HUMAN RACE SUPPORT - Liūdesys

Liūdesys – tarsi nakties sapnas, kurį privalome išgyventi

Wed, 09 Oct 2024 15:00:00 +0000

Kai paskendame liūdesyje, atrodo, kad mus užlieja tylus nakties sapnas – lėtas, sunkus, šiek tiek bauginantis ir visiškai neišvengiamas. Liūdesys dažnai laikomas nepageidaujama būsena, kurią norime kuo greičiau pakeisti – juk daug lengviau verkti, kai esi vienas, kai to neišgirsta kiti. Tačiau liūdesys – tai ne tik ašaros ar tuštuma. Tai – gyvenimo kambarys, kuriame slegiantis tylos šleifas sukviečia mus stabtelėti, pažvelgti į savąją sielą, išgirsti tai, ką vėliau jau nebeįmanoma suvokti aukštomis nuotaikomis. Liūdesyje slypi subtilus kvietimas – sustoti tarp dinaminių gyvenimo eilučių ir sulyginti ritmą su vidiniu pulsu. Tai nėra monologas apie skausmą, o mūsų paties švelnaus buvimo liudijimas. Ir jei tik atsiversime – ši būsena gali tapti tvirtu pamatiniu akmeniu naujam savęs pažinimui.

Paveiktas liūdesio, žmogus pradeda kitaip girdėti gyvenimą. Jam nebereikia triukšmingos kasdienybės. Nebereikia imtis veiklos vien tam, kad išvengtume tylos. Nes liūdesys moko – būti ne su veiksmu, o su savimi. Jis siunčia signalą: „Sustok. Klausyk. Atpažink, kas dingo, kas skauda, kas neatsakė.“ Ir nors tai nėra patogu, tai tapti būtina. Nes liūdėjimas – tai mūsų ryšys su nuostabiu dalyku, vadinamu žmogiškumo ribomis. Jis parodo, kad mylėjome, kad investavome savo mintis ar širdį, kad kažkas buvo svarbu. Tai – liudijimas apie santykį, apie ryšį, kuris ne visada baigiasi laimės simfonija, bet kurio prasmė ne mažėja dėl to.

Yra žmonių, kurie tiki, jog liūdesys – tai blogis, kurį reikia kuo greičiau diskredituoti. Jie siūlo „teigiamą mąstymą“, permąstymą, savaiminę terapiją. Tačiau liūdesys nėra disfunkcija – tai evoliucinis, įgimtas ir esminis žmogaus jausmas. Jis mums padeda pabaigti vieną ciklo dalį ir pasirengti naujam – tarsi ritualas, kuris neapsiriboja ašaromis, bet įtraukia girdėjimą, švelnumą ir netgi ramybe. Liūdėjimas – tai šešėlis, kuris suteikia erdvei reljefo, spalvai ir gyliui. Be liūdesio nebūtų nei žalumos, nei kontrastingo džiaugsmo. Tai dalis kūrinio, kuriame mes patys esame pakloti plačiai, nesibijodami nuleisti užuolaidų.

Kartais liūdesį sukelia konkretus įvykis – netektis, išsiskyrimas, prarastas reiškinys, netekta svajonė ar neatsakyta tikimybė. Tačiau dažniausiai jis ateina netikėtai – be pavojaus, be aiškios formos, bet su stipriu vidiniu balsu. Ir tada tampa aišku: liūdesio nereikia taisyti. Jį reikia leisti. Jį reikia išgyventi. Leisti sau kvėpuoti su juo, nepasitenkinti komunikacijos bombardavimu. Nes liūdesio metu galime įeiti į vidinį balsą, tapti vienu su savo patyrimais ir girdėti save kitaip – atviriau, jautriau, išmintingiau.

Iš tiesų liūdesys yra pamatas empatijai. Tas, kuris patyrė tuštumą, labiau supras kitų tuštumą. Tas, kuris plaukė per ašaras, daugiau pajėgs išlieti tylos artumą kitam. Liūdesyje slypi kultūrinė ir socialinė svarba – mokslas, kultūra, menas dažnai gimsta iš šios būsenos. Daugelyje literatūros kūrinių, muzikų eilėraščių ar tapybos šedevruose liūdesys tampa įkvėpimo šaltiniu, nes jis ne dramatizuoja, bet tiksliai nudažo žmogaus būties atspalvį. Ir tai – ne pavojus. Tai – kūryba, kuri gimsta iš esaties gelmių.

Tačiau nėra garantijos, kad liūdesys neišsivystys į depresiją. Todėl, nors liūdėjimas – tai natūralus procesas, jis reikalauja atidaus santykio. Leisti sau liūdėti – taip. Bet ir ieškoti palaikymo – taip. Nes liūdesys su padoria šviesumo viltimi reiškia: „Aš leidžiu sau šią dramą, bet nesmerkčiau savęs amžinai.“ Jis taip pat reiškia gebėjimą iškelti galvą, kvėpuoti dalimis, leisti pojūčiui trūkti erdvės. Ir čia – tiltas tarp skausmo ir išgyvenimo liaudiškai vadinamas bendryste. Būkime šalia to, kuris liūdi. Nebūtinai su veiksmais. Kartais pakanka tiesiog stovėti šalia.

Liūdėjimo metu esame kur kas stipresni, nei tai galėtų atrodyti. Nes liūdesys – tai mūsų vidinės kantrybės, jautrumo ir drąsos išsiliejimas. Tai – pasitikėjimas, jog galime išbūti su savimi pažeidžiami. Tai – didžiulė tvirtumo dovana. Ir dėl to liūdesys nusipelno pagarbos. Jis nėra „netikra baimė“. Jis nėra „neaktualus“. Jis nėra „beprasmiškas“. Jis – veikėjas, ne silpnumas. Ir jei mes išmokstame su juo draugauti – mūsų gyvenimas įgauna ne tik spalvų maksimumą, bet ir reljefo gilumą.

Tačiau kai liūdesys mus paliečia – nepamirškime, kad gyvenimas neatmeta. Jis tik žino, kaip nudažyti mūsų vidinį peizažą – šiek tiek tamsesniu tonų, bet su tais pačiais šviesos peršvietimais. Nepamirškime pradėti mažų šviesų – knygos, pokalbio, muzikos, rytinės kavos. Nes svarbus ne šuolis, o žingsnis per akimirką. Nes liūdesys nuveda į stiprumą, kurio neįgysi per greitą pakilimą. O tada, kai jis praeina, paskui lieka ne sentimentalus pėdsakas, o dar gyvesnė, gyvybingu pagrindu artima mūsų kasdienybė.

Galiausiai, liūdesys – tai žemė, ant kurios mūsų sielos ištekliai randa erdvę. Jis ne skaldys mūsų – jis įtvirtins, įsodins mus gilių asmeninių prasmų lauke. Jis ne išpluks, ne pašalins, bet sustiprins tai, kas jau esame. Ir todėl, kai kitą kartą susidursi su liūdesiu – neleisk jo ignoruoti, bet leisk jam tapti dalimi tavo kelio. Nes liūdžiai yra verta: liūdėti – tai gyventi, leisti sau gyventi ir jausti su pilnais plotais.

Išvados

Liūdesys – ne sąmoningai vengtinas, o atvirai priimtinas žmogaus jausmas. Jis suteikia erdvės sustoti ir išgirsti save, be pagražinimų ir be triukšmo. Tai esama dovana, nors ir skaidraus liūdesio veidu – dovana kurti, pažinti gilumą, išsiugdyti empatiją ir stiprybę. Liūdesys mus ne pražudo, bet paruošia naujajai šviesai. Jis reikalauja kantrybės, švelnumo ir pasirengimo – deramų sąlygų šiam ramybei. Tačiau tada, kai jį išgyvename, ne tik išgyvename – mes tampame žmonėmis pilniau, tikriau ir artimiau vienas kitam.

Hashtagai

#Liūdesys #EmocinisRaštingumas #VidinioGyliuKelias #ŽmogiškumoReljefas #EmpatijosŠaltinis #GyvenimoTamsaIrŠviesa #SkirtumųVertė #DraugystėSuSielosBalsu #StiprybėIrSkala #KultūraIrJausti

Paruošė Tomas Kregždė
by HUMAN RACE SUPPORT

Kaip susidoroti su liūdesiu ir depresiniais jausmais

Fri, 03 May 2024 17:00:00 +0000

Kuo skiriasi liūdesys ir depresija?

Liūdesiui būdinga prasta nuotaika ar jausmas, dažnai reaguojant į tai, kas nuvylė ar atgraso, arba sukėlė kitus neigiamus jausmus. Liūdesys gali atsirasti savaime, bet paprastai jį palengvėja bėgantis laikas, rūpinimasis savimi arba veikla, kuri jums patinka, kad nudžiugintų save.

Kita vertus, depresijai būdinga neįprastai slogi nuotaika, kartais be jokios tikros priežasties ar sukėlėjo dvi ar daugiau savaičių. Depresiją taip pat gali lydėti pykčio ar dirglumo priepuoliai, nuovargis/letargija ir nesidomėjimas veikla, kuri jums paprastai patinka. Depresija nėra lengvai išgydoma ir gali pasireikšti nuo lengvų simptomų iki kliniškai sunkių simptomų, kuriuos turi stebėti gydytojas (pvz., mintys apie savižudybę). Nors iš pradžių ji gali būti susieta su konkrečiu trigeriu, depresija dažnai išliks net tada, kai ją sukelianti situacija bus išspręsta.

Pagrindinis skirtumas tarp liūdesio ir depresijos išgyvenimo yra tas, kad liūdesys yra universalus; depresija nėra. Ir nors yra įvairaus laipsnio depresijos, yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad susidorotumėte su liūdesiu ir depresiniais jausmais.

Susidoroti su liūdesiu ar lengva depresija

Situacinį liūdesį ir lengvą depresiją gali būti sunku atskirti. Tačiau abu dažnai reaguoja į gyvenimo būdo pokyčius ir geresnius savęs priežiūros įpročius. Štai keletas dalykų, kurie gali padėti:

Užsiima veikla, apimančia kelis pojūčius, pavyzdžiui:
Žiūrėti mėgstamą filmą/serialą arba žiūrėti į meną, saulėlydį ir pan.
Valgykite mėgstamą užkandį ar saldainį, kurį laikote skanėstu
Klausytis arba kurti muziką, kuri išreiškia jūsų jausmus
Palieskite mėgstamą antklodę, gyvūno iškamšą ar kitą tekstūruotą objektą
Bendravimas su kitais arba pokalbis su draugu ar mylimu žmogumi
Dovanoti kitiems arba įsitraukti į savo bendruomenę savanoriaujant
Judinkite savo kūną, pavyzdžiui, vaikščiokite ar bėgiokite, mankštinkitės, šokite ar sportuokite
Daryti dalykus, kurie tau patinka, pavyzdžiui, žaisti su savo augintiniais ar kurti ką nors, pavyzdžiui, meną, muziką, amatus, sodininkystę, mozaikas – bet ką, kas tave įtraukia ir suteikia tau pasitenkinimo.
Žurnalų rašymas rašikliu ir popieriumi, balso įrašymas arba el. žurnale (Žurnalų rašymas popieriumi ir rašikliu turi privalumų, kurių el. žurnalas neturi, tačiau visos žurnalo formos yra naudingos)
Verkimas – nors kai kurie žmonės priešinasi verksmui, verkimas gali būti labai katarsingas ir naudingas; verkimas gali ne tik patenkinti liūdesio išraišką, bet ir suteikti daugiau aiškumo apie to liūdesio priežastį
Mokymasis apie psichinę sveikatą ir gerovę: JED turi daug išteklių
Suteikite jam laiko – kartais gali pakakti laiko numalšinti liūdesį; būti kantriems, leisti jausmams kilti ir išryškėti verkiant, rašant dienoraštį, ramiai pabūti gamtoje ar su savimi ir (arba) kalbantis su kitais ir paprasčiausiai priimant tai, kur esate, gali labai daug ką pakeisti.
Patikrinkite savo fizinius ir emocinius poreikius, įskaitant:
Gauk pakankamai miego, vandens ir sveiko maisto
Užtikrinti, kad turite pakankamai laisvalaikio, palyginti su darbo laiku

Kaip padėti liūdnam

Kai esame artimi su kuo nors, dažnai geriausiai galime pastebėti, kada jis gali jaustis labiau prislėgtas nei įprastai. Svarbu susisiekti ir užsiregistruoti. Jei nesate tikri, nuo ko pradėti, šie patarimai gali padėti pradėti pokalbį. Kai kurie kiti dalykai, kuriuos galite padaryti, apima:

Venkite gėdinimo

Liūdesys ar prislėgtas jausmas dažnai gali turėti įtakos tam, kaip atliekame kasdienes užduotis ir kaip bendraujame su savo artimaisiais. Tai gali sukelti neigiamus jausmus, tokius kaip kaltė ir gėda, kurie gali dar labiau prisidėti prie jau ir taip prislėgtos nuotaikos. Venkite kalbų, kuriomis jie gėdinami dėl liūdesio arba dėl to, kaip depresija veikia jų gyvenimą.
Būk geras klausytojas

Kai jūsų mylimasis dalijasi savo jausmais ar rūpesčiais, būkite šalia ir klausykite atvira širdimi ir protu. Tokie klausimai ir komentarai, kurie kyla kiekviename iš mūsų, kai esame autentiško atvirumo ir rūpesčio erdvėje, gali būti tikrai naudingi žmogui, kuris dalijasi su mumis. Tačiau norint klausytis ir atsakyti iš autentiškos priežiūros vietos, reikia laikinai atidėti savo rūpesčius, sprendimus, darbų sąrašus ir (arba) bet ką kitą, reikalaujantį jūsų dėmesio, ir būti atviram klausytis.

Tiesiog parodydami, kad jums rūpi ir kad galite būti visapusiškai šalia savo mylimo žmogaus, kai jis dalijasi, gali turėti daug pokyčių. Ir kad ir kaip norėtumėte, kad pokalbis pasibaigtų mylimam žmogui, kad jis jaustųsi „pakilęs“, bandymas išspręsti kieno nors problemas ar juos nudžiuginti gali jausti didelį nepageidaujamą spaudimą liūdnančiam ar susimąstamam žmogui. Galiausiai, tiesiog klausytis arba užduoti atvirus, nuoširdžius klausimus, dažnai yra daug naudingiau, nei skleisti išmintį ar patarimą, nebent tai būtų prašoma arba labai mažai.

Paklauskite, kaip galite padėti

Tai svarbus klausimas, kurį reikia užduoti, nes skirtingi žmonės turi skirtingus poreikius. Tai, kas gali būti tikrai naudinga vienam asmeniui, gali neturėti jokio poveikio arba net būti žalinga kitam. Leisk jiems pasakyti, ko jiems reikia.

Jei jie neturi konkretaus atsakymo arba tiksliai nežino, dėl ko jiems reikia pagalbos, pasiūlykite mažų, įgyvendinamų dalykų, kuriuos norėtumėte jiems padėti. Tai gali apimti:

Būkite aktyvūs, prieinami klausytojai, kai kitą kartą jiems bus liūdna
Filmo ar žaidimų vakaro ar kitos smagios veiklos planavimas
Padėti jiems atlikti nedidelę užduotį, pvz., skalbti, indus, mokytis ir kt.
Pasiūlymas palydėti juos į pirmąjį terapijos susitikimą arba gauti kavos / pietų prieš ar po susitikimo, kaip atlygį už apsilankymą

Atkreipk dėmesį

Pastebėkite jausmų, minčių ar elgesio pokyčius. Kartais liūdesys lieka tik tuo – jausmu. Tačiau kartais tai gali sukelti nuolatinę depresiją. Jei nerimaujate, kad jūsų draugas ar mylimasis gali sirgti depresija, kreipkitės, MES ČIA, PADĖKIMEVIENAS KITAM.

Kaip pastebėti, jei jums reikia pagalbos

Įprasta savo jausmus ar elgesio pokyčius atmesti kaip „nieką“ arba „tik šiurkštų pleistrą“. Tačiau kaip pastebėti, kad jūsų liūdesys ar slegiantys jausmai tampa ne tik laikini? Kai kurie dalykai, kurių turėtumėte paklausti savęs ir nuolat klausti:

Ar tavo liūdesys blogėja?
Ar jūsų liūdesys nuolatinis, ar, atrodo, niekada nepraeina?
Ar jums liūdna tam tikru metų laiku, mėnesį ar dieną?
Ar jaučiate staigius nuotaikos svyravimus?
Ar kada nors patiriate euforijos jausmą arba jaučiatės pernelyg energingi ar „padidėję“ prieš ar po depresijos?
Ar patyrėte didelių gyvenimo pokyčių, kol nepradėjote liūdėti? Tai gali būti mylimo žmogaus netektis, darbo, mokyklos ar gyvenimo situacijos pasikeitimas ir pan.
Ar kada nors turite minčių tyčia save žaloti dėl kokios nors priežasties, pavyzdžiui, norėdami save nubausti ar „kažką jausti“?
Ar kada nors galvojate apie savo gyvenimo pabaigą ar norą mirti? Pasyvios ar aktyvios mintys apie savižudybę, pvz., „Norėčiau, kad būčiau miręs“, kelia susirūpinimą ir apie jas reikėtų pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitikite. Jei jaučiate aktyvų savižudybę, svarbu nedelsiant pasikalbėti su gydytoju, terapeutu ar kitu autoritetu (tėvu / globėju, mokytoju ir pan.).

Atminkite, kad liūdesys yra normalus reiškinys, tačiau jei bet kuriuo metu jūsų depresijos simptomai trukdo jums gyventi, kaip sekasi dirbti, mokykloje ar santykiuose, kreipkitės pagalbos į specialistą.

Paruošė Tomas Kregždė
by HUMAN RACE SUPPORT

Gerai jaustis liūdnai

Fri, 03 May 2024 16:41:00 +0000

Kiekvienas kartais jaučiasi liūdnas, kaip ir kiekvienas gali jaustis džiaugsmingas, piktas, išdidus ir daug kitų emocijų. Kitaip tariant, visi turi jausmų, ir tie jausmai nuolat keičiasi.

Kartais jaučiamės laimingi (pavyzdžiui, kai linksminamės), o kartais – liūdni (pavyzdžiui, kai netenkame mylimo žmogaus). Kad ir kokie būtų jausmai, tai tikra ir gyvenimo dalis.

Neigiamos emocijos gali net padėti. Mūsų pasaulis sutelktas į laimę ir nelaimę traktuoja kaip nereikalingą ar nenaudingą jausmą. Tačiau liūdesys gali pristabdyti jus ir priversti susimąstyti apie savo gyvenimą, jausmus ir aplinkinius žmones. Tai gali padėti jums stebėti savo santykius ir svajones.

Kitaip tariant, liūdesys nereiškia, kad nesusitvarkote su situacija. Greičiau tai padeda susitaikyti su ta situacija ir judėti toliau. Tai svarbi emocija, kuri gali padėti prisitaikyti, priimti, susikaupti, ištverti ir augti.

Ir dar daugiau gerų naujienų: galite išmokti valdyti savo liūdesį.

Apie liūdesį

Kalbėdami apie liūdesį vartojame skirtingus žodžius: agonija, kančia, sudaužyta širdis, įskaudinimas, liūdesys, nusivylimas, nerimas, namų ilgesys, kančia, nelaimė ir kt. Visos šios emocijos gali kilti reaguojant į negatyvias ar netikėtas situacijas ar gyvenimo pokyčius.

Liūdesys dažnai atsiranda kartu su kitais jausmais, tokiais kaip pyktis, stresas, kaltė, sielvartas, nerimas ar beviltiškumas. Kartais kitas jausmas gali būti toks stiprus, kad net nesuvoki, kad esi liūdnas.
Taigi, kaip jaučiasi liūdesys? Tai gali pakeisti jūsų fizinę savijautą. Galbūt jums skauda pilvą ar galvą, arba jūs negalite užmigti.

Liūdesys taip pat gali pakeisti jūsų emocinę savijautą. Galbūt esate ašarojantis, rūstus, nuobodu ar nusivylęs arba tiesiog norite vengti kitų žmonių.

Tačiau savo liūdesio atpažinimas ir supratimas, kad liūdėti yra gerai, yra stabilaus gerovės požymis .

Galite jaustis liūdni dėl daugelio priežasčių

Gyvenimas pilnas situacijų, dėl kurių žmonės gali nuliūdinti:

problemų namuose (pavyzdžiui, muštynės šeimoje ar smurtas šeimoje)
turi problemų mokykloje ar darbe arba jaučia spaudimą
kraustosi namo
netekti mylimo žmogaus ar draugo
sergant ar slaugant sergantį asmenį
pajutote cheminių pokyčių organizme (dėl brendimo, vaistų ar vaistų)
pajutę pokyčius savo mintyse (pavyzdžiui, ugdykite nenaudingą mąstymo stilių, pvz., būkite savikritiški, arba sužinosite naujos informacijos apie tokius dalykus kaip skurdas ar terorizmas).

Kai susiduriate su tokiomis situacijomis, jums gali kilti nenaudingų ar neigiamų minčių apie savo liūdesį. Ir šios mintys gali pabloginti savijautą.

Taigi išbandykite kitą požiūrį: pabandykite pripažinti savo liūdesį ir situaciją, kuri jį paskatino. Ir duokite sau laiko susitvarkyti su bet kokiomis problemomis ir jaustis geriau. Taip pat galbūt norėsite kreiptis į išteklius, kurie galėtų jums padėti (pavyzdžiui, draugai ir šeimos nariai, psichologas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas).

Liūdesys palengvės

Jaustis geriau gali apimti vieną ar kelis žingsnius. Tai gali įvykti greitai arba per ilgą laiką. Tiesiog nepamirškite, kad emocijos aprimsta ir liejasi, o per liūdesį galite pereiti prie pozityvesnių emocijų.

Pirmiausia pripažinkite, kad jaučiatės liūdnas. Kartais liūdesys gali jaustis valdomas, o pripažinti, kaip jautiesi, pakanka – juk laikui bėgant tai praeis. Kartais galbūt norėsite ką nors aktyviai daryti, kad padėtumėte valdyti savo liūdesį. Galbūt norėsite išbandyti kelis iš šių patarimų:

Tikėkite, kad reikalai pagerės. Turite tikėti, kad su laiku ir pastangomis jūsų liūdni jausmai sumažės.
Būkite sąžiningi su savimi ir aplinkiniais žmonėmis. Pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite.
Darykite dalykus, kurie jums patinka ir kurie jums tinka. Raskite būdų, kaip padaryti savo gyvenimą malonesnį: klausykitės muzikos, eikite pasivaikščioti, skaitykite knygą, paskambinkite draugui.
Ar galite ką nors padaryti dėl savo liūdesio priežasties?
Vienu metu spręskite vieną problemą. Nesvarbu, ar pradėsite nuo didžiausios ar mažiausios problemos, tiesiog sudarykite sąrašą ir pradėkite. Jei nieko nekontroliuojate, pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite, apie savo galimybes arba pabandykite priimti situaciją tokią, kokia ji yra.
Pagalvokite, ar jūsų miego ir valgymo įpročiai jums tinka.
Padėkite kam nors kitam. Vien patobulinus kažkieno gyvenimą ar priklausant bendruomenei gali pakelti nuotaiką.
Raskite kūrybišką būdą išreikšti savo liūdesį. Pavyzdžiui, savo minčių rašymas dienoraštyje gali padėti rasti naują požiūrį.
Kreipkitės pagalbos į specialistą (gydytoją, psichologą ar kitą sveikatos priežiūros specialistą). Jums gali prireikti pagalbos, patarimo ar siuntimo pas specialistą.
Jei dėl paskirtų vaistų jaučiatės prislėgti, pasakykite apie tai savo gydytojui. Ir pasitarkite su savo gydytoju prieš pradėdami vartoti bet kokius nereceptinius vaistus arba papildomus ar alternatyvius vaistus.
Apsaugokite save. Jei jaučiate pavojų susižaloti , nedelsdami praneškite kam nors.

Palaikymas kitam, kuris jaučiasi liūdnas

Galbūt pažįstate ką nors kitą, kuriam liūdna. Palaikyti ne visada lengva, nes kartais sunku suprasti, kodėl kam nors liūdna ir kaip jam sekasi.

Štai keturi pagrindiniai patarimai:

Paklauskite žmogaus, ar jam viskas gerai. Tik patikrinimas rodo, kad jums rūpi.
Klausykite neteisdami ir pabandykite suprasti, kodėl jie taip jaučiasi.
Jei asmuo nenori prašyti ko nors pagalbos (pavyzdžiui, mokyklos konsultanto, darbo vietos personalo atstovo ar gydytojo), galite padėti pasiūlydami vykti kartu su juo ir surasti kontaktinę informaciją, kad galėtų paskambinti, arba net surasdami jiems naudingos informacijos iš patikimo ir patikimo šaltinio.
Įtikinkite juos, kad liūdesys yra tinkama emocija ir ją galima įveikti.

Liūdesys skiriasi nuo depresijos

Liūdnas dar nereiškia, kad sergate depresija . Bet jei jūsų nuotaika pradeda trukdyti jūsų gyvenimui ir funkcionavimui, galite tapti depresija.

Pagrindiniai liūdesio ir klinikinės depresijos skirtumai yra susiję su nuotaikos pasikeitimo priežastimi ir tuo, kaip ilgai taip jautėtės, bei kitais simptomais, kurie gali būti.

Jei jūsų nuotaika yra susijusi su neseniai įvykusiu įvykiu, pavyzdžiui, santykių nutrūkimu, galite jausti liūdesį. Bet jei tas išsiskyrimas įvyko prieš kelis mėnesius arba nematote aiškios priežasties, dėl kurios pasikeitė nuotaika, galite būti prislėgti ir jums gali būti naudinga pasikalbėti su savo šeimos gydytoju apie tai, dėl ko jaučiatės taip, kaip jaučiatės.

Pažvelkime į skirtumus tarp liūdesio ir depresijos.

Liūdesys:

yra nuolatinių gyvenimo pakilimų ir nuosmukių dalis, tačiau ji nėra pastovi
yra dažna reakcija į nusiminimą ar nesėkmę ir paprastai nėra priežastis nerimauti
pertraukia juoko ir pasitenkinimo laikai
yra emocija, kuri gali apimti neigiamas mintis, bet paprastai neapima minčių apie savižudybę.

Depresija:

yra ilgalaikis (daugiau nei dvi savaites) stipraus liūdesio arba susidomėjimo ar malonumo veikla praradimo jausmas ir kiti simptomai. Šie simptomai gali būti nemiga, energijos stoka, koncentracijos sutrikimai, pesimizmas, vilties praradimas, mintys apie savižudybę ir apetito problemos.
turi sudėtingų priežasčių, kurios gali būti susijusios su genetiniais arba biologiniais komponentais. Galbūt asmuo patyrė trauminį įvykį ar psichologinį stresą
gali sukelti reikšmingą svorio pasikeitimą arba miego sutrikimą.
yra psichiškai skausmingas ir gali pakeisti gyvenimą.

Prisiminti…

Visi kartais jaučiasi liūdni.
Galite išmokti valdyti savo liūdesį.
Jei jaučiatės liūdnas, tai nereiškia, kad sergate depresija
Jei nuolat jaučiatės liūdnas ilgiau nei dvi savaites arba praradote susidomėjimą daugeliu įprastų užsiėmimų, galite susirgti depresija. Tokiu atveju svarbu kreiptis pagalbos.

Paruošė Tomas Kregždė
by HUMAN RACE SUPPORT

Liūdesys prieš klinikinę depresiją

Fri, 03 May 2024 16:20:00 +0000

Liūdesys yra emocinė būsena, kuriai būdingas nelaimingas jausmas ir prasta nuotaika.

Tai laikoma viena pagrindinių žmogaus emocijų . Tai normalus atsakas į situacijas, kurios kelia nerimą, skausmingą ar nuviliančią situaciją. Kartais šie jausmai gali būti stipresni, o kitais atvejais jie gali būti gana lengvi.

Skirtingai nuo depresijos , kuri yra nuolatinė ir ilgalaikė, liūdesys yra laikinas ir praeinantis. Tačiau liūdesys gali virsti depresija. Gebėjimas atskirti įprastą liūdesį ir depresiją gali paskatinti jus imtis veiksmų ir ieškoti išteklių, kad pagerėtų nuotaika.

Ar liūdesys yra jausmas ar emocija?

Liūdesys yra normali žmogaus emocija, kuri dažnai kyla kaip atsakas į nerimą keliančias, skausmingas ar nuviliančias situacijas. Šios emocijos gali būti skirtingo intensyvumo. Kaip ir kitos emocijos, tai laikina ir laikui bėgant mažėja.

Liūdesio jausmai gali būti stiprūs, priklausomai nuo jų šaltinio, tačiau šią emociją taip pat dažnai lydi lengvesnės akimirkos. Net kai esate liūdnas, kartais galite jaustis gerai, o aplinkiniai jus paguos. Galite jaustis geriau po verkimo ar aptarę savo jausmus su draugu.

Susidoroti su liūdesiu

Štai keletas būdų, kaip sveikai patirti įprastą liūdesį ir leisti šiai emocijai praturtinti jūsų gyvenimą:

Leiskite sau liūdėti. Tokių jausmų neigimas gali priversti juos po žeme, kur laikui bėgant jie gali padaryti daugiau žalos. Verk, jei tau taip norisi. Pastebėkite, ar pajusite palengvėjimą po to, kai nutrūks ašaros.
Jei jaučiatės liūdnas, suplanuokite dieną pasinerti. Suplanuokite dieną ar vakarą tiesiog pabūti vienam, pasiklausyti melancholiškos muzikos ir stebėti savo mintis bei jausmus. Planuodami laiką būti nelaimingam, galite jaustis gerai ir galiausiai galite pereiti nuo liūdesio į laimingesnę nuotaiką.
Pagalvokite ir (arba) rašykite apie liūdnų jausmų kontekstą. Ar esate liūdnas dėl netekties ar nelaimingo įvykio? Paprastai tai nėra taip paprasta, kaip atrasti liūdesio priežastį, tačiau suprasti, kodėl esate liūdnas, ir tyrinėti tuos jausmus gali padėti jaustis geriau. 1
Pasivaikščioti . Kartais grynas oras ir šiek tiek tylos laikas gali pakeisti jūsų požiūrį.
Paskambinkite artimam draugui ar šeimos nariui. Kartais jausmų išliejimas gali padėti juos apdoroti.
Būkite malonūs sau. Tai gali apimti karštą vonią su burbuliukais, snaudimą ar išsiliejimą su tikrai skaniu šokoladu.
Leisk sau juoktis. Sukurkite mėgstamą komediją, žiūrėkite ją įdėmiai arba suraskite juokingą „YouTube“ vaizdo įrašą.
Apsvarstykite galimybę pradėti rašyti dėkingumo žurnalą . Dėmesys teigiamam, net jei kasdien galvojate tik apie vieną dalyką, už kurį galite būti dėkingi, padeda atsikratyti neigiamų, liūdnų jausmų.
Atminkite, kad liūdesys gali kilti dėl pokyčių, kurių nesitikėjote, arba signalizuoti apie būtinybę keisti savo gyvenimą. Pokyčiai dažniausiai sukelia stresą, bet būtini augimui. Jei jums liūdna, nes jums reikia ką nors pakeisti, pagalvokite apie veiksmus, kuriuos galite pakeisti, kad jūsų gyvenimas būtų linksmesnis.

Svarbūs skirtumai

Svarbu mokėti atskirti įprasto liūdesio jausmus ir rimtesnės depresijos simptomus.

Tai yra laikinas liūdesio pobūdis, dėl kurio jis skiriasi nuo depresijos. Nors liūdesio trukmė yra ribota, depresija trunka ilgiau ir labai pablogina žmogaus gebėjimą veikti kasdieniame gyvenime. Liūdesys yra emocija, o depresija yra psichikos sutrikimas.

Žinokite apie liūdesio, virstančio depresija, požymius ir kreipkitės pagalbos, jei pastebėsite, kad šie simptomai reikšmingai paveiks jūsų gyvenimą dvi savaites ar ilgiau.

Liūdesys

Normalios žmogaus emocijos
Dažnai atsiranda po nusivylimų ir skausmingų išgyvenimų
Paprastai praeina su laiku
Paprastai vis tiek galite dirbti ir daryti tai, kas jums patinka

Depresija

Psichinis sutrikimas
Tai sukelia daugybė veiksnių, įskaitant genetiką, patirtį, socialinius veiksnius ir smegenų chemiją
Gali būti ilgalaikis be gydymo
Jaučiatės pavargę, nemotyvuoti ir nesidomite dalykais, kurie jums patiko

Depresijos simptomai

Depresijos simptomai yra šie:

Nuolatinė liūdna, nerimastinga ar „tuščia“ nuotaika
Beviltiškumo ir (arba) pesimizmo jausmas
Kaltės, bevertiškumo ir (arba) bejėgiškumo jausmas
Susidomėjimo ar malonumo praradimas pomėgiais ir veikla, kuri kažkada patiko, įskaitant seksą
Sumažėjusi energija, nuovargis ir (arba) „sulėtėjimas“
Sunku susikaupti, atsiminti ir (arba) priimti sprendimus
Nemiga, ankstyvas pabudimas ir (arba) permiegojimas
Apetito praradimas ir (arba) svorio kritimas arba persivalgymas ir (arba) svorio padidėjimas
Mintys apie mirtį arba savižudybę ir (arba) bandymai nusižudyti
Neramumas ir (arba) dirglumas
Nuolatiniai fiziniai simptomai, kurie nereaguoja į gydymą, pavyzdžiui, galvos skausmas, virškinimo sutrikimai ir lėtinis skausmas

Jei tai patiriate, galite jaustis linkę tiesiog „ištempti“ ir palaukti, kol tai praeis. Tačiau kuo anksčiau atpažinsite šiuos požymius, tuo greičiau galėsite kreiptis pagalbos ir pakeisti situaciją.

Priežastys

Yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įtakos depresijos atsiradimui. Kai kurie depresijos rizikos veiksniai yra šie:

Šeimos psichikos ligų istorija
Medžiagų vartojimas
Kitų psichikos sveikatos būklių istorija
Silpna socialinės paramos sistema
Patyręs traumą
Lėtinės sveikatos būklės
Prasta savigarba
Įtempti gyvenimo įvykiai
Smegenų chemija
Vaikystės trauma

Taip pat svarbu žinoti, kad liūdesio jausmas, reaguojantis į situaciją jūsų gyvenime, gali virsti depresija. Štai kodėl labai svarbu kreiptis pagalbos, jei įtariate, kad tai, ką jaučiate, yra daugiau nei įprastas liūdesys.

Depresijos gydymas

Depresija paprastai gydoma vaistais, vadinamais antidepresantais , arba pokalbio terapija. Paprastai geriausi gydymo planai apima abu.

Vaistai

Kai kurie populiarūs vaistai nuo depresijos yra šie:

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), tokie kaip Paxil (paroksetinas), Prozac (fluoksetinas) ir Zoloft (sertralinas)
Serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), tokie kaip Cymbalta (duloksetinas), Effexor (venlafaksinas) ir Pristiq (desvenlafaksinas).

Gydytojas aptars su jumis, kuris variantas jums tinkamiausias .

Psichoterapija

Kognityvinė terapija yra populiari depresijos psichoterapijos rūšis. Tai moko žmones priimti savo neigiamus mąstymo modelius ir pakeisti juos pozityvesniais. Tai naudinga, nes mūsų mintys ir tai, ką sakome sau, daro įtaką mūsų nuotaikai ir motyvacijai.

Jei dažnai sakome neigiamus dalykus, sukuriame psichinę aplinką, susijusią su depresija. Kita vertus, pozityvus mąstymas sukelia teigiamas emocijas. Ir nors neįmanoma suvaldyti visų depresijos aspektų, tai yra vienas aspektas, kurį turime valdyti.

Gyvenimo būdas

Gydytojas taip pat gali rekomenduoti pakeisti gyvenimo būdą, kuris gali padėti susidoroti su simptomais. Reguliarus mankštinimasis, sveika mityba, tinkamas miegas ir bendravimas su artimaisiais gali padėti valdyti savo būklę.

Ieškodami būdų, kaip įveikti liūdesį ar depresiją, galite vėl jaustis kaip įprasta. Nors įprastas liūdesys paprastai yra laikinas ir dažnai gali būti sumažintas koreguojant gyvenimo būdą, turėtumėte pasitarti su gydytoju, jei simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites. Jei tai, ką jaučiate, yra depresija, yra veiksmingų gydymo būdų, įskaitant vaistus ir psichoterapiją, kurie gali padėti.

Jei jūs arba jūsų mylimas žmogus kovoja su liūdesiu ar depresija, susisiekite su mumis, mes čia ir pasiruošę išklausyti ir išgyventi kartu: HUMANRACE SUPPORT

Paruošė Tomas Kregždė
by HUMAN RACE SUPPORT

Liūdesys nėra depresija

Sat, 18 Nov 2023 19:37:00 +0000

Visi mes kartais liūdime. Liūdesys yra normali emocija, kuri suteikia gyvenimui įdomumo. Daugybės meno ir poezijos kūrinių atsiradimą lydi liūdesys ir melancholija. Beveik visada liūdesys yra netekties palydovas. Kai tenka ištarti “sudie” mylimiems žmonėms, paprastai jaučiame liūdesį. Šis jausmas būna dar gilesnis nutrūkus artimai draugystei arba mylimajam mirus.

Liūdesys vėl gi padeda įvertinti laimę. Toks jausmų kontrastas, kai liūdesį galiausiai pakeičia laimė, suteikia dar didesnį pasitenkinimą. Štai keli pavyzdžiai iš patirties, kai sveikas liūdesio jausmas padeda praturtinti gyvenimą.

Leisk sau liūdėti. Užgniaužtas liūdesys laikui bėgant gali padaryti dar daugiau žalos. Verkite, jei tik to norite. Pastebėsite palengvėjimą, kai ašaros nustos riedėti.

Jei Jums liūdna, suplanuokite liūdesio dieną. Dieną arba vakarą likite viena, klausykitės melancholiškos muzikos tam, kad suvoktumėte savo mintis ir jausmus.

Kad ir kaip bebūtų keista, liūdesiui skirtas laikas išeis tik į gera. Tai, galų gale, sugrąžins Jums gerą nuotaiką.

Įsigilinkite į liūdesio kontekstą. Ar jis susijęs su netektimi, ar nemaloniu įvykiu? Žinoma, tai ne taip paprasta ,kaip suprasti liūdesio priežastis, bet gali padėti suvokti su liūdesiu susijusias aplinkybes.

Liūdesys gali būti permainų, kurių Jūs nesitikėjote, pasekmė. Taip pat jis gali būti ženklu, įspėjančiu apie būtinybę ką nors keisti Jūsų gyvenime. Nors permainos paprastai sukelia stresą, tačiau jos neatsiejamos nuo asmenybės augimo.

Skirkite, kuomet liūdesys virsta depresija. Jei jau taip atsitiko, ieškokite pagalbos, nes galite pakliūti į bėdą.

Siūlome ieškoti pagalbos, jei patiriate daugiau nei kelis iš žemiau išvardintų depresijos simptomų:

Nuolatinis liūdesys ir nerimas arba abejingumas;
Beviltiškumo ir pesimizmo jausmas;
Kaltės, nepilnavertiškumo ir bejėgiškumo jausmas;
Dingęs susidomėjimas ir pasitenkinimas veikla (įskaitant ir seksą), kuri anksčiau teikė džiaugsmą;
Sumažėjęs energingumas, nuovargio jausmas bei flegmatiškumas; Nesugebėjimas susikoncentruoti, atsiminti, priimti sprendimus;
Nemiga, pabudimas anksti rytais arba mieguistumas;
Apetito ir/arba svorio sumažėjimas ar padidėjimas ir priaugimas;
Mintys apie mirtį ar savižudybę; ketinimai nusižudyti; Nerimas ir dirglumas;
Nuolatiniai fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai ir nepaliaujamas skausmas, kurie nepasiduoda gydymui.

Paruošė Tomas Kregždė
by HUMAN RACE SUPPORT

Kam reikalingas liūdesys?

Sat, 18 Nov 2023 19:28:00 +0000

Būna, kad viskas klostosi sėkmingai, o kažkodėl norisi liūdėti. Tokiais momentais mes ieškome savo liūdesio priežasčių ir visais būdais mėginame pralinksmėti. Tačiau to daryti nereikėtų. Liūdesys yra nuostabus jausmas. Ir labai naudingas.

Psichologijoje yra tokia „savijautos normų“ sąvoka. Šiuo atžvilgiu žiūrint, liūdesys yra nukrypimas nuo normų. Viskas aplinkui atrodo pilka ir nyku. Žiūrėk, pravažiavo jaunavedžių kortežas. Visi šypsosi, tikisi gyventi laimingai. O juk toliau jų laukia kasdienybė. Liūdna... Tačiau reikia suprasti, kad be liūdesio džiaugsmas nebūtų džiaugsmu. Liūdesys – kaip prastas oras, kurio reikia palyginimui su geru oru. Tačiau tai nėra vienintelis liūdesio pliusas. Liūdesys turi tokių savybių, su kuriomis negali lygintis nė viena teigiama emocija.

Tausoja mūsų jėgas

Liūdesys, neturintis akivaizdžių priežasčių, paprastai apima išblėsus audringam džiaugsmui. Turėjote svečių, kartu linksminotės, o tada visi išsivažinėjo ir tapo liūdna. Tačiau šiuo atveju viskas aišku. O kaip paaiškinti liūdesį, kuris, pavyzdžiui, apninka laimėjus konkursą? Arba po įtempto darbo periodo, kurį vainikavo paaukštinimas? Logiškai mąstant, tokiu metu reikėtų būti pakilios nuotaikos. Tačiau taip būna ne visada.

Psichologijoje yra aprašomas Kandidato (arba pasiekimų) sindromas, kai pasibaigus pakylėjimo laikotarpiui apima liūdesys. Tai susiję su fiziologija. Džiaugsmas – daug energijos reikalaujanti emocija. Džiūgaujantis žmogus iššvaisto daug jėgų. Tuo tarpu liūdesys, atvirkščiai, sumažina fizinį ir protinį aktyvumą, sudarydamas visas sąlygas organizmui atsigauti.

Patarimas. Su liūdesiu elkitės apdairiai. Nesistenkite jo nuvyti tokiomis nuotaikos kėlimo priemonėmis kaip šokoladas, sportas ar vakarėliai su draugais, nes jums nepavyks pailsėti. Geriau paskaitykite knygą, parymokite prie lango ar pasivaikščiokite gatvėmis vienas.

Padeda suprasti savo vidų

Kai esame geros nuotaikos, mažai mąstome apie save. Tačiau pradėję liūdėti imame analizuoti savo gyvenimą ir kapstytis po savo vidų. Pradedame galvoti, kaip viskas būtų susiklostę, jei būtumėm pasirinkę kitą partnerį ar kitą profesiją. Kodėl elgiamės būtent taip, o ne kitaip? Panašios mintys apninka net ir tuos, kurie būna patenkinti savo gyvenimu.

Liūdesys – savotiška asmeninio tobulėjimo analizė. Jis leidžia mums geriau pažinti save ir harmonizuoti santykius su savimi bei aplinkiniais. Tai padeda mums priimti teisingesnius sprendimus, nes tuomet geriau suprantame savo vidinius troškimus.

Patarimas. Jeigu norite kažką radikaliai pakeisti savo gyvenime, nepriimkite tokio sprendimo po vienintelio liūdno vakaro. Palaukite bent pusmetį. Jeigu per šį laikotarpį tokios pačios mintys jums iškils bent 3 – 4 kartus, tada pirmyn, keiskite, ką sumanėte.

Atrodo, kad pats liūdesys yra neigiamas dalykas, tačiau... Ar nesusimąstėte, kodėl kartais susapnuojame žmones, kuriuos seniai išbraukėme iš savo gyvenimo? Tiesiog mūsų pasąmonė retkarčiais surenka krūvon nemalonių minčių bei išgyvenimų nuotrupas ir tokiu būdu leidžia mums nuo jų išsivaduoti. Panašią apsivalymo funkciją atlieka ir liūdesys. Pradedame atsiminti praeities nuoskaudas ir nusivylimus. Jie neduos mums ramybės, kol tinkamai į juos nesureaguosime.

Patarimas. Liūdėti reikia iš visos sielos. Ištraukite iš atminties gelmių visus nemalonius išgyvenimus ir nedrauskite jiems pasireikšti. Psichoterapija netgi turi specialų metodą, kai pacientas sąmoningai priverčiamas panirti į liūdesio būseną ir netgi pravirkti. Jūs galite tai padaryti savarankiškai, pasitelkę liūdnus prisiminimus keliančią muziką.

Vysto gerus bruožus

Socialinės psichologijos tyrinėtojai pastebėjo, o vėliau praktiniais tyrimais įrodė, kad žmonės, išgyvenantys liūdesio momentus, būna labiau linkę padėti kitiems. Pavyzdžiui, mes būsime labiau linkę gatvėje sušelpti vargetą, jeigu patys būsim patyrę finansinį nepriteklių. Taip yra dėl to, kad žmogus yra linkęs perkelti savo jausmus aplinkiniams.

Kai mes gerai jaučiamės, mums atrodo, kad ir kiti žmonės laimingi, o kai liūdime, visur įžvelgiame nusiminusius veidus. Tuomet labiau galvojame, kad ir kiti žmonės turi problemų bei nemalonumų. Liūdesys skatina empatiją (užuojautą ir gailestį) bei vysto žmogišką jautrumą.

Patarimas. Būtent šia savybe mėgsta naudotis sukčiai. Jie pasirenka liūdinčius žmones ir pripasakoja jiems tokių gailių istorijų, kad kyla nenumaldomas noras padėti. Dėl šios priežasties geriau nedemonstruoti savo liūdesio svetimiems žmonėms.

Suteikia išminties

Džiaugsmą išgyvenančiam žmogui „jūra būna iki kelių“. Teigiamos emocijos suteikia mums optimizmo, kuris padeda judėti į priekį bet kurioje srityje. Tačiau svarbu ne tik judėti į priekį, bet ir tinkama kryptimi. Priešingu atveju galima eiti iki begalybės, bet taip niekur ir neateiti. Visas gyvenimas tuomet tebus linksmas pasivaikščiojimas su nuotykiais be ypatingos prasmės. Norint nuspręsti, kurią kryptį pasirinkti, liūdesys tinka idealiai. Liūdėdami tampame realistais ir netgi pesimistais. Tai reiškia, kad gyvenimą vertiname blaiviau, pradedame įžvelgti minusus ir mūsų tykančias problemas. Tai apsaugo nuo klaidingų ir skubotų žingsnių.

Patarimas. Norėdami nepatekti į situaciją, kai pasirinkimas atrodo neįmanomas (džiūgaujant atrodo, kad viskas įmanoma, liūdint – kam to reikia?), liūdesio momentais kalbėkitės su savimi. Kiekvienai pesimistinei minčiai viduje pateikite atsakymą.

Pavyzdžiui, jūsų vidinis balsas kužda: „Na ir kam aš reikalinga toje naujoje darbovietėje? Ten ir savų specialistų pilna. Nematau prasmės siųsti ten savo CV“. Atsakykite, jog šioje srityje turite didelę patirtį ir ypatingų nuopelnų. Įtikinkite save, kad pabandyti tikrai verta. Pasitelkę tokį vidinį dialogą jūs neleisite pesimizmui virsti neveiklumu.

Laikas sunerimti

Emocijų neįmanoma išmatuoti, todėl negalima pasakyti, kiek liūdėti yra naudinga, o kiek jau žalinga. Vis dėl to yra ženklų, iš kurių galima spręsti, kad liūdesys jau yra problema. Sunerimkite, jei:

· Liūdesio epizodai vis dažnėja arba ilgėja. Kitaip tariant, jūs atsidusdama pastebite, jog „anksčiau to su manimi nebūdavo“.

· Jums sunku ištverti liūdesį ir norisi kuo greičiau nuo jo išsivaduoti.

· Nusmunka jūsų savęs vertinimas ir pradedate jausti kaltę („Aš pats viską sugadinau“, „Jeigu būčiau turėjęs daugiau proto...“).

· Iš praeities prisimenate žymiai daugiau blogų dalykų negu gerų. Tokia būsena vadinama priešdepresine. Jeigu ji užsitęs, galite susirgti tikra depresija. Reikia mėginti suprasti, iš kur kyla toks liūdesys, ir dėti pastangas, kad toje gyvenimo srityje įvyktų teigiami pokyčiai.

Paruošė Tomas Kregždė
by HUMAN RACE SUPPORT

Kaip priimti liūdesį savo gyvenime ir suprasti jo prasmę?

Mon, 06 Nov 2023 17:53:00 +0000

Kad patirtume džiaugsmą, turime pripažinti ir liūdesį. Tai pasaulio, kuriame gimė mūsų kūnai ir kuriam priklauso mūsų emocijos bei išgyvenimai, principas. Kai liūdesio pakanka, jis praturtina mūsų dvasinį gyvenimą ir suteikia informacijos, be kurios mūsų asmenybė ir jos raida priešingu atveju sustingtų. Tačiau kaip elgtis su liūdesiu, kuris virsta kančia ir, regis, neturi nei pradžios, nei pabaigos?

Kas iš tiesų yra liūdesys?

Liūdesys priklauso pagrindinei mūsų emocinio gyvenimo grupei. Kartais jis gali ateiti be aiškios priežasties, o kartais tai būna audringa reakcija į konkrečias situacijas. Jis veikia ir kūno (liūdesį sukeliantis stresas sukelia pokyčius smegenų lygmeniu), ir sielos (liūdesys išgyvenamas kaip nemaloni kančios būsena) lygmeniu.

Kokiose situacijose dažniausiai patiriamas liūdesys?

Liūdesys yra mūsų reakcija į netektį – mylimo žmogaus netektis, sielvartas po išsiskyrimo su partneriu – tai tikri praradimai. Tačiau mūsų proto lygmeniu, kuris turi vaizduotės dovaną, galima liūdėti ir dėl įsivaizduojamų (tariamų) praradimų – prarastų galimybių, laisvės, saugumo (finansinio ar emocinio – pavyzdžiui, sielvartas dėl tėvų). Šie praradimai glaudžiai susiję su mūsų laikmečio aplinka ir yra iššūkis kiekvienam iš mūsų.

Kokia yra sielvarto prasmė?

Liūdime tada, kai mūsų protas nusprendžia, kad nebėra jokios priežasties kovoti ir kad nebeturime jokių galimybių toliau daryti įtaką ar pakeisti situaciją, kurioje esame atsidūrę. Liūdesio paskirtis – sulėtinti organizmą po ankstesnio streso. Taip sukuriama erdvė, kurioje galime apdoroti tai, kas įvyko, tuo pat metu gydydami žaizdas ir pamažu grąžindami savo gyvenimą į įprastas vėžes.

Kaip įveikti liūdesį, jei jį jau išgyvename?

Liūdesiui praeiti reikia laiko. Tačiau mūsų vidinis balsas dažnai ragina mus kuo greičiau atsikratyti liūdesio ar kitų nemalonumų. Pirmoji rekomendacija – būti kantriems su savimi. Tačiau išlieti sielvartą gali padėti psichoterapinis procesas, kuris, bendraujant su specialistu, leidžia jį sveikai „atidirbti“ ir ateityje apsirūpinti tokiais vidiniais ištekliais, kurie padės lengviau susidoroti su panašiomis akimirkomis.

Ką daryti, jei liūdesys trunka per ilgai?

Pasirodo, svarbus liūdesio aspektas yra tas, kad po tam tikro laiko jis išnyksta, baigiasi. Jei į gyvenimą nešiojatės seną liūdesį arba jūsų vidinis liūdesys nesiliauja, greičiausiai tai vyksta jūsų gyvenimo kokybės ir net sveikatos sąskaita (užsitęsęs liūdesys gali sukelti padidėjusį uždegimą organizme). Pokalbis su specialistu, nesvarbu, ar tai būtų terapija internetu, ar asmeninis susitikimas, gali būti geras atspirties taškas nagrinėjant temas, kurių jūsų protas gali vengti, jei jos jam kelia pernelyg didelę grėsmę.

Kaip psichoterapija gali man padėti įveikti liūdesį?

Liūdesio nereikia gydyti, jis nėra liga, bet įrodymas, kad viskas yra „savo vietoje“. Tačiau sunkiausia yra išmokti su juo dirbti – suprasti jį, suteikti jam pakankamai vietos mūsų gyvenime ir leisti jam būti mūsų partneriu, o ne priešu. Internetinė psichoterapija padės jums įveikti šį procesą. Tuomet ji padės jums vietoj kančios į savo gyvenimą įnešti augimo galimybę ir sąmoningai išgyventi ne tik liūdesį, bet ir visas kitas emocijas.

Tikra vyro istorija ir kaip terapija jam padėjo:

„Pavasarį ir rudenį man nesinori nieko daryti, jaučiuosi irzlus ir be energijos. Kuo labiau stengiuosi save spausti, tuo blogiau jaučiuosi. Niekada nesikreipiau į specialistą, nes nesirgau depresija, žinojau tai. Bet tada draugė man pasakė, kad ir aš neturiu likti vienas su savo liūdesiu, ir rekomendavo psichoterapeutą. Jausmas, kad kažkas nesumenkina to, ką išgyveni, ir nebando parduoti tau garantuotų patarimų, buvo neįkainojamas. Tiesiog įsiklausydamas į save supranti, kad pats sau geriausiai gali padėti. Ir aš supratau, kad man, kaip ir gamtai, kartais reikia sulėtinti tempą, daugiau laiko skirti tam, kas mane daro laimingą, ir, svarbiausia, kalbėtis apie savo poreikius su artimiausiais žmonėmis. Dabar jau nebebijau savo liūdesio, priėmiau jį į savo gyvenimą kaip vidinį patarėją, kuris tapšnoja man per petį, kai tik pamirštu save.“

Paruošė Tomas Kregždė
by HUMAN RACE SUPPORT

Greitas būdas įveikti APMAUDĄ ir LIŪDESĮ

Mon, 06 Nov 2023 17:40:00 +0000

Kaip bebūtų, visi žmonės vienodai ateina į šį pasaulį. Visi daugmaž panašiais rekvizitais skiriasi nuo negyvosios ir gyvosios gamtos atstovų. O dvasinį, emocinį, fizinį savitumą įgauna skirtingos gyvenimiškos patirties veikiami.

Didžioji dauguma svajoja gyventi taikiai, ramiai, nešti žmonėms džiaugsmą ir šviesą. Iš esmės visi ir stengiasi tai daryti. Tačiau ne visiems pavyksta.

Susidūrėme su kliūtimi, mus nuvylė, suerzino, apgavo, sukėlė apmaudą ir mes akimirksniu prarandame ilgai puoselėtą dorybę – RAMYBĘ.

Įsišaknijus širdgėlai panirstame į apmąstymus, savęs gailėjimąsi. Gyvenimo DŽIAUGSMAS pasislepia ir mumyse apsigyvena liūdesys.

Kodėl žmogus turi išgyventi apmaudo ir liūdesio emocijas, kas iš tikrųjų vyksta tuometu?
Iki ko galime nusiridenti jeigu leisime ilgai būti jų valdomi?
Ir galop, kaip su jomis susidoroti greitai, paprastai, neleidžiant įsišaknyti ir pavirsti klinikiniu susirgimu – depresija?
Ką turime daryti kasdienybėje, kad sielvartas mus gydytų, o ne sargdintų?

Šiame straipsnyje aptiksite rekomendacijų, ką derėtų pakeisti, eliminuoti, įtvirtinti savo įpročiuose, žodyne, aplinkoje, kad mūsų pačių bei mus supančių žmonių gyvenimas taptų lengvesnis, šviesesnis, džiaugsmingesnis.

Apmaudas ir liūdesys yra adaptyvios emocijos. Jos turi prisitaikymo funkciją, skatina organizmą nugalėti kliūtis, leidžia mums susidoroti su sveikatos, išteklių, statuso, draugų, šeimos narių, santykių praradimu.

Šių nagrinėjamų emocijų populiarūs sinonimai yra: rūpestis, nerimas, sielvartas, graužatis, melancholija, širdgėla, nusivylimas.

Žmonių ilgalaikiam sielvartui būdingas specifinis elgesys (socialinis atsiribojimas, mažesnio atlygio už darbą siekimas, lėta eisena), tipiška veido išraiška (nukritę akių vokai, nuleistos akys, nuleisti lūpų kampučiai, pasvirę vidiniai antakiai), tam tikri fiziologiniai pokyčiai (širdies ritmo pakitimas), pažinimo sutrikimo procesai.

Širdgėla apibūdinama kaip psichologinis skausmas, lydimas papildomų vienišumo, kančios, nerimo, sielvarto jausmų. Ji gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų.

Paradoksalu, bet apmaudo bei liūdesio išgyvenimas gali sukelti ir malonias emocines būsenas. Pavyzdžiui, liūdnos muzikos klausymasis dažnai apibūdinamas kaip malonus ir jaudinantis potyris, ypač kai jis suvokiamas kaip saugus ir estetiškas .

Tačiau dažniausiai, užsitęsęs sielvartas turi neigiamų pasekmių – jis sumažina smegenų žievės kontrolę. Būtent liūdesys, prasidėjęs nuo apmaudo, bet ne kitos neigiamos emocijos (pvz.: baimė, piktys, gėda), padidina priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą (rūkymą, alkoholį, narkotikus).

Liūdesys padidina nekantrumą griebtis cigaretės, taurelės, tabletės ir turi įtakos jų suvartojimo kiekiui .

Vyrai ir moterys širdgėlą išgyvena skirtingai.

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad moterų depresijos rizika nuo liūdesio yra dvigubai didesnė nei vyrų. O jeigu dar pasitaiko estrogenų svyravimai (paauglystė, PMS, klimakterinis periodas), tai išvengti klinikinės depresijos būna itin sunku.

Verta paminėti, kad liūdesio ar depresijos jausmai vyrams greičiau pasireiškia kaip išorinis elgesys per blogą impulsų kontrolę, agresiją ir didesnė alkoholio ar medžiagų vartojimą.

Vyresni ar jaunesni?

Kaip manote, jaunesni ar vyresni žmonės geriau geba išeiti iš nusivylimo ir melancholijos? Pasirodo, ne chronologinis amžius turi įtakos afektiniams polinkiams, o laiko suvokimo pokyčiai, kurie formuoja tikslus, motyvacijas bei emocinių būsenų reguliavimą.

Pavyzdžiui, jaunesni suaugusieji kelia į ateitį orientuotus tikslus, daugiausia dėmesio skirdami naujų įgūdžių įgijimui, gerai suvokdami kontrolę. Kliūtis šiems tikslams pasiekti gali sukelti ne tik liūdesį, bet ir pyktį.

Priešingai, vyresni suaugusieji gali būti labiau orientuoti į dabarties tikslus, kurie turi emocinę reikšmę, nes suvokia, kad jie mažiau kontroliuoja gyvenimo įvykius. Be to, vyresni žmonės turi dažnesnę negrįžtamos netekties patirtį – artimųjų, socialinių ryšių, fizinių gebėjimų praradimas. Nors senstant įvykiai gali būti vertinami kaip liūdnesni, tačiau vyresni žmonės išmoksta taikyti ypač pozityvias perkainojimo ir dėmesio manipuliavimo strategijas, teigiamą polinkį į pozityvesnių įvykių prisiminimą. Todėl, nors senstant liūdesys gali vis labiau plisti, jis gali turėti mažiau įtakos žmogaus gerovei.

Kultūriniai sielvarto suvokimo ir reakcijų ypatumai

Nors seniai buvo manoma, kad šešių pagrindinių emocinių veido išraiškų psichikos atvaizdai yra universalūs (žr. paveikslėlį), naujausi įrodymai rodo, kad emocijų suvokimą gali formuoti kultūrinė įtaka.

Vaizdinis informacijos gavimas iš veido ženklų, įskaitant liūdnus veidus, skiriasi įvairiose kultūrinėse grupėse: Rytų Azijos grupės daugiausia dėmesio skiria akių sričiai, o Vakarų ir Kaukazo grupės naudoja apverstą trikampį akių žvilgsnio modelį, apimantį burną.

Yra kultūrinių skirtumų ir dėl reakcijų: Rytų Azijos kultūros grupės teikia pirmenybę žemo susijaudinimo emocinėms būsenoms (pvz., ramumui, tylumui) ir socialiai įtraukiančioms emocijoms (pvz., gėdai). Vakarų kohortos atstovai, priešingai, teikia pirmenybę didelio susijaudinimo emocijoms (pvz., jauduliui, kančiai) ir socialinėms emocijoms (pvz., pykčiui).

Liūdesys, sielvartas, melancholija gali būti rimto sveikatos sutrikimo pranašais

Jeigu liūdesys užtrunka ilgiau nei vieną parą, verta pasitikrinti sveikatą. Nuolatinė melancholija gali atsirasti dėl rimtų fizinių sveikatos sutrikimų: dėl skydliaukės, hipofizės bei antinksčių hormonų, mineralų ir vitaminų, alergijos, cukraligės, išsėtinės sklerozės ir, galop – depresijos.

Pavyzdžiui, alergija ne visada yra tik odos bėrimas.

Yra daugybė vadinamųjų latentinių alerginių reakcijų, tačiau jų veikimo mechanizmas yra tas pats: alergenas patenka į organizmą, sukeldamas staigų neurotransmiterių (įskaitant histaminą) išsiskyrimą, o tai savo ruožtu sukelia oksidacines reakcijas. Būtent hiperoksidacija gali sukelti depresiją.

Arba kita būklė – cukrinis diabetas.

Kraujo tyrimai negali iš karto parodyti diabetą. Padidėjęs cukraus kiekis, bloga savijauta, burnos džiūvimas, sausa oda ir dėl to – bloga nuotaika. Ir net jei kraujo tyrimas rodo normalų gliukozės kiekį, bet insulino vis dėlto nepakanka, tada smegenys, badauja, o nuotaika – krenta.

Skydliaukės ligos.

Skydliaukės hormonų svyravimas dažniausiai sukelia depresiją, prastą nuotaiką, apatiją ir silpnumą. Apie jų nestabilumą byloja nervingumas, susijaudinimas, dirglumas, miego sutrikimas. Rekomenduojama pasitikrinti kraują dėl TTH, FT3 ir FT4, ATPO ir jodo kiekio.

Vitamino D trūkumas.

Nuo jo ne išgelbės net kasmetinės kelionės prie jūros, nes dažniausiai šio elemento tiesiog nepavyksta organizme susintetinti tiek, kiek reikia gyvybinei veiklai palaikyti. Net 80% moterų, vyresnių nei 55 metų, turi nuolatinį vitamino D trūkumą. Norint nustatyti šią problemą, pakanka atlikti specialią jo kiekio analizę. Derėtų patikrinti ir magnio, kalio bei geležies rodiklius.

Depresijos priežastimi gali tapti išsėtinė sklerozė, augliai ar smegenų pažeidimai, uždegimai.

Taigi, jeigu bloga nuotaika ir apatija yra nuolatiniai jūsų palydovai, tai yra rimta priežastis nuodugniai išsitirti sveikatą.

Depresija ir liūdesys.

Ilgalaikis liūdesys gali sukelti lėtinį neigiamą emocingumą, normalų liūdesį paverčiant klinikiniu sutrikimu, susijusiu su vienatve, neviltimi, vangumu, nuolatinėmis neigiamomis mintimis ir elgesio sutrikimu.

Liūdesys, sielvartas nebūtinai yra blogas dalykas, daugeliu atvejų tai yra natūralu. Mylimo žmogaus netektis, gyvenimo nesėkmės, nerimas dėl tragiškų įvykių pasaulyje, pandemijos suvaržymai…

Liūdesys gali būti lengvas, ir karčiai saldus, ir net įkvepiantis. Kai patiriame mylimo žmogaus netektį, pasinerdami į sielvarto bedugnę, mūsų tamsioje karalystėje kartais šmėkšteli šviesos spindulys. Tačiau tai retai pasitaiko pacientams su depresija, ji neturi šviesių inkliuzų. Depresija paralyžiuoja kūrybiškumą ir, blogiausiu atveju, gali sukelti rimtą negalią ar savižudybę.

Kai liūdnas žmogus skundžiasi, jis jaučiasi geriau. Sergant depresija verkimas ir skundai nepalengvina žmogaus būklės. Jei bloga nuotaika neišalina arba trunka ilgiau nei 2 savaites, derėtų pasitarti su gydytoju dėl depresijos.

Depresija, skirtingai nuo liūdesio, gali paversti žmogaus gyvenimą rimtu išbandymu. Tuo metu kai liūdesys yra tik vienas iš depresijos elementų.

Būdai įveikti APMAUDĄ ir LIŪDESĮ

Greičiausias būdas ir seniausias kelias greitai suvaldyti sielvartą – per uoslę.

„Atėjo dar vienas angelas ir atsistojo prie aukuro, laikydamas aukso smilkytuvą. Jam buvo duota daug smilkalų, kad jis aukotų juos su visų šventųjų maldomis ant auksinio aukuro priešais sostą. Ir pakilo smilkalų dūmai su šventųjų maldomis iš angelo rankų Dievo akivaizdon.“ (Apr 8,3-4).

Taikant smilkinimą (deginant smilkalus) arba kitą inhaliacinę aromaterapiją, įkvepiamas oras, kuriame yra eterinių aliejų, gali ne tik patekti į kraujotakos sistemą per kraujo kapiliarų tinklą nosyje ir bronchus plaučiuose, bet ir tiesiogiai per uoslės epitelį stimuliuoti smegenų tam tikras sritis.

Eteriniai aliejai suaktyvina mechanizmus smegenyse per uoslės sistemą. Eterinių aliejų, vartojamų įkvėpus, veikimo mechanizmas apima nosies epitelio apie 25 milijonų uoslės receptorių ląstelių stimuliavimą. Kai signalai pasiekia uoslės žievės, susidaro numatomфы poveikшы emocijų, susijusių su eterinio aliejaus naudojimг.

Pavyzdžiui, nustatyta, jog Levandų aliejus ne tik pagerino į depresiją panašų elgesį, bet ir paskatino neurogenezę (naujų neuronų gimimą) bei pagerino dendritų išsišakojimą, netgi esant esant aukštam kortikosterono kiekiui.

Tačiau nustatyta, jog pats stipriausias ir efektyviausias vartojimo būdas yra peroralinis (geriant) vartojimas, kai eterinio aliejaus komponentai pasiekia kraują. Kadangi eteriniai aliejai yra lipofiliniai, jie gali lengvai patekti į visus kūno organus. Pavyzdžiui, vaistinio čiobrelio eterinis aliejus, taip pat kaip ibuprofenas, gali būti veiksmingas mažinant stiprų pirminės dismenorėjos sukeliamą skausmą ir spazmus.

Nustatytas atmintį ir mokymosi sutrikimus gerinantys aromaterapinių aliejų poveikiai

Aromaterapinis masažas turi daugiau teigiamų rezultatų nei inhaliacinė aromaterapija liūdesio įveikimui [8].

Kvėpavimo praktika yra veiksminga ir greita nefarmakologinė intervencija emocijoms stiprinti.

Diafragminis kvėpavimas gali pagerinti nuolatinį dėmesį, poveikį ir kortizolio kiekį. Nustatyta, kad kvėpavimo pratimai palengvina emocinį išsekimą ir nuasmeninimą, kurį sukelia darbo perdegimas [9].

2 stiklinės vandens – moksliškai yra nustatytas vandens vaidmuo psichinės sveikatos būklei pagerinti.
Malda padeda sunkiausioje širdgėlos valdymo etape – kai yra sunku nesutelkti dėmesį į neigiamus jausmus, susijusius su trauminiu įvykių.

Serija eksperimentų, kurių metu buvo stebimi pokyčiai smegenyse po gydomosios maldos parodė, jog gydomoji malda gali padėti atsieti traumos/neigiamo įvykio atmintį nuo su ja susijusių jausmų. Be to, mokslininkai fiksavo pokyčius smegenyse po maldos, kurie susiję su padidėjusia kognityvine emocijų kontrole [11]. O tai itin svarbus momentas, turint omenyje jog apmaudas ir liūdesys veikia priešingai – sumažina smegenų žievės kontrolę ir žmogus tampa pavaldus šioms emocijoms.

Ko vengti?

Tam tikrų spalvų.

Dizaineriai, kuriantys logotipus socialinio teisingumo judėjimams, atminimo plakatus arba vietinių/nacionalinių tragiškų įvykių prisiminimus, žino jog emocijos, kurias turi sukelti žmonėms, turi sustiprinti niūrumo, rimtumo ir liūdesio emocijas. Spalvos, kurios daugumai žmonių asocijuojasi su tokiomis emocijomis, yra giliausi ir tamsiausi šaltų spalvų atspalviai arba neutralūs atspalviai. Populiariausia ir niūriausia palietė: ruda, mėlyna, smėlio spalvos. Dar liūdnumui sukelti plačiai naudojamos juodos, pilkos, matinės mėlynos, miško žalios spalvų palietė.
Gerai žinantys anglų kalbą, akimirksnių atpažintų būseną, vadinamą „mėlyna nuotaika“. Pavadinimas kilęs iš frazės „ mėlynieji velniai“ kilusios iš Didžiosios Britanijos 1600 m., kai šis terminas reiškė „intensyvias regėjimo haliucinacijas, galinčias lydėti sunkią alkoholio abstinenciją“. O mėlynos spalvos reikšmė iki šiol išlikusi žodžių junginyje „mėlynasis įstatymas“. Įstatymas draudė sekmadienį prekiauti alkoholiu. Kai kuriose valstijose ‘mėlynasis įstatymas” vis dar veikia..

Liūdesį sukeliančios muzikos.

„Bliuzo“ (angl. Blues) terminas galėjo kilti taip pat iš žodžių junginio „mėlynieji velniai“, reiškiančio melancholiją ir liūdesį. Laikui bėgant, šis posakis prarado nuorodą į velnius ir pradėjo reikšti susijautrinimo ar depresijos būseną. Bliuzo dainų tekstuose ši frazė dažnai naudojama depresinei nuotaikai apibūdinti, nes tai yra sąlygos, įkvėpusios daugybę bliuzo kūrimą [12].

Liūdnų filmų.

Emocijomis besidomintys mokslininkai laboratorijoje stengėsi sukelti emocines reakcijas ir nustatė, kad filmai buvo vienas veiksmingiausių būdų sukelti emocijas. Pirma, skirtingai nei skaidrės ar nejudančios nuotraukos, filmai apima dinaminius klausos ir regos dirgiklius, kurie yra sudėtingi ir labai gali patraukti dėmesį. Antra, filmas turi gana aukštą ekologinio pagrįstumo laipsnį. Trečia, filmai pateikia tikroviškesnį emocinį kontekstą, kai emocijos vystosi laikui bėgant, ir leidžia tyrinėtojams tirti emocijų eigą laike.
Filmai gali lengvai išgauti tris pagrindinius emocinių reakcijų komponentus: subjektyvią patirtį, elgesį (įskaitant veido išraišką) ir fiziologines reakcijas. Pavyzdžiui, 3 minučių filmo klipus kompiuterio ekrane atsitiktine tvarka, sukėlė stiprias emocijas – laimę („Kai Haris sutiko Sally“), liūdesį („The Champ“), baimę („Avinėlių tyla“), neutralią nuotaiką („Denali“) [13].

Žodžių, turinčių liūdnų būsenų ir nuotaikų psichometrinių savybių:

Keli moksliniai tyrimai buvo nukreipti į „Facebook“ vartotojų žodyną. Rezultate pastebėta, jog įmanoma numatyti rašančiojo būsimą ligą – depresiją. Kalbos, perspėjančios apie depresiją, apima nuorodas į tipiškus simptomus, įskaitant liūdesį, vienatvę, priešiškumą ir padidėjusį savęs vertinimą. Tyrėjai nustatė, kad kalbiniai depresijos veiksniai yra emociniai (liūdesys), tarpasmeniniai (vienišumas, priešiškumas) ir pažinimo (susirūpinimas labiausiai/tik savimi) procesai. Sukurtas net depresijos prognozavimo modelis, kurio pagalba galima prognozuoti būsimą ligos įrašą asmens sveikatos istorijoje. Metode naudojami „Facebook“ įrašų tekstinis turinis, įrašo ilgis, paskelbimo dažnumas, laikini skelbimo modeliai ir demografiniai duomenys [14].

Stebėtos emocinės depresinės (ašaros, verksmas, skausmas), vienišumą atspindinčios (praleisti, pasiklydęs, vienas) bei priešiškumo nuotaikos (neapykanta, pykta, uch, velnias) [15].

Vartotojams, kurie dažnai įterpdavo į savo kalbėjimą žodį „aš“ ar vartojo daugiau vienaskaitos pirmojo asmens įvardžių: “manęs”, “man”, “manimi”, “manyje” – galiausiai taip pat buvo diagnozuota depresija. Mokslininkų atlikta metaanalizė nustatė, kad vienaskaitos pirmojo asmens įvardžiai yra vienas tvirčiausių depresijos kalbos žymenų, o preliminariu išilginiu tyrimu – būsimos depresijos žymekliu. Taip pat yra rimtų įrodymų, kad vienaskaitos pirmojo asmens įvardžių vartojimas privačiuose raštuose (pvz., facebook paskiroje) yra susijęs su depresija [16].

Apibendrinkime

Liūdesys ir apmaudas yra dažnai patiriamos emocijos, paveikiančios kūną ir protą. Jos turi prisitaikymo funkciją, leidžiančią mums susidoroti su dvasinėmis, moralinėmis ir materialinėmis netektimis. Šios nuotaikos, kaip psichologinis skausmas, lydimas papildomų vienišumo, kančios, nerimo, sielvarto jausmų, gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Tuo metu sumažėja smegenų žievės kontrolė, įvyksta kiti žalingi sveikatai fiziologiniai pokyčiai (pakinta širdies ritmas, kraujospūdis), pažinimo subjektyvūs procesai. Ilgainiui pasikeičia organizmo cheminiai rodikliai, atsiranda organų sandaros patologija: padidėja C reaktyvaus baltymo, insulino, cholesterolio kiekis, hipofizės ir antinksčių hormonų kiekis, sustorėja miego arterijos, atsiranda nemiga.

Ilgalaikis apmaudas ir liūdesys gali sukelti lėtinį neigiamą emocingumą, normalų liūdesį paverčiant klinikiniu sutrikimu, susijusiu su vienatve, neviltimi, vangumu, nuolatinėmis neigiamomis mintimis ir elgesio sutrikimu. Sutrinka asmenybės gerovė, susijusi su gyvenimo prasme ir tikslu, didesniu išgyvenimu.

Jeigu taip nutinka – jei sielvartas tampa nuolatiniu palydovu, pagalvokime apie savo fizinę sveikatą. Derėtų atlikti išsamų sveikatos rodiklių ištyrimą dėl skydliaukės, hipofizės bei antinksčių hormonų, mineralų ir vitaminų, alergijos, cukraligės, išsėtinės sklerozės ir, galop – depresijos. Liūdesys gali būti lengvas, ir karčiai saldus, ir net įkvepiantis. Tačiau depresija neturi šviesų inkliuzų – ji paralyžiuoja kūrybiškumą ir, blogiausiu atveju, gali sukelti negalią ar savižudybę.

Kad nesulauktume aukščiau minėtų padarinių, verta išmokti itin greitai išeiti iš žalojančios būsenos.

Sparčiausias širdgėlos įveikimo būdas yra tam tikrų kvapų naudojimas: smilkalų deginimas, aromaterapinių aliejų uostymas, įtrynimas į pulsacijos taškus, purškimas, inhaliavimas.

Dar vienas efektyvus ir greitas metodas – diafragminis kvėpavimas. Pakaks pakvėpuoti 1 – 3 minutes, kad sumažėtų streso hormonų kiekis organizme ir smegenys vėl pradėtų gaminti naujas ląsteles.

Pagaliau, tiesiog atidarykime langą, išeikime iš būsto ir pakvėpuokime minutėlę grynu oru bei išgerkime 2 stiklines vandens.

O Malda padės staigiai atsiribuoti nuo emocijos sukėlėjo bei išsaugoti smegenų žievės savybes.

Jeigu sunkiai dorojamės su šiomis liūdesio ir apmaudo emocijomis, derėtų:

rekonstruoti įpročius:
nustoti klausyti liūdnos muzikos, žiūrėti liūdnus filmus, dalintis socialiniuose tinkluose (pvz., facebook) priešiškumo, neapykantos neigiama informacija,
stebėti ir valdyti savo žodyną:
nustoti naudoti liūdnas, vienišumą bei priešiškumą reiškiančius žodžius ir eliminuoti vienaskaitos pirmojo asmens įvardį „aš“, “man” ir pan.
pakeisti vizualią aplinką:
sienų, paveikslų, aprangos spalvas.

Paruošė Tomas Kregždė
by HUMAN RACE SUPPORT

Liūdesio mechanizmas – kas vyksta mūsų smegenyse, kai būname nusiminę

Mon, 06 Nov 2023 17:27:00 +0000

Liūdesys yra viena iš prigimtinių žmogaus emocijų. Kiekvienas iš mūsų periodiškai pajuntame susierzinimą, prislėgtumą, džiaugsmą, dvasinį pakilimą ar liūdesį. Pastaroji emocija duoda smegenims ypatingus signalus. Tokiais momentais žmogus stipriau jaučia alkį, nuovargį, nori pasišalinti, atsiribot, gali pravirkti.

Mokslininkai tyrimais nustatė, kad smegenys yra stipriai priklausomos nuo nuotaikos. Smegenis veikia įvairios emocijos: ir teigiamos, ir neigiamos.

Smegenys ir nuotaika – abipusė priklausomybė

Liūdesys veikia kūno metabolizmo procesus. Mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti, kokie pokyčiai atsiranda smegenyse po traumų, gedulo, iliuzijų žlugimo, nuoskaudų išgyvenimo.

Empatijos vaidmuo

Liūdesys – atpažįstama emocija. Mes juk beveik akimirksniu pastebime, kad kažkas nusiminęs ar liūdi. Mes stengiamės mintyse atsidurti jo kailyje ir užjaučiame jį. Taip pasireiškia empatija.

Smegenims reikia energijos

Kai žmogus patiria stresą,įtampą, jo smegenys ima dirbti aktyviau. Ką tai reiškia? Pirmiausia tai, kad smegenys ir nuotaika yra glaudžiai susiję.

Mokslininkai nustatė, kad nusiminusio žmogaus smegenys įjungia į darbą 70 įvairių zonų. Kai mes liūdime, būname linkę labiau susimąstyti (mintyse sprendžiame problemas). Šiame procese veikia hipokampas, kaktinė smegenų žievės sritis, smilkinių sritys ir dar kelios smegenų zonos.

Paprastai smegenys sunaudoja apie 20 proc. žmogaus energijos, tačiau liūdesio būklėje gerokai daugiau. Tada organizmui reikia didesnio kiekio gliukozės. Štai iš kur atsiranda mūsų potraukis saldumynams, kai nusimename.

Kai kyla noras paverkti

Ašaros skirtos akies obuoliui drėkinti ir valyti. Tačiau vadinamosios „emocinės ašaros“ veikia kitaip. Jau minėjome, kad smegenys ir nuotaikos yra susiję. Ašaros yra pati tikriausia nusiraminimo priemonė. Ir liūdesio emocija dažnai išreiškiama ašaromis.

Po verkimo smegenys paskatina endorfinų gaminimąsi. Ir žmogus pajunta palengvėjimą. Todėl nesigėdykite verkti, jeigu jaučiate tam poreikį.

Beje, žmogus yra vienintelė būtybė žemėje, sugebanti pravirkti ir iš nevilties, ir iš laimės.

Sudėkite jausmus į lentynėles ir gyvenkite toliau

„Liūdnos“ smegenys išskiria mažiau serotonimo ir neurotransmiterių, kurie skatina motyvaciją. Kai mes nesusidorojame su stresu, negalime susitaikyti su problema, serotonino trūkumas organizme iššaukia sudėtingesnius sutrikimus. Prie jų galima priskirti depresiją, obsesinį kompulsinį sutrikimą ir pykčio priepuolius.

Todėl svarbu mokytis ieškoti vidinių resursų, įprasti laiku nusiraminti, kad galėtume toliau normaliai gyventi.

Liūdesys mus moko gyventi. Mes stengiamės įveikti kliūtis, sunkumus, daryti išvadas, analizuoti gyvenimo pamokas. Ir tampame stipresni. Juk mes dar turime ištiesti pagalbos ranką tam, kuris liūdi šalia mūsų.

Paruošė Tomas Kregždė
by Human Race Support

„Pošventinė depresija“ – kodėl ji kyla ir kaip ją įveikti?

Mon, 06 Nov 2023 16:29:00 +0000

Praėjus didžiausioms metų šventėms, kurių metu daugelį užvaldo pakili nuotaika, jaukus šurmulys ir laukimo jausmas, ne vienas iš mūsų susimąsto – o kas gi toliau? Dažnas metų pradžioje netikėtai susiduria su rimtais psichologiniais iššūkiais, kurie pasireiškia vidine tuštuma, liūdesiu, vienišumo jausmu ar mintimis, kad ne viskas gyvenime klostosi taip, kaip tikėtasi.

Kas yra pošventinė depresija?

„Pošventinė depresija, į kurios sampratą šiuo atveju įeina ir tokios sąvokos kaip pošventinis liūdesys ir melancholija, pasireiškia tokiomis būsenomis kaip motyvacijos stoka, apatija, liūdesys ir susierzinimas. Bendras liūdesio jausmas dažnai apima visas gyvenimo sritis. Tuštumos pojūtis gali sukelti nuobodulį, kuris skatina vidinį nerimą ir energijos trūkumą kasdieninėms veikloms, dėl to gali sutrikti miegas ir atsirasti nerimo epizodai. Pošventinę depresiją išgyvenantis žmogus dažnai būna dirglus su šeimos nariais, draugais, kolegomis, įsivelia į konfliktus arba atvirkščiai – pradeda atsiriboti ir vengti jį supančių žmonių“, – pasakoja specialistė I.Juodkūnė.

Remiantis tyrimais, net virš 60 proc. žmonių, kurie turi psichinių sunkumų, šventės jų psichikos sveikatą dar pablogina. Skaičiuojama, kad net 5 proc.visų suaugusių JAV gyventojų po atostogų patiria sezoninę depresiją. JAV psichiatrų asociacijos duomenimis, sunkiausi mėnesiai žmonėms, sergantiems sezonine depresija, būna sausis ir vasaris.

Kaip pasireiškia pošventinė depresija?

„Pošventinė depresija paprastai trunka apie dvi savaites, tačiau kai kuriems žmonėms ji gali pasireikšti ir ilgesnį laiką. Užsitęsusi ši depresijos forma gali peraugti net į klinikinę depresiją“, – sako psichologė.

Anot jos, tyrimų, kas lemia šią trumpalaikę depresijos formą, nėra daug, tačiau psichikos ekspertai sutaria dėl kelių priežasčių:

Staigus adrenalino sumažėjimas

Staigus streso hormonų pašalinimas po didelio įvykio, nesvarbu, ar tai būtų socialiniai renginiai, šeimos susibūrimai ar švenčių/atostogų sezonas, gali turėti didelę įtaką žmogaus psichikos sveikatai.

Kontrastinis efektas

Kitaip sakant, skirtumų suvokimas sustiprėja prieš ir po svarbiausių įvykių. Tai mūsų smegenų būdas iš naujo sukalibruoti organizmą ir pasiekti vidinę pusiausvyrą. Daugeliui žmonių metų pabaigos šventės yra didelis nukrypimas nuo įprastos rutinos, tad kontrasto efektas yra smegenų būdas atkurti tvarką, prisitaikant prie skirtingų patirčių.

Emocinis išsekimas

Dažnai žmonės būna emociškai išsekę ruošdamiesi šventėms ir bandydami laviruoti sudėtingose situacijose ar santykiuose.

Pakitęs santykis su kūnu

Per didelis cukraus vartojimas, alkoholio vartojimas ir per mažas fizinis aktyvumas silpnina psichikos sveikatą.

Kaip įveikti pošventinę depresiją?

Pošventinė depresija įprastai yra trumpalaikė ir išmokus tinkamai pasirūpinti savimi, ją galima įveikti ar bent gerokai sušvelninti daug greičiau. Specialistė dalinasi patarimais, kaip tai padaryti:

1. Atstatyti miego grafiką ir subalansuoti mitybą. Susitvarkyti su liūdesio ir vienišumo jausmais padeda fiziškai stipresnis kūnas. Pasibaigus atostogoms, subalansuota (arba bent įprasta) mityba ir geras nakties miegas – vieni svarbiausių dalykų sprendžiant problemą.

2. Nustatyti savo vidines ribas ir kryptį. Pamąstykite, kur yra jūsų ribos, kas ir kada jų nepaiso, kiek pats gerbiate savo įsitikinimus, vertybes ir poreikius. Antras žingsnis – apsispręsti laikytis visų šių svarbių vertybių.

Niekada neapsimetinėkite, jog jaučiatės kitaip, nei yra iš tiesų, neleiskite sau atsidurti nesaugioje vietoje ar nepatogioje situacijoje, neatsakinėkite į nepageidaujamus klausimus apie savo gyvenimą, neįsitraukite į tam tikras nemalonias pokalbių temas, nemėginkite bet kokia kaina įtikti kitiems.

Šiuo atveju geriau žengti trečią žingsnį – išsigryninti, ko šiuo metu išties norisi ir kas teikia daugiau džiaugsmo ir vilties. Užsirašykite 1–3 dalykus ant atskirų lapelių ir pasikabinkite matomoje vietoje. Ketvirtas žingsnis gali tęstis visus metus – darykite mažus žingsnius, kad tie svarbūs dalykai, kuriuos užsirašėte, taptų realybe.

3. Priimti vidinį jausmą tokį, koks jis yra. Atsisakykite minties, kad po švenčių ar atostogų „turite jaustis pailsėję ar džiaugtis buvusiomis šventėmis“. Taip atsikratysite spaudimo, kaltės ar gėdos jausmo, atsirandančių dėl to, kad taip išties nesijaučiate.

Kai pripažįstate tai, ką išties jaučiate, suteikiate sau daugiau erdvės tiesiog būti savimi. Natūralu jaustis visaip ir tam yra daugybė objektyvių priežasčių. Šie jausmai jus daro tikrais, unikaliais ir kuria naujas patirtis.

4. Skirti laiko pasirūpinti savimi. Per šventes dažnai būname tokie užsiėmę, kad nekreipiame dėmesio į savo poreikius, todėl atėjus naujiems metams, galima pajausti išsekimą ir pasimetimą. Skirkite dėmesio savo kūnui, protui, leiskite sau pailsėti, atsipalaiduoti ir grįžti į įprastą dienos ritmą.

Rūpinantis savo psichikos sveikata žmogus tampa atsparesnis ir geriau susitvarko su stresu. Specialistė pataria atsisakyti Naujųjų metų pažadų sąrašo, kad įprastumėte kasdien skirti laiko sau. Stiprinkite savo psichikos sveikatą sistemingai ir dalinkite laiką į 3 dalis – kūnui, protui ir sielai.