai, kad puikiai padarėte pristatymą darbe? O gal už tai, kad visi artimieji sveiki ir gyvi? Tai gali būti ir visai mažos bei specifinės, ir didelės bei abstrakčios padėkos. Kiekvieną dieną pildant dienoraštį bus vis lengviau ir lengviau atrasti tai, už ką jaučiate dėkingumą.
Pasakykite mylimiems žmonėms, kad juos mylite. Parodykite, kaip vertinate sau brangius žmones, ir padėkokite, kad tie žmonės yra jūsų gyvenime ir jus palaiko. Greičiausiai ir patiems kartas nuo karto būtų malonu išgirsti, kad kažkas jus myli, vertina ir brangina :)
Atlikite dėkingumo meditacijas. Paskirkite meditavimui laiko kartą į dieną ar kartą per savaitę. Raskite vietą ir laiką, kai jums niekas netrukdo, įsitaisykite patogiai, užsimerkite. Įkvėpkite kelis kartus, sutelkite savo dėmesį į save ir savo artimiausią aplinką. Perbėkite mintimis per visus žmones, kurie jums brangūs ir pasakykite sau: „esu dėkingas, nes....“ . Sugrąžinkite dėmesį į save ir pareflektuokite, už ką jaučiate dėkingumą sau. Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip medituojant galima praktikuoti dėkingumą.
Įjunkite „naujoko žvilgsnį“. Į kasdienius dalykus pažiūrėkite tiriančiai, su nuostaba ir atvirumu. Tokia praktika padeda pastebėti, kiek įprastų dalykų neretai yra vertinami tarsi savaime suprantami. Ar kada susimąstėte, koks stebuklas yra tai, kad iš milijonų žmonių radote antrą pusę? Arba tai, kad iš tūkstančių profesijų išsirinkote tą, kuri jums patinka? Arba kiek neįtikėtini yra tokie, regis kasdieniai, žmonijos išradimai, kaip elektra, kompiuteris, medicinos prietaisai? Arba koks neįtikėtinas atsitiktinumas yra tai, kad gimėte?
Treniruokite savo pagarbos kitiems „raumenį“. Sunku jausti dėkingumą, jei kažko negerbiate. Patyrinėkite, ar yra žmonių jūsų gyvenime, kuriuos jums ypatingai sunku gerbti, vertinti ir atjausti. Prieš smerkdami, kategorizuodami, apkalbinėdami ar menkindami kitą pasakykite sau tyliai „Stop“ ir pagalvokite, kam labiau trukdo jūsų emocija ir elgesys: jums ar tam smerkiamam žmogui? Neretai pykstantysis, neužjaučiantys ir negerbiantysis nukenčia (net jei ir bando tai neigti) labiau nei tas, kuriam ta nepagarba skirta. Taigi paklauskite savęs: o gal yra kažkas, dėl ko tas žmogus vertas pagarbos ir dėkingumo? O jei ne, tai gal bent galima paleisti ir nebepersmąstyti, kaip to žmogaus nemėgstate?
Palikite teigiamus atsiliepimus. Nelaikykite padėkų už puikias paslaugas, gerą maistą ar aptarnavimą sau. Rašykite į viešbučių bei restoranų svečių knygas, dalinkitės įspūdžiais (aišku, jei turite teigiamų įspūdžių) socialiniuose tinkluose, parašykite elektroninį laišką jus gerai aptarnavusiam pardavimo vadybininkui. Aišku, nemeluokite – nuoširdus dėkingumas yra kur kas vertingesnis ir naudingesnis tiek jums, tiek dėkingumo sulaukiančiam žmogui ar įstaigai.
Atsidūrę sudėtingoje situacijoje, paklauskite savęs, ką galite išmokti iš tos situacijos. Net kai situacija atrodo beviltiška ir be išeities, galima rasti kažką pozityvaus. Paklauskite savęs, ką aš išmokau? Ką supratau apie save ir kitus? Ar yra šioje situacijoje kažkas, už ką aš galiu jausti dėkingumą?
Dovanokite. Laiką, pastangas, savo talentą, o taip pat ir pinigus. Dosnumas yra dėkingumo išraiška, suteikianti laimės tiek dovanojančiam, tiek gaunančiam. Galite savanoriauti, o galite tiesiog kartą į savaitę SMS žinute paaukoti jums svarbaus dalyko labdarai. Svarbu, kad darytumėte tai ne iš sąžinės graužaties, o iš tikėjimo tuo, ką darote.
Paskirkite sau „dieną be skundų“. Tiek daug kartų per dieną išsakome nepasitenkinimą visiškomis smulkmenomis! Taigi pamėginkite kartą savaitėje sąmoningai visą dieną niekam niekuo nesiskųsti. Patyrinėkite, kaip jausitės neįsisukdami į savo pačių negatyvą: gal pavyko išvengti bereikalingų konfliktų namuose ar darbe? Gal jaučiatės mažiau pavargę ir išsekę nei kitomis dienomis? O gal kaip tik supratote, kad kai kurie svarbūs dalykai liko neišsakyti? Tai irgi gerai – nes iš viso skundų bei nuoskaudų „triukšmo“ sugebėjote atpažinti tai, kas jums tikrai neduoda ramybės, ir galėsite išreikšti tuos skundus ar nepasitenkinimą tvirčiau ir mažiau užvaldžius emocijoms.
Priimkite kitų dėkingumą. Neretai žmonės išgirdę „Ačiū“ tik numoja ranka, kažką numykia ir visokiais kitokiais signalais parodo, kad „nėra čia už ką dėkot“. Neretai tokia nuostata būna susijusi su žmogaus vidiniu įsitikinimu, kad „aš iš tiesų nevertas padėkų“. Tačiau tiesa yra tokia, kada dažniausia žmonės dėkoja už kažką, ką jūs iš tiesų padarėte – net jei tai ir atrodo jums nereikšminga. Tačiau tai, kas jums atrodo smulkmena, kitam žmogui gali atrodyti labai didelis dalykas. Tad kam iš savęs ir tų žmonių atimti padėkos džiaugsmą? Kitaip tariant, kitų dėkingumo priėmimas prasideda nuo suvokimo, kad „aš vertingas“ ir „mano veiksmai gali būti verti padėkos“. Taigi kitą kartą užuot rausdami, gėdydamiesi ar numodami ranka nuoširdžiai pasidžiaukite, kad sulaukėte dėkingumo, net ir pačio mažiausio.
Svarbiausia – nepamirškite padėkoti sau. Padėkokite sau už naujai išmoktus dalykus, už pastangas darbe, už sutvarkytus namus, už išmintingus savo praeities sprendimus. Pavyzdžiui, aš beveik kasdien vairuodama padėkoju sau, kad išsilaikiau teisės devyniolikos – pirmiausia, vairavimas man yra didelis malonumas, antra, be galo džiaugiuosi, kad man nebereikia patirti vairavimo egzamino streso. Pasvarstykite, o už ką jūs sau galite pasakyti „Ačiū“?

Norint, kad šios praktikos veiktų yra ypatingai svarbu dėkingumo praktikavimą padaryti nuolatiniu įpročiu. Kasdien skirkite nors šiek tiek laiko dėkingumo išreiškimui (kad ir pačiu smulkiausiu būdu), net jei buvo sunki, varginanti diena. Pavienių dėkingumo praktikų taikymas gal ir nepakeis gyvenimo iš pagrindų, tačiau ilgalaikis dėkingumo įpročių susiformavimas gali turėti milžinišką įtaką savijautai.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

Kas yra dėkingumas?

Tue, 01 Oct 2024 16:05:00 +0000

Įprastinis ir pirminis suvokimas turbūt yra apie dėkingumą kitam žmogui, padarytai paslaugai, padovanotai dovanai. Pykstame, kai atrodo, jog kas nors neįvertino mūsų pastangų, pykstame, kai vaikai nevertina to, ką turi, nes va mes gyvenom su mažiau, prasčiau ir paprasčiau, o jie nedėkingi.

Iš tiesų dėkingumas yra be galo šiltas jausmas. Ir būtent tada, kai dėkingumą suvokiame jo plačiąja prasme – kai iš tiesų esi dėkingas už tai, ką turi, kai esi dėkingas už sutiktą ar turimą žmogų ir dėl to dėl jo stengeis, darei paslaugą (o ne dėl didelio ar viešo ačiū), kai atsikeli su mintim, kaip gerai gyveni ir kiek daug turi, ar apskritai su pasitenkinimu, kad išaušo dar viena diena.

Dėkinga gali jaustis už tūkstančius dalykų, gali vertinti laisvas akimirkas, sveiką ir funkcionuojantį kūną, laiką su artimaisiais, darbą ar hobį, draugus, perskaitytas mintis, orą (grąžų ar ne tokį grąžų), metų laikus, šalį, kurioje gyveni, šiltą arbatos puodelį, lovą, kuria daliniesi su antrąja puse, pamatytą paukštį miške, stogą virš galvos, vandenį iš čiaupo,.. Ką tik nori. Tikim, kai kurie dalykai atrodo smulkmenos, savaime suprantami, turimi nuo vaikystės. Bet kai pakeiti požiūrį į visa tai, kai supranti, kad Tau tikrai labai pasisekė, kad gimei tokioje šalyje, kur stogą virš galvos turi praktiškai visi ir vanduo beveik kiekvienam iš krano bėga, tačiau kiek yra šalių, kiek milijonų žmonių to neturi? Kai eisi į pasaulį turėdama šią mintį savyje – kad viskas ne privalomai duota, o dovanota Tau, kad nereiktų rūpintis vandeniu vaikams, o galėtum veikti daugiau, daryti kažką kitaip, turėti daugiau laiko, rūpintis visiškai kitais dalykais. Kai pagalvoji, kad ne visi žmonės šiandien atsikėlė, aš šiandien nubudau, aš turiu dar vieną dieną. Kunigas Benas Lyris taip ir rašo savo nuostabioje knygoje ‘Kiekvienos dienos terapija’:

„Gyvenk ramus, suplanuok tik artimiausią dieną” BENAS LYRIS

Kunigas rašo, jog kiekvieną duotą dieną reikia mylėti ir padaryti ją ypatinga. Iš tiesų, nereikia savęs gąsdinti, tiesiog suvokti – ne kiekvienam ta kita diena išaušta.

Mylėkit smulkmenas ir išmoksite mylėti didelius dalykus. Ar ne artimas jausmas, kai kažko didelio labai trokšti, galų gale gauni, pasidžiaugti, emocijos atplūsta…ir nuslūgsta.. ir vėl turi naują norą ar svajonę, reik daugiau, reik kito. Kai išmoksi džiaugtis rytiniu kavos puodeliu, lietumi už lango, pilku dangumi, nepažįstamojo šypsena…pasaulis pradės keistis.

Dėkingumo nauda

Ne veltui dėkingumo praktika yra plačiai naudojama ir tyrinėjama. Žmonės, kurie reguliariai praktikuoja dėkingumą, pastebi ryškius pokyčius, susijusius ne tik su nuotaika, bet ir su fizine sveikata, pagerėja jų gyvenimo kokybė. Kokią naudą dėkingumo praktikos gali atnešti kiekvienam iš mūsų?

Mažina nerimo ir depresijos simptomus. Dėkingumo praktikos mažina streso hormono kortizolio kiekį organizme, taip pat sumažina neigiamas emocijas, tokias kaip liūdesys, pavydas, gėda, frustracija ir panašiai.
Didina optimizmą. Optimizmas yra vienas iš svarbiausių rodiklių, parodančių, kaip mums seksis gyvenime. Jis turi daugiau įtakos nei intelekto koeficientas. Optimistams geriau sekasi darbe, santykiuose, jų sveikata geresnė. Kasdienė dėkingumo praktika gali padidinti optimizmą ir atnešti daug teigiamų pokyčių į įvairias gyvenimo sritis.
Stiprina laimės jausmą. Nežinau žmogaus, kuris nenori būti laimingas. Dėkingumas didina laimės jausmą ir padeda į kasdienius dalykus pažvelgti nauju kampu.
Padeda palaikyti gerus santykius. Kai išreiškiame dėkingumą kitiems žmonėms, gerėja tarpusavio santykiai. Kai jaučiamės dėkingi už žmones, kurie yra šalia mūsų, dedame daugiau pastangų, kad išlaikytume puikius tarpusavio santykius.
Stiprina fizinę sveikatą. Kai esame dėkingi už savo kūną, norime juo labiau rūpintis. Dėkingumą praktikuojantys žmonės dažniau reguliariai sportuoja, renkasi sveikatai palankesnį maistą, atsisako blogų įpročių bei dažniau profilaktiškai rūpinasi savo sveikata.
Stiprina imunitetą. Didelis stresas silpnina imuninės sistemos atsaką, tačiau dėkingumas mažina streso hormono kortizolio kiekį. Praktikuodami dėkingumą galime padėti organizmui greičiau įveikti ligas ir negalavimus.

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

Ką reiškia būti dėkingam?

Tue, 01 Oct 2024 15:35:00 +0000

Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti tokių sąvokų kaip „dėkingumas“, „būti dėkingam“, „dėkingumo ugdymas“ ir pan. Bet dažnam žmogui kyla nemažai klausimų. Ką iš tikrųjų tai reiškia? Kam aš turiu jausti dėkingumą? Už ką? Kodėl? Kam to reikia?

Ką reiškia būti dėkingam?

Būti dėkingam – tai nereiškia, kad reikia įtikinti save kokia nors fiktyvia mintimi, kad viskas aplinkui yra tik gera ir stebuklinga. Būti dėkingam – tai gyventi įprastą gyvenimą, tačiau kartais sąmoningai sustoti ir sutelkti savo dėmesį į tai, kas tau atrodo prasminga, vertinga ar gražu. Dėkingumo jausmo tikslas yra ne užkirsti kelią sunkumams, bet pamatyti juos iš kitos perspektyvos. Tai padeda nuraminti įsiaudrinusį protą ir pastebėti mus supančią aplinką, kurią kitu atveju laikytume savaime suprantama.

Kaip pradėti savyje ugdyti dėkingumą?

Dėkingumo ugdymui reikalingas sąmoningas veiksmas. Pradžioje tai gali atrodyti kvaila, nereikalinga, gali būti sunku rasti tai, už ką galima padėkoti. Tačiau išsiugdžius įprotį, vėliau dėkingumas kils savaime iš vidaus. Ir visai nereikia kokių nors didelių įvykių gyvenime, grandiozinių laimėjimų, taurių ir medalių. Svarbiausia dėkoti už dalykus, kurie mums yra visiškai įprasti, tik mes jų dažniausiai nebepastebime. Pavyzdžiui, autobuso vairuotojui, kuris palaukė tavęs atbėgant, rytą pakilusiai saulei, gražiai pražydusioms gėlėms po langais, galimybei valgyti skanų maistą ir t.t. Kaskart, kai esi dėkingas, pastebėk, kaip į tai reaguoja tavo kūnas. Ar jauti lengvumą? Dilgčiojimą? Šilumą? Kaip dėkingumo išreiškimas keičia tavo požiūrį? Gal vis dėlto yra ryšys tarp dėkingumo ir laimės?

Kokia dėkingumo nauda?

Dėkingumas, ypač praktikuojamas sunkiais laikais, gali padėti suprasti, kad ne viskas pasaulyje yra blogai. Ugdant dėkingumą, širdis tampa atviresnė mažoms gražioms kasdienio gyvenimo smulkmenoms. O pasaulyje yra labai daug dalykų, už kuriuos turime būti dėkingi. Pavyzdžiui, kiek daug skirtingų dėkingumo aspektų gali suteikti medžiai. Jie mus maitina savo skaniais vaisiais, suteikia prieglobstį nuo kaitros ar lietaus, šalia jų mėgstame fotografuotis, o vaikai ant jų mielai laipioja. Iš tiesų gamta yra bene didžiausias dėkingumo šaltinis. Tiesiog mus supa tokia gausybė gerų dalykų, kad jie natūraliai tampa savaime suprantamais.

Tą patį galima pasakyti ir apie žmones. Ar kas nors yra tau paskolinęs savo skėtį, kai lauke siaubingai lijo? Ar koks nors nepažįstamasis yra atidaręs duris, kai nešei sunkius krepšius? O gal kas nors tau padarė kavos, kai to net neprašei? Taigi, ar tikrai pastebi kiekvieną nedidelį, bet malonų kito žmogaus veiksmą? Koks jausmas apima, kai už tai padėkoji? Svarbu prisiminti, kad nuoširdi padėka kitam yra galingas būdas sustiprinti ar net atstatyti emocinius ryšius. Pabandyk – tai nieko nekainuoja.

Ugdydami dėkingumą už tai, kas mus supa, galime tapti labiau dėkingi už tai, kas yra mūsų viduje. Galime džiaugtis ir jausti dėkingumą už savo unikalius talentus ir stiprybes, pavyzdžiui sugebėjimą priversti žmones juoktis arba būti geru klausytoju. Be to, galima padėkoti sau ir už tai, kad tiesiog atsikėlei iš lovos ir gerai praleidai dieną. Arba už tai, kad turi širdį, protą ir jausmus.

Kaip mokytis būti dėkingam?

Dažniau padėkok žmonėms už jų pastangas. Paprasčiausias „ačiū“ gali būti puiki dovana, dėl kurios ir tu, ir kitas žmogus pajusite šilumą ir sustiprinsite ryšį.
Pagalvok, ką labiausiai vertini. Kai prastai jausiesi, skirk akimirką ir parašyk keletą dalykų, kurie tuo metu sukeltų dėkingumą, pavyzdžiui:

Giedras dangus;
Įkvepiantis muzikos ar meno kūrinys;
Skanus maistas;
Nepažįstamojo šypsena.

Atkreipk dėmesį į savo emocijas. Kuo išsamiau apibūdink, kaip jaučiasi tavo kūnas, kai išreiški dėkingumą. Kokios emocijos lydi šiuos jausmus? Kokias mintis pastebi?

Ir nepamiršk, kad visada yra kokia nors maža smulkmena, už kurią gali būti dėkingas!

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT

Dėkingumo galia: iš pačių mažų dalykų gimsta laimė

Thu, 08 Feb 2024 11:00:00 +0000

Gyvenimo srovė mus plukdo per įvairias patirtis – gausą ir stoką, džiaugsmus ir netektis, sėkmes ir nesėkmes. Ir dažnai mes trokštame permainų, naujų įspūdžių, ryškesnės patirties. Tačiau retai susimąstome apie galingą ir nesudėtingą vertybę, kurią galime priimti jau šiandien – tai dėkingumas. Dėkingumas nėra tik žodžiai „ačiū“ – jis yra gebėjimas pamatyti ir įvertinti tai, kas mums smulkiausia, bet nepaprastai reikšminga. Dėkingumo jėga slypi ne tame, kad esame geri ar mandagūs, bet tame, kad jo dėka mokomės gyventi sąmoningiau, pilniau, šviesiau. Ir todėl dėkingumas tampa tiltu – tarp mūsų ir pasaulio, tarp mūsų ir kitų žmonių, tarp mūsų ir paties savęs. Šiandien kviečiu kelionę – per dėkingumo spalvas, jo jėgą, iššūkį ir dovaną. Nes būtent per dėkingumą galime pamatyti, koks stebuklas yra pati gyvenimo esatis.

Dėkingumas – tai ne tik pripažinimas, kad turime tai, ko trokštame. Tai grįžimas prie šaknų – prie kvapo rytinės kavos, ryškaus saulėtekio, šypsenos rūsyje ar tylos tarp rūpesčių. Tie momentai dažnai vadinami „mažais“, bet būtent jie – mūsų gyvenimo audinys. Dėkingas žmogus žiūri į pasaulį kaip į dovaną, o ne kaip į objektą, kurį reikia pataisyti. Jis pamatęs akimirką pradeda gyventi ją daug ryškiau. Ir šiame gyvastingume slypi esminis posūkis – galimybės vietoje trūkumų, šviesos vietoje tamsos. Dėkingumas yra būdas atkurti ryšį – su pačiu savimi, su kitais, su gamta, su laiku. Nesame atskiri – esame suspausti į begalinę tėkmę, ir dėkingumas yra tas, kuris padeda ne plaukti srovėmis, o tapti jų kryptimi.

Dėkingumas yra ne vien emocija, bet sprendimas – priimti tai, kas yra, ir ieškoti tame vertės. Jis kviečia sąmoningai įvardyti: „ačiū už tai, ačiū už tai“ – net tada, kai situacija nėra ideali. Tai reiškia ne slėpti skausmą, bet pripažinti, kad net skausme yra kažkas, kas moko, kas net ir mus augina. Dėkingumas mus išmoko būti ten – visose būsenoje. Nes iš padėkos išlenda esme jungiančios jėgos – atleidimas, kantrybė, drąsa judėti toliau. Ir šis judėjimas kyla ne iš pareigos, o iš sąmoningo prisirišimo prie savasties, prie gyvenimo.

Pradėję praktikuoti dėkingumą, mes dažnai patiriame tylų stebuklą – žvaigždutes šypsenose, spindesį paukščių giesmėse, šviesą net tada, kai aplink pilka. Tai – mūsų pačių kūrinys, kurį gimdo dėkingumas. Todėl jis tampa ne tik vidine būsena, bet kūrybine energija – meilės, atjautos, gebėjimo išgirsti kitą. Dėkingumas kalba švelniai, bet jo aidai skamba aukštesniu balsu nei triukšmas. Tai priminimas sau: „Aš esu, aš esu čia, ir aš galiu juos atpažinti – mažus dalykus, kurie yra didžiausia dovana.“

Gyvenimas nėra tik laimės paieška. Kartais jis – skausmo ar nuovargio kelias. Ir būtent dėkingumas keičia požiūrį – ne prieš skausmą, o su juo. Jis neišpusto problemų, bet suteikia joms prasmę – kaip žingsnius į gilesnį savęs pažinimą. Dėkingas žvilgsnis išmoksta matyti, kad po audra ateina ramuma, kad tame pačiame audros centre formuojasi vidinė stiprybė. Dėkingumas taip pat suartina mus su kitais. Kai tariame „ačiū“, mes įkuriame tiltą. Ne tik žodžiai – bet atskleidžiami tylūs tinklai, kurie jungia širdis. Dėkingumas atveria nuoširdumo erdvę – ir kitų kelias tampa artimesnis. Jis kuria socialinę šilumą – ne tik tuomet, kai esame šalia, bet ir kai buvome vieniši.

Dėkingumas turi savo iššūkį. Jis reikalauja nuoširdumo. Ne paviršinė mandagumo frazė. Jis kelia klausimą: ar galiu atsikelti, įsiklausyti į vidų, į savo darbą, į santykius, į praeitį ir pažvelgti plgaisan ipo ant jų? Tai nereiškia pamiršti skausmo ar nepritarti supratimams – tai ieškoti to, kas net ir ten – koridoriuje tarp baimės ir drąsos – vis dėlto generuoja šviesą. Ir ta šviesa yra dėkingumas. Jo dėka galime suprasti – nes esame žmonės, ir tai yra mūsų ribos, bet ir mūsų džiaugsmo galimybės.

Akivaizdu – dėkingumo praktika neatsiranda per valandą. Ji prasideda nuo paprastų veiksmų – dienoraščio, šypsenos, tylos, įsiklausymo, mažų gestų. Bet jei tą dieną suteiki vieną akimirką dėkingumo, ji gali pakeisti pasaulį. Nes dėkingumas veikia tyliai, bet ir galingai. Jis nepriklauso nuo išorinių sąlygų – esame dėkingi – kai turime, ir kai neturime, kai trūksta, o kai yra – vis dėlto yra. Ir tai tampa nuostata – „aš esu dėkingas“. Ir ne tik sau. O tada dažniausiai ir kitiems.

Dėkingumo jėga – ne stebuklas, kuris atsiranda tik svajose. Jis yra mūsų kasdienybėje, mūsų ritme, mūsų mintyse. Jis ne reikalauja daug – tik širdies dėmesio. Tačiau jis duoda daug – begalinę ramybę, šilumą, jungtį, prasmę. Todėl dėkokime – ne kartą, ne paviršutiniškai, ne pro forma. Dėkokime nuoširdžiai. Nes dėkokime gyvenimo dovanų – nuo mažų iki didelių. Ir kai padarysime tai, pamatysime – dėkingumas yra stebuklas, kurį galime ne tik priimti. Bet ir šviesti juo kitiems.

Išvados

Dėkingumas yra daugiau nei emocija – tai sąmoningas gyvenimo pasirinkimas, kuris pakeičia mūsų santykį su pasauliu, su savimi ir su kitais žmonėmis. Jis kyla iš dėmesio, pastebėjimo, asmeninės atsakomybės ir vidinės ramybės. Dėkingumas suteikia mums gebėjimą gyventi gyviau – pamatyti tai, kas slypi tarp eilučių, kas dažnai praleidžiama skubuose žingsniuose. Dėkingumas nesumažina skausmo ar sunkumų – bet transformuoja juos į patyrimą, iš kurio galime semtis stiprybės. Dėkingumo galia slypi jo paprastume, tačiau jis atveria mus didesniam gyvenimui – pilniai patirti save, tapti artimesniems, kurti ramybės erdves tiek viduje, tiek aplinkui. Tad kviečiu praktikuoti dėkingumą ne retai, o kasdien – ir stebėti, kaip mūsų mažos padėkos kuria dideles gyvenimo permainas.

Hashtagai

#Dėkingumas (#Gratitude) #GyvenimoDovana #SantykisSuSavimi #KasdienisStebuklas #KūrybaGyvenimo #EmocinisRaštingumas #RytinėRamuma #DėkingumoGalia #SantykiųTiltai #VidinėErdvė

Paruošė Tomas Kregždė
HUMAN RACE SUPPORT